TOBULA KLAIDA

Kada paskutinį kartą matei vaizdą ir buvai šimtu procentų tikras, kad jis tikras? Nuo "sensacija" tapusių Siamo dvynių iki straipsnių, kur tik teksto viduryje randi sakinį "galimai DI generuotas turinys", tampa akivaizdu, kad "fake" turinys jau ne klaida, o strategija. Jei dar prieš paspaudžiant matai, kad kažkas netikra, bet tai vis tiek publikuojama – vadinasi, problema ne technologijoje, o mūsų pačių alkis sensacijoms. Kodėl smegenys labiau tiki tuo, ką mato nei tuo, ką perskaito? Net ir tada, kai "deepfake" video su Remigijumi Žemaitaičiu atrodo tvarkingas, su natūraliomis mimikomis ir judesiais, tai yra tik avataras, sugeneruotas pagal parašytą scenarijų – be jokio realaus filmavimo. Ir kai vieną dieną galime sukurti tai, ko nebuvo, o kitą – paneigti tai, kas iš tikrųjų įvyko, tiesa pradeda slysti kažkur per vidurį tarp vaizdo ir mūsų noro juo tikėti. 1938-aisiais "War of the Worlds" per radiją nuskambėjo kaip tikra naujienų laida ir dalis žmonių patikėjo, kad vyksta invazija – ne todėl, kad istorija buvo geniali, o todėl, kad formatas skambėjo kaip tiesa. Jei radijas tada buvo aukščiausias pasitikėjimo kanalas, šiandien tą patį efektą kuria "breaking news" įrašai, AI avatarai ir "deepfake" video – forma tampa įtikinamesnė už turinį. Praėjo beveik šimtas metų, bet taisyklė ta pati: jei kažkas per 5 sekundes sukelia stiprią emociją, prieš tikėdamas sustok ir pasitikrink. Vienas AI sugeneruotas paveikslėlis su "sprogimu" prie Pentagono 2023 m. spėjo sukelti paniką ir trumpą rinkų sujudimą, nors realybėje nieko neįvyko – užteko to, kad jis atrodė kaip naujiena ir buvo pasidalintas "autoritetų". 2022 m. "deepfake" video, kuriame Volodymyras Zelenskis tariamai ragina kapituliuoti, parodė, kad vaizdas karo metu tampa ginklu, o popiežius su Balenciaga stiliaus striuke įrodė, kaip greitai priprantame tikėti tuo, kas tiesiog atrodo įmanoma ir estetiška. Kai "tiesa" ateina vėliau nei "share", internetas laimi prieš realybę – ir mes patys tampame šios simuliacijos dalimi. Vienas paprastas veiksmas gali sustabdyti visą dezinformacijos grandinę – reverse image search. Google Lens ar TinEye per kelias sekundes parodo, kur nuotrauka atsirado pirmą kartą ir ar ji jau buvo naudota visai kitame kontekste. Kartais užtenka ne emocijos, o trijų paspaudimų, kad simuliacija subyrėtų. Na, ir, žinoma, niekam nereikalingas dienos faktas. 00:00 (NE)BUVO KALBĖTA: Kada paskutinį kartą matei vaizdą ir buvai šimtu procentų tikras, kad jis tikras? 22:06 AŠ TIK PAKLAUST: Kodėl smegenys labiau tiki tuo, ką mato nei tuo, ką perskaito? 31:12 SUKČIAUS KRONIKOS: 1938 m. radijo laidos istorija "War of the Worlds" 38:00 IŠTRYNIAU INTERNETĄ: Kai internetas laimi prieš realybę 46:44 ĮRANKIŲ DĖŽĖ: Vienas paprastas veiksmas gali sustabdyti visą dezinformacijos grandinę – reverse image search 48:35 DIENOS FAKTAS: Niekam nereikalingas "fact of the day" https://tobulaklaida.lt Mes social media: Spotify - https://open.spotify.com/show/2bYl6bjZcDi3PSbzhWeRtN Facebook - https://www.facebook.com/profile.php?id=61573288146480 Instagram - https://www.instagram.com/tobulaklaida YouTube - https://www.youtube.com/@TobulaKlaida TikTok - https://www.tiktok.com/@tobulaklaida Apple Podcasts - https://podcasts.apple.com/us/podcast/tobula-klaida/id1862143308 Pasakyti mums AČIŪ galite YouTube ir Ko-fi platformose, įsigyjant tiek mėnesinę narystę, tiek skiriant vienkartinę paramą: https://ko-fi.com/tobulaklaida Be jūsų TØBULA KLAIDA negalėtų egzistuoti. Branginame kiekvieną, kuris prisideda prie mūsų veiklos. Ši parama – tai geriausias būdas išreikšti palaikymą ir motyvuoti kurti toliau.

