Vartotojo gidas.

Mažiausiems vartotojams – saugiausios prekės ir maisto produktai.

Mažus vaikus auginantys tėvai žino, kiek daug visko reikia naujo žmogaus gyvenimo pradžiai.

Ar mažiesiems vartotojams užtikrinami saugūs specializuoti maisto produktai ir vaiko priežiūros prekės bei žaislai?

Kodėl per pirmąjį šių metų ketvirtį iš 10 į rinką patekusių nesaugių produktų net 7 yra vaikų žaislai? Kokiais keliais jie patenka į rinką?

Kaip dažnai ir kokiu būdu yra tikrinama kūdikiams skirto maisto kokybė?

Ar vaikams skirtuose maisto produktuose gali būti naudojami maisto priedai?

Kokie reikalavimai keliami vaikams skirtiems maisto produktams?

Kokių netinkamų, nesaugių maisto produktų vaikams į rinką patenka dažniausiai? Kas tai lemia?

Kaip perkant atpažinti, kad vaikiškos dantų pastos, kosmetikos priemonės yra saugios ir tinkamos naudoti?

Kokie ingredientai, tikėtina, gali alergizuoti ar užkimšti odos poras?

Pokalbis studijoje su VMVT Maisto skyriaus vyriausiąja specialiste Vilma Pušinaite ir VVTAT Produktų saugos ir kokybės departamento direktoriumi Arvydu Naina.

Apie nemokamas vėžio prevencijos programas.

Už sumokėtas privalomojo draudimo įmokas galime naudotis 4-iomis vėžio prevencijos programomis. Pasirodo, lig šiol vis dar yra bijančių pasitikrinti sveikatą profilaktiškai.

Kodėl svarbu tikrintis dėl vėžio ir kodėl negalima laukti, kol pasireikš ligos simptomai?

Kokie vėžio prevencijos tyrimai gali būti atliekami nemokamai?

Ar šeimos gydytojai privalo informuoti apie vėžio prevencijos programas?

Kokio amžiaus moterys ir vyrai ir kas kiek laiko gali naudotis prevencijos programomis?

Ar tos programos veikia?

Pokalbis studijoje su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentu Šarūnu Narbutu, Valstybinės ligonių kasos vyriausiąja specialiste Jurgita Grigariene ir Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologe doc. Rūta Briediene.

pirkėjus erzina eilės ir klaidinančios kainos neatitikimas, o prekybininkus – vagystės

Prekybos technologijų sprendimų įmonės „StrongPoint“ iniciatyva atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad 88 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus bent kartą susidūrė su klaidinančiomis kainomis parduotuvėse. Didžioji dalis pirkėjų taip pat jaučia nepasitenkinimą dėl ilgų eilių arba atsiskaitymo parduotuvėse kokybės. Prekybininkai kasmet skaičiuoja didžiulius nuostolius dėl nugvelbtų prekių.

Ar savitarnos kasos padeda spręsti eilių prie kasų problemas ir kaip keičiasi pirkėjų įpročiai?

Kokių apsaugos priemonių galėtų pasiūlyti inovacinių apsaugos sistemų kūrėjai?

Ar parduotuvės apsaugai pakanka praėjimo vartelių, stebėjimo kamerų ir budinčių apsaugos darbuotojų?

Kas galėtų sumažinti eiles ir užtikrintų lentynoje deklaruotą ir kasos čekyje užfiksuotą tą pačią kainą?

Pokalbis studijoje su Povilu Kepalavičiumi, bendrovės „StrongPoint“ išmanių parduotuvės sprendimų grupės vadovu, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiuoju direktoriumi Laurynu Vilimu ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktoriumi Mareku Močiulskiu, Bendrovės „StrongPoint“ atstovu Povilu Kepalavičiumi.

Ką turėtume žinoti prieš perkant akinius?