Ar žiemos olimpiadoje vis dar laimi stipriausias, ar tiksliausiai suprogramuotas? Milimetrų storio ledas, realiu laiku generuojamos trajektorijos, GPS valdomi sniego lygintuvai ir autonominiai filmavimo dronai su objektų sekimo technologijomis kuria nematomą sluoksnį, be kurio šiandien nebeįvyktų nė viena pergalė. Pergalė šiandien gimsta tada, kai technologija tampa tylia sporto bendraautore. Nuo laikų, kai teisėjai stebėjo plika akimi ir laiką matavo ranka, iki automatinių fotofinišo sistemų bei kamerų, kurios fiksuoja rotacijas, vėjo kompensacijas, ritulio kirtimą per liniją ar laiką iki 0,001 sekundės, žiemos sportas tapo preciziškumo laboratorija. Jei iki 2034-ųjų dirbtinis intelektas taps pagrindiniu teisėju ir kiekvienas atletas turės savo skaitmeninį dvynį, klausimas bus ne apie technologijos galimybes, o apie tai, kiek vietos sprendime dar liks žmogui. Ar įmanoma "išjungti" olimpiadą neatjungiant nė vienos lemputės stadione? 2018-ųjų Pjongčange, likus valandoms iki atidarymo ceremonijos, griuvo Wi-Fi, bilietų sistema, serveriai buvo sistemingai išjunginėjami, o savanoriai grįžo prie rankinio tikrinimo – technologinis komfortas dingo per minutes, palikdamas tik chaosą ir sprendimus čia ir dabar. Transliacija nenutrūko, rezultatų sistemos liko izoliuotos, bet simbolinis smūgis buvo aiškus – moderni olimpiada gali būti pažeidžiama ne stadione, o tinkle. Olimpiada mėgsta herojus, bet istorijoje lieka ir griuvimai, per anksti švenčiama pergalė, lūžusi įranga ar akimirksniu subyrėjusi koncentracija. Kartais auksą atneša ne genialumas, o paprasčiausias išlikimas trasoje, o kartais medalį atima kostiumo siūlė ar per silpnas mechanizmas. Žiemos žaidynės nuolat primena, kad net tobuloje sistemoje pakanka vienos klaidos, jog triumfas virstų legenda – tik ne ta, kurios tikėjaisi. Olimpinė ugnis nebėra tik stadiono privilegija – pasibaigus žaidynėms fakelai atsiduria kolekcininkų rinkoje ir juos galima rasti net "eBay" platformoje. Tai objektai žmonėms, kurie, atrodo, jau viską turi: autentiški relikvijų fragmentai su savo dizaino istorija, inžineriniais sprendimais ir konkrečių žaidynių simbolika. Liepsna užgęsta, bet pats fakelas tampa įsigyjamu artefaktu – ritualo dalimi, kuri iš pasaulinės scenos persikelia į privačią kolekciją. Na, ir, žinoma, niekam nereikalingas dienos faktas. 00:00:00 (NE)BUVO KALBĖTA: Ar žiemos olimpiadoje vis dar laimi stipriausias, ar tiksliausiai suprogramuotas? 00:15:25 AŠ TIK PAKLAUST: Žiemos sportas tapo preciziškumo laboratorija 00:31:49 SUKČIAUS KRONIKOS: Moderni olimpiada gali būti pažeidžiama ne stadione, o tinkle 00:38:10 IŠTRYNIAU INTERNETĄ: Olimpiada mėgsta herojus, bet istorijoje lieka ir skaudžiausi "fail'ai", kainavę pergalę 00:56:31 ĮRANKIŲ DĖŽĖ: Olimpinė ugnis nebėra tik stadiono privilegija: juos galima rasti net "eBay" platformoje 01:00:06 DIENOS FAKTAS: Niekam nereikalingas "fact of the day" https://tobulaklaida.lt Mes social media: Spotify - https://open.spotify.com/show/2bYl6bjZcDi3PSbzhWeRtN Facebook - https://www.facebook.com/profile.php?id=61573288146480 Instagram - https://www.instagram.com/tobulaklaida YouTube - https://www.youtube.com/@TobulaKlaida TikTok - https://www.tiktok.com/@tobulaklaida Apple Podcasts - https://podcasts.apple.com/us/podcast/tobula-klaida/id1862143308

Ar technologijų atsisakymas iš tikrųjų yra atsilikimas, o gal tai – sąmoningiausia pažangos forma? Amišai nesako "ne" technologijoms – jie klausia, ar jos stiprina bendruomenę, ar ją ardo, todėl renkasi telefoną daržinėje vietoj kišenėje, kompiuterį be interneto vietoj algoritmo, samdomą vairuotoją vietoj asmeninio automobilio. Galbūt nepriklausomybė šiandien prasideda ne nuo naujausio įrenginio, o nuo gebėjimo nuspręsti, ko mums iš tikrųjų nereikia. Kas nutiktų, jei rytoj dingtų internetas – tavo gyvenimas sustotų ar tik sulėtėtų? Atsijungimas prasideda ne nuo telefono išmetimo, o nuo etapų: energetinė autonomija, skaitmeninis išsikraustymas iš korporacijų serverių, resursų kontrolė ir psichologinis atsijungimas, kai nuolatinis scroll'inimas pakeičiamas į realų veiksmą. Galbūt tikrasis "off-grid" nėra pabėgimas nuo technologijų, o gyvenimas be vieno silpno taško, kuris gali išjungti viską. Ar tikrai visiška skaitmeninė nepriklausomybė reiškia laisvę, o ne tik kitą priklausomybės formą? "Empire Market" istorija parodė, kaip noras ištrūkti iš bankų ir valstybės kontrolės gali baigtis visiška priklausomybe nuo dviejų anonimų sąžinės – ir 30 milijonų dolerių dingimu per vieną savaitgalį. Kai nelieka jokių taisyklių, nelieka ir kam prisiimti atsakomybės. Jei turėtum rinktis – ko atsisakytum pirmiau: telefono ar kompiuterio, interneto ar elektros? Pasirinkimų žaidimas greitai parodo, kad technologiniai patogumai nėra neutralūs – jie tyliai perskirsto mūsų priklausomybes, nuo navigacijos iki bekontakčių atsiskaitymų, nuo "cloud" iki maisto pristatymo. Galbūt klausimas nėra, be ko galėtum gyventi, bet priešingai – be ko iš tikrųjų jau nebegali? Ar įmanoma turėti sistemą, kuri nepriklauso jokiam kompiuteriui ir nepalieka pėdsakų? Tails veikia iš USB rakto, viską laiko tik operatyvinėje atmintyje ir išsijungus ištrina save, o visas interneto srautas priverstinai keliauja per Tor tinklą, paslėpdamas tavo tapatybę. Klausimas tik vienas – ar anonimiškumas yra laisvė, ar dar viena iliuzija, kad gali veikti be pasekmių? Na, ir, žinoma, niekam nereikalingas dienos faktas. 00:00 (NE)BUVO KALBĖTA: Technologijų atsisakymas – atsilikimas ar sąmoningiausia pažangos forma? 11:38 AŠ TIK PAKLAUST: Kas nutiktų, jei rytoj dingtų internetas? "Off-grid" etapai 33:08 SUKČIAUS KRONIKOS: Kai noras ištrūkti iš bankų virto istorija su 30 prarastų milijonų 38:17 IŠTRYNIAU INTERNETĄ: Žaidimas "Rinkis vieną iš dviejų" – be ko negalėtum gyventi? 49:56 ĮRANKIŲ DĖŽĖ: Ar įmanoma turėti sistemą, kuri nepriklauso jokiam kompiuteriui ir nepalieka pėdsakų? 53:20 DIENOS FAKTAS: Niekam nereikalingas "fact of the day" https://tobulaklaida.lt Mes social media: Spotify - https://open.spotify.com/show/2bYl6bjZcDi3PSbzhWeRtN Facebook - https://www.facebook.com/profile.php?id=61573288146480 Instagram - https://www.instagram.com/tobulaklaida YouTube - https://www.youtube.com/@TobulaKlaida TikTok - https://www.tiktok.com/@tobulaklaida Apple Podcasts - https://podcasts.apple.com/us/podcast/tobula-klaida/id1862143308

Technologijos jau seniai išėjo už ekranų ribų. Šiandien jos persikelia į pačią asmeniškiausią žmogaus erdvę – ten, kur svarbūs ne pikseliai, o pojūčiai ir artumas. Svečiuose charizmatiškasis "Fantazijos.lt" įkūrėjas Povilas Klusaitis. Atvirai, linksmai ir su daug juoko kalbam apie išmanius įrenginius, algoritmus, dirbtinį intelektą ir tai, kaip keičiasi riba tarp produkto ir patirties. Apie programėles, kurios ne tik valdo, bet ir renka duomenis, o kartais net įtraukia mokamas prenumeratas. Tai pokalbis apie industriją, kuri jau seniai tapo technologijų dalimi, nors visuomenė vis dar linkusi apie ją kalbėti puse lūpų ir palikti po paslapties šydu. Keista, nes kai kurios ateities idėjos jau seniai vartosi lovoje. Artėjančios Valentino dienos proga serviruojame drąsiausią metų pokalbį ir, žinoma, niekam nereikalingą dienos faktą. https://tobulaklaida.lt Mes social media: Spotify - https://open.spotify.com/show/2bYl6bjZcDi3PSbzhWeRtN Facebook - https://www.facebook.com/profile.php?id=61573288146480 Instagram - https://www.instagram.com/tobulaklaida YouTube - https://www.youtube.com/@TobulaKlaida TikTok - https://www.tiktok.com/@tobulaklaida Apple Podcasts - https://podcasts.apple.com/us/podcast/tobula-klaida/id1862143308

Retro "gaming'as" – tai ne tik seni žaidimai, bet ir visas mąstymo būdas, susiformavęs laikais, kai "tutorialai" ir "autosave" buvo dar tik svajonėse. Nuo pirmojo PC ar žaidimo konsolės iki "Ziliton" fenomeno Lietuvoje – NES klonų, "1000 in 1" kasečių ir proceso, kuriame bandai, klysti, vėl bandai ir vėl klysti... Tai era, kur sunkumai buvo norma, "bug'ai" virsdavo pranašumu, o informacija sklido ne internetu, bet per draugus. Kai "split-screen" reiškė sėdėti šalia, LAN buvo svarbiau už online, o "arcade" aparatai ir rankiniai žaidimai tapo kultūros dalimi, o ne šiaip pramoga. 1983-aisiais žaidimų industrija JAV sugriuvo ne dėl technologijų, o dėl godumo – per daug pigių, skubotai sukurtų žaidimų, per daug konsolių ir jokios atsakomybės už kokybę. Rinka buvo užtvindyta produktais, kuriais niekas nebetikėjo, žaidėjai nusisuko, o tai, kas atrodė kaip industrijos pabaiga, tapo pamoka visam laikui. Tik po šio lūžio žaidimai pradėjo keistis iš esmės. Tai buvo momentas, kai tapo aišku, jog žaidimų rinka be kokybės ilgai neišgyvens. "Cheat" kodai žaidimuose visada egzistavo kaip kažkas tarp mito ir fakto, o "Mortal Kombat" juos pavertė kolektyviniu žinojimu, kuris niekada neturėjo aiškaus šaltinio. Niekas tiksliai nežinojo, kas juos sukūrė, bet visi buvo tikri, kad jie veikia. "Cheat" kodai sklido ne per instrukcijas ar oficialius kanalus, o per draugus, gandus ir bandymus, kurdami jausmą, kad žaidimas turi dar vieną, nematomą sluoksnį, pasiekiamą tik tiems, kas ieško. Valdymo pultai keitėsi kartu su pačiu supratimu, kaip reikia žaisti. Nuo vieno mygtuko ir skaitmeninės svirties "Atari" laikais iki šiandieninių kontrolerių su analogais, vibracija ir jutimine grįžtamojo ryšio sistema – kiekvieno etapo tikslas buvo padaryti žaidimą kuo natūralesnį rankoms. Kartu su šia evoliucija atsirado ir keisčiausi eksperimentai – nuo grandininio pjūklo formos pulto iki 40 mygtukų valdymo panelės ar būgnų, kuriais teoriškai galėjai žaisti bet ką. Tai primena, kad kontroleris niekada nebuvo tik techninis įrankis – jis visada buvo bandymas perkelti žaidimo idėją į fizinį pasaulį, kartais labai tiksliai, o kartais visiškai absurdiškai. AliExpress pilnas NES klonų, kurie atrodo kaip greitas grįžimas į vaikystę, bet dažniausiai veikia kaip priminimas, kad nostalgija ir realybė ne visada sutampa. Šios pigios konsolės žada šimtus žaidimų vienoje dėžutėje, tačiau jų valdymas, garsas ir vaizdas dažnai tik imituoja originalą. Tokie klonai leidžia greitai prisiliesti prie retro estetikos, bet kartu aiškiai parodo, kuo skiriasi tikras senas aparatas nuo jo pigaus pakaitalo. Na, ir, žinoma, niekam nereikalingas dienos faktas. 00:00:00 (NE)BUVO KALBĖTA: Retro žaidimai kaip kultūros dalis 00:18:40 AŠ TIK PAKLAUST: Žaidimų industrijos griūtis: kiekybė vs. kokybė 00:33:15 SUKČIAUS KRONIKOS: "Cheat" kodai: kolektyvinė žaidėjų paslaptis 00:43:23 IŠTRYNIAU INTERNETĄ: Valdymo pultų evoliucija: absurdiškiausių TOP'as 01:03:12 ĮRANKIŲ DĖŽĖ: NES klonai: kai nostalgija ir realybė nesutampa 01:06:17 DIENOS FAKTAS: Niekam nereikalingas "fact of the day" https://tobulaklaida.lt Mes social media: Spotify - https://open.spotify.com/show/2bYl6bjZcDi3PSbzhWeRtN Facebook - https://www.facebook.com/profile.php?id=61573288146480 Instagram - https://www.instagram.com/tobulaklaida YouTube - https://www.youtube.com/@TobulaKlaida TikTok - https://www.tiktok.com/@tobulaklaida Apple Podcasts - https://podcasts.apple.com/us/podcast/tobula-klaida/id1862143308

Ar 2026-aisiais Lietuva iš tiesų tapo saugesnė skaitmeninėje erdvėje? Technologijų turime daugiau nei prieš kelerius metus, tačiau realios rizikos vis dar dažniausiai kyla ne dėl jų trūkumo, o dėl žmonių, procesų ir kasdienių sprendimų. Brangūs saugumo įrankiai perkami, bet neįgalinami per praktiką, aiškius procesus ir nuoseklų žmonių mokymą, todėl tikroji jų nauda taip ir neatsiranda. Laidoje svečiavęsis kibernetinio saugumo pareigūnas Tadas į studiją atsinešė nišinius edukacinius/testavimo įrankius ir gyvai, su savo įranga, parodė, kaip realiame gyvenime atrodo kibernetinės atakos rizikos. Šie įrenginiai leidžia trikdyti WiFi ryšį, perimti valdymą ar tiesiog "užfreezinti" bevielių kamerų vaizdą. Rubrikoje netrūko nei paprastų palyginimų "kaip penktokui", nei praktiškų pamokų – saugumas prasideda nuo įpročių, o ne nuo dar vieno įrankio. Socialinės inžinerijos pavyzdžiai ne teoriniu lygmeniu, o iš realios patirties – nuo vartotojo sesijos perėmimo ir provokuojančio užrašo "YOU'VE BEEN HACKED", patalpinimo kompiuteryje, iki tariamo "teambuildingo" prie paštomato, kai komanda, gavusi SMS žinutę apie gautą siuntą, nė akimirkos nesuabejojo, ar tikrai? Tokių socialinės inžinerijos eksperimentų tikslas nėra nubausti ar "prigauti" žmogų, nes suklysti gali kiekvienas, tai tik laiko ir resursų klausimas. Esmė – edukuoti žmones, jog suklydus neturi būti gėda kreiptis į IT skyrių ir kartu spręsti problemas. Juk saugumas prasideda nuo drąsos pasakyti, kad kažkas ne taip. Sudėtingi kibernetinio saugumo terminai pavirto linksmu žaidimu, kuriame viskas aiškinama penkiamečio kalba – per situacijas, kai kažkas apsimeta mama, kai žaislas pasirodo esąs pavojingas, ar, kai visi darželio vaikai vienu metu bando prasibrauti pro tas pačias duris. Tokie palyginimai padėjo be techninio žargono suprasti, kaip veikia "phishingas", kenkėjiškos programos, ryšio trikdymas ar paskyrų perėmimas. Kai grėsmės tampa atpažįstamos kasdienėse situacijose, saugumas nustoja būti abstrakti IT sąvoka ir tampa suprantamu bei kasdieniu įgūdžiu. Ar yra kada tekę klausti "Gal kas turi pakrovėją paskolint?". Jei taip, nuo šiol gavę, būsit budresni. Studijoje gyvai buvo parodytas USB laidas, kuris iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo paprasto "type-C" pakrovėjo, tačiau iš tikrųjų tai – O.MG Elite Cable – laidas, leidžiantis nepastebimai vykdyti atakas per daiktą, kuriuo kasdien naudojamės automatiškai ir be jokio įtarumo. Tai priminė, kaip lengvai pasitikėjimas kasdieniais objektais gali tapti silpniausia saugumo grandimi. Na, ir, žinoma, niekam nereikalingas dienos faktas. 00:00:00 (NE)BUVO KALBĖTA: Kibernetinio saugumo situacija Lietuvoje: brangūs saugumo įrankiai perkami, bet neįgalinami 00:18:35 AŠ TIK PAKLAUST: Per praktinius pavyzdžius kaip realiame gyvenime atrodo kibernetinės atakos rizikos 00:34:09 SUKČIAUS KRONIKOS: Socialinės inžinerijos eksperimentų tikslas ne nubausti, o edukuoti 00:48:35 IŠTRYNIAU INTERNETĄ: Sudėtingi kibernetinio saugumo terminai penkiamečių kalba: ar pavyks atspėti, apie ką mes čia? 00:57:56 ĮRANKIŲ DĖŽĖ: Nekaltos išvaizdos standartinis pakrovėjas – o jeigu ne? 01:02:36 DIENOS FAKTAS: Niekam nereikalingas "fact of the day" https://tobulaklaida.lt Mes social media: Spotify - https://open.spotify.com/show/2bYl6bjZcDi3PSbzhWeRtN Facebook - https://www.facebook.com/profile.php?id=61573288146480 Instagram - https://www.instagram.com/tobulaklaida YouTube - https://www.youtube.com/@TobulaKlaida TikTok - https://www.tiktok.com/@tobulaklaida Apple Podcasts - https://podcasts.apple.com/us/podcast/tobula-klaida/id1862143308

CES – kasmetinė didžiausia technologijų paroda Las Vegase, į kurią suplūsta tūkstančiai gamintojų, startuolių ir žiniasklaidos. Čia rodomi ne tik produktai, bet ir idėjos, pagal kurias galima suprasti, kas taps norma po metų ar dviejų. Šiemet CES 2026 parodė ne triukus, o kryptis. Dauguma inovacijų nebandė nustebinti specifikacijomis – jos bandė įsiterpti į kasdienybę kuo tyliau. Technologija be ekrano LEGO Smart Brick, voice-first apyrankės, AI įrenginiai be mygtukų ar meniu rodo aiškią tendenciją: mažiau žiūrėjimo, daugiau veikimo. Produktai reaguoja patys, be registracijų ir be nuolatinio "notification'ų" tikrinimo. "Smart" tampa fonu, ne centru. Kai "smart" reiškia paprasčiau, ne sudėtingiau Spalvą akimirksniu keičiantys nagai, vibruojantis peilis ar automatiškai prisitaikančios plaukų kirpimo mašinėlės veikia todėl, kad nereikalauja naujų įpročių. Tai ne technologijos, kurias reikia išmokti, o daiktai, kurie tiesiog daro tą patį tik inovatyviau. AI kaip buvimas, ne kaip įrankis Fiziniai AI kompanionai, "AI Tamagotchi" tipo augintiniai ir emociniai robotai rodo poslinkį nuo funkcijų prie santykio. Čia AI ne tik "padeda", o ir dalyvauja. Tai kelia ne techninius, o socialinius ir psichologinius klausimus. Stebėjimas kasdienybėje Hormonų testai namuose, išmanūs tualetai, augintinių maitinimo įrenginiai su snukučio atpažinimo funkcija – CES 2026 aiškiai parodė, kaip sveikata ir kasdienė elgsena tampa duomenimis. Fokusas ne į diagnozę, o į tendencijas, bet riba tarp rūpesčio ir perteklinės kontrolės tampa vis plonesnė. Mechanika grįžta Laiptais lipantys robotai, "rollable" ekranai, judančios kameros telefonuose primena, kad ne viskas gali būti išspręsta programiškai. Daug šių sprendimų dar atrodo kaip demonstracijos, bet inžinerinis ambicingumas akivaizdus. Patirtis vietoje būtinybės Muzikiniai ledinukai, 3D spausdinamas šokoladas ar AI kokteilių aparatai egzistuoja ne todėl, kad jų būtinai reikia. Jie egzistuoja todėl, kad žmonės vis dar moka pinigus už patirtį, o ne tik už "sausą" rezultatą. Finalas, apie kurį garsiai nekalbama Laidos vyšnia ant torto – The Handy 2 Pro – suaugusiems skirta technologija, kuri techniškai dažnai lenkia "mainstream" produktus, bet viešai lieka paraštėse. Tikslus sinchronizavimas, stipri kūrėjų ekosistema ir tylus buvimas CES užkulisiuose labai aiškiai parodė vieną dalyką: intymumo technologijos vystosi greičiau nei apie jas drįstama kalbėti. Ši CES 2026 apžvalga buvo ne apie "geriausią daiktą", o apie tai, kur technologijos juda. Mažiau ekranų. Mažiau triukšmo. Daugiau buvimo šalia – kartais naudingo, kartais keisto, kartais nepatogaus, bet vis dažniau neišvengiamo. Laida be rubrikų, bet su inovacijų "tier list'u" ir niekam nereikalingu dienos faktu.

Atrodo, kad algoritmas žino, ko tu nori, dar prieš tau tai suvokiant. Iš tiesų jis tik veidrodiniu principu atspindi elgesį, įtraukia į "triušio olą" ir tyliai paverčia pasirinkimus statistika. Kada skaičiavimą pradėjom laikyti magija ir patikėjom, kad sistema mato daugiau nei mes patys? Algoritmas tavęs nebaudžia, kai nustoji periodiškai kelti turinį – jis tiesiog nebegauna signalų apie tavo egzistavimą. Vieną dieną turinys surenka 20 tūkstančių peržiūrų, kitą – vos 200, ir tai atrodo kaip algoritmo "nuomonė" apie tave, nors iš tiesų tai tik šaltas reakcijų testas be emocijų ir atminties. Didžiausia apgaulė ta, kad šiuos skaičius mes priimam asmeniškai ir leidžiam sistemai spręsti, ką apie save galvoti. Algoritmų "šamanai" žada slaptas formules, tikslų laiką ir stebuklingus triukus, kurie neva atrakina sėkmę į milijoninį augimą. Tie patys pažadai maitina ir didesnes apgaules – nuo "nulaužto algoritmo" kursų iki profesionaliai pateiktų Elon'o Musk'o kripto "dovanų", kur viskas atrodo tikra, kol surprise surprise dingsta pinigai. Kodėl vis dar taip lengvai patikim sistemomis, kurios žada kontrolę algoritmų pasaulyje, kur realiai niekas jos neturi ir nežino, kaip ją turėti? Tylūs eksperimentai su žmonėmis: 2012-aisiais Facebook tyliai pakeitė naujienų srautą beveik 700 tūkstančių vartotojų, kad patikrintų, ar algoritmas gali paveikti jų emocijas. Paaiškėjo, kad gali – matydami daugiau negatyvaus ar pozityvaus turinio, žmonės patys pradėjo taip pat keisti savo kalbą ir elgesį ne tik platformoje, bet ir už jos ribų net nesuprasdami, kad yra eksperimento dalis. Tai momentas, kai algoritmai nustoja būti tik rekomendacijų sistema ir tampa nematomu veiksniu, formuojančiu nuotaiką, savijautą ir realius pasirinkimus. Kai nėra galimybės matyti vidinės platformų analitikos, bet labai maga sužinoti, yra kitų opcijų - SocialBlade, tai – atviras analitikos įrankis, leidžiantis stebėti socialinių tinklų paskyrų augimą, peržiūrų dinamiką ir prenumeratorių pokyčius realiu laiku. Platforma renka viešus duomenis iš YouTube, Instagram, TikTok, Twitch ir kitų kanalų, pateikdama juos grafikais, prognozėmis ir palyginimais. Tai greitas būdas suprasti, kaip keičiasi paskyros matomumas ir augimo tempas net ir neturint vidinių platformų analitikos prieigos. Na, ir, žinoma, niekam nereikalingas dienos faktas. 00:00 (NE)BUVO KALBĖTA: Algoritmas žino, ko tu nori, dar prieš tau tai suvokiant. Ar tikrai? 14:26 AŠ TIK PAKLAUST: Kodėl mano turinys vakar rinko 20k, o šiandien tik 200? 32:56 SUKČIAUS KRONIKOS: Istorija, ka buvo pergudrautas algoritmas ir prarasti pinigai 38:47 IŠTRYNIAU INTERNETĄ: Tylūs eksperimentai su žmonėmis: kai algoritmai tampa nuomonės formuotojais 42:41 ĮRANKIŲ DĖŽĖ: SocialBlade – atviras analitikos įrankis socialinių tinklų paskyrų stebėjimui 46:52 DIENOS FAKTAS: Niekam nereikalingas "fact of the day" https://tobulaklaida.lt Mes social media: Spotify - https://open.spotify.com/show/2bYl6bjZcDi3PSbzhWeRtN Facebook - https://www.facebook.com/profile.php?id=61573288146480 Instagram - https://www.instagram.com/tobulaklaida YouTube - https://www.youtube.com/@TobulaKlaida TikTok - https://www.tiktok.com/@tobulaklaida Apple Podcasts - https://podcasts.apple.com/us/podcast/tobula-klaida/id1862143308

Kas nutinka, kai YouTube nustoja būti "biblioteka" ir tampa "koncertu", kuriame žiūrovas dalyvauja gyvai? Stream'as, tai - tiesioginė transliacija internete, kur turinys kuriamas realiu laiku, įtraukiant chat'ą, reakcijas ir netikėtus momentus. Gal todėl stream'inimas vis labiau primena pagreitintą realybės šou be sezono pabaigos variantą: gyvenimą, kuris vyksta prieš akis ir priklauso nuo tų, kurie stebi?

Kai streamer'is priverčia miestą išeiti į gatves, tampa aišku, kad tai nebe nišinis interneto reiškinys. IShowSpeed vizitas Vilniuje parodė ne tik fanų minią ir politikų dėmesį, bet ir tai, kokio masto yra live stream'inimo rinka - dešimtys milijardų žiūrėjimo valandų, augimas net ekranų nuovargio eroje ir YouTube, kuris pagal žiūrėjimo laiką jau lenkia Twitch. O, kai kalba pasisuka apie pinigus ir streamer'io pajamas, situacija pasidaro dar aiškesnė - svarbiau ne pavieniai milijonai, o visa ekonomika, kur TOP'ai uždirba kosmiškai, o likusi dauguma taip ir lieka šešėlyje.

Ne visi streamer'iai yra vienodi - šalia kūrėjų, kurie buria bendruomenes ir kuria ryšį, atsiranda ir tie, kuriems dėmesys svarbesnis už bet kokias ribas. "Trashstreameriai" sąmoningai renkasi provokacijas, smurtą, agresiją ar pažeminimą, nes algoritmams nerūpi moralė, jiems rūpi engagement'as. Ir čia stream'inimas ima skirtis į dvi puses: vienur gyvas ryšys ir bendruomenė, kitur - tarsi pigus realybės šou be stabdžių, kuriame pagarba žmogui nublanksta prieš statistiką ir click'us.

Kiek daug jaunosios kartos atstovų svajoja būti streamer'iais ir kurti turinį, tik ar prieš pradėdami susimąsto, ką transliuos ir kuo išsiskirs iš kitų? TOP keisčiausi pasaulio streamer'iai, kurie atrado būdą, kaip prisivilioti tūkstančius žiūrinčiųjų. Vieni gyvena eteryje savaitėmis, kiti kuria verslą iš rutinos, emocijų ar net dirbtinio avataro, dar kiti paverčia politiką, chaosą ar tylų buvimą pagrindiniu turiniu. Gal todėl stream'inimas taip traukia: čia žiūrima ne "kas vyksta", o kuo žmogus pasirenka būti, kai kamera niekada neišsijungia.

Streamer'is ir jo stream'as iš esmės yra "vieno žmogaus TV studija", kur svarbiausia ne blizgesys, o stabilumas. Norint pradėti stream'inti nereikia prisipirkti brangių kamerų ar mikrofonų - pakanka patikimo kompiuterio, kelių monitorių, paprastos kameros, švaraus garso ir nemokamos ekrano vaizdo fiksavimo ir transliavimo programinės įrangos (OBS Studio). Stream'inime svarbiausia ne brangūs įrankiai, o stabili transliacija, kuri nenutrūksta viduryje eterio ir tęsiasi be "lūžių" nuo pradžios iki pabaigos.

Na, ir, žinoma, niekam nereikalingas dienos faktas.

00:00 (NE)BUVO KALBĖTA: Stream'as arba gyvenimas eteryje, stebint tūkstančiams

18:56 AŠ TIK PAKLAUST: Pinigai: topai uždirba milijonus, o likusieji tenkinasi svajonėmis

33:56 SUKČIAUS KRONIKOS: "Trashstreameriai" tarsi pigus realybės šou be stabdžių

41:46 IŠTRYNIAU INTERNETĄ: TOP keisčiausi pasaulio streamer'iai, kurie atrado būdą, kaip prisivilioti minias

51:39 ĮRANKIŲ DĖŽĖ: Noriu pradėti stream'inti: svarbiausia ne brangūs įrankiai, o stabili transliacija

54:05 DIENOS FAKTAS: Niekam nereikalingas "fact of the day"

https://tobulaklaida.lt

Mes social media:

Spotify - https://open.spotify.com/show/2bYl6bjZcDi3PSbzhWeRtN

Facebook - https://www.facebook.com/profile.php?id=61573288146480

Instagram - https://www.instagram.com/tobulaklaida

YouTube - https://www.youtube.com/@TobulaKlaida

TikTok - https://www.tiktok.com/@tobulaklaida

Apple Podcasts - https://podcasts.apple.com/us/podcast/tobula-klaida/id1862143308

2026-ieji prognozuojami kaip metai, kai technologijos nustoja stebinti ir pradeda tiesiog veikti. Po 2024–2025 "AI visur" fazės ateina auditas, konsolidacija ir nuovargis nuo technologijų. AI tampa nebe "wow", o tuo, be ko nebeįmanoma dirbti. IT skyriai bus mažesni, brangesni ir arčiau verslo sprendimų, o technologijos bus vertinamos pagal realią vertę, o ne pagal jų kiekį. Epizode aptariamos galimai realios 2026 m. kryptys: kas neišvengiamai ateina, kas bus tyliai išjungta, kas taps nauja problema ir kodėl technologijos nebegelbės "kreivų" procesų. 05:38 AI kaip kolega, o ne įrankis: AI agentai savarankiškai tvarkys "ticket'us", rašys kodą, analizuos incidentus ir siūlys sprendimus be žmogaus užklausos. IT darbuotojai daugiau valdys, mažiau darys. 08:13 AI saugumas kaip atskira disciplina: AI SOC, AI auditai ir realus klausimas - kas atsakingas, jei AI suklydo? AI bus ir didžiausia rizika, ir svarbiausias gynybos įrankis. 11:00 Passwordless realybė: passkeys, biometrika ir hardware keys taps norma, o slaptažodžiai liks legacy sistemose ir… "excel'iuose". 15:35 Shadow AI problema: didesnė grėsmė nei Shadow IT - darbuotojai naudos nepatvirtintus AI ir kraus duomenis į "nematomus" modelius. DLP ir AI governance taps kritiški. 16:35 IT KPI pokytis: "99,9% uptime" nebeįdomu. Bus matuojama, kiek AI sutaupė laiko, kiek automatizuota ir kiek IT uždirbo, o ne išleido. 20:43 AI generuotas kodas: pagal kiekį jo bus daugiau nei žmogaus rašyto. Žmogus taps architektu ir AI "reviewer'iu" - junior, mid ir dalies senior darbas keisis, bet programuotojai nedings. 25:45 Privatūs AI modeliai: įmonės nebenorės siųsti duomenų į bendrą "cloud'ą" - on-prem ir private AI taps norma. Duomenys = aukso atsargos. 29:20 Technologijų nuovargis: mažiau "apps'ų", mažiau "notification'ų", daugiau tylos. Technologija turės netrukdyti - jei trukdo, bus išjungta arba turės stipriai nustebinti. 34:25 Kibernetiniai incidentai - nebe krizė, o kasdienybė.43:38 Proveržis baterijų kūrime.49:05 Kur link eina socialiniai tinklai?52:55 Niekam nereikalingas dienos faktas.https://tobulaklaida.lt Mes social media: Spotify - https://open.spotify.com/show/2bYl6bjZcDi3PSbzhWeRtN Facebook - https://www.facebook.com/profile.php?id=61573288146480 Instagram - https://www.instagram.com/tobulaklaida YouTube - https://www.youtube.com/@TobulaKlaida TikTok - https://www.tiktok.com/@tobulaklaida Apple Podcasts - https://podcasts.apple.com/us/podcast/tobula-klaida/id1862143308