Akiniai – korekciniai ar nuo saulės – šiandien jau gali būti ir mūsų įvaizdžio dalis. Ką turėtume žinoti prieš perkant akinius?

Ar teisus vartotojas, didžiausią dėmesį skirdamas akinių rėmeliams?

Kokius negalavimus gali sukelti netinkamai parinkti akiniai?

Kokios būna akinių lęšių dangos ir į ką atsižvelgti jas renkantis?

Kokių rūšių būna korekciniai akinių lęšiai?

Ar kontaktiniai lęšiai yra patikima alternatyva korekciniams akiniams?

Kokius akinius nuo saulės rekomenduotų specialistai, į ką patartina atkreipti dėmesį?

Ar būtina akinius nuo saulės matuotis?

Kada rinktis poliarizuotus, o kada fotochrominius akinius?

Ar turi įtakos regėjimui spalvoti akinių lęšiai?

Ar verta prekybos centruose pirkti akinius skaitymui?

Ką gydytojai oftalmologai vadina optiniu triukšmu ir kaip nuo jo apsisaugoti?

Kokie akiniai reikalingi vairuotojams ar dirbantiems prie kompiuterių?

Nuo kada vaikams pirkti akinius nuo saulės?

Ką turėtume žinoti apie akinių ultravioletinių spindulių laidumą?

Ar galima apdrausti akinius?

Kaip juos prižiūrėti ir kada nebenešioti?

Ar kompensuojamos išlaidos akinių lęšiams? Kam ir kiek? Kaip pasinaudoti kompensacija?

Pokalbis studijoje su Akių ligų gydymo centro optikos „Pelėda“ gydytoja oftalmologe Elena Grikėniene ir Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaite.

Kaip nenusivilti atostogų pasiūlymais?

Artėja vasara, o su ja ir naujas turistinis sezonas. Ką turėtume žinoti, planuodami keliones užsienyje ir Lietuvoje, kad mūsų lūkesčiai išsipildytų, o ne taptų vargais ir rūpesčiais?

Kokios yra turisto ir keleivio teisės ir kaip jas ginti?

Patiems planuotis maršrutus ar pasitikėti kelionių organizatoriais?

Apie tai, kas svarbu, planuojant atostogas ar naudojantis išankstiniais vasaros pasiūlymais: sutartys ir sąlygos, draudimas, transportas, bagažas, apgyvendinimas, maitinimas, sutartiniai ženklai, pagaliau pirkiniai ir lauktuvės – pokalbis studijoje su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Turizmo ir rekreacinių paslaugų skyriaus vedėja Solveiga Kuziene, Europos vartotojų centro teisininku patarėju Aušvydu Čebatoriumi bei advokatu Niku Borneika.

Ar galime tikėtis europinių taksi paslaugų?

Kiekvienas iš mūsų turime vienokios ar kitokios važiavimo taksi patirties. Keleiviai dažnai skundžiasi vežėjais, o pastarieji pasakoja įvairias istorijas apie klientus. Keleivių vežimą taksi automobiliais organizuoja ir reguliuoja savivaldybės.

Kodėl Vilniaus mieste taksi vairuotojų atestacija perduota asocijuotai verslo asociacijai, ar tai pasiteisina?

Kaip užtikrinamas taksi keleivių saugumas ir kultūringas aptarnavimas?

Kas nustato taksi paslaugų įkainius?

Kokios yra taksi keleivių ir vairuotojų teisės ir pareigos?

Kokie reikalavimai asmeniui, norinčiam gauti taksi vairuotojo licenciją?

Ar būtini taksi automobilio atpažinimo ženklai?

Kas kontroliuoja taksi vairuotojų darbą?

Pokalbis studijoje su Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovu Ričardu Kriukovu, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus Eismo valdymo poskyrio vyriausiuoju specialistu Kastyčiu Lubiu ir Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėju Andžej Dinikiu, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kompetencijų plėtros skyriaus vadove Rima Valiukevičiene.

Apie UAB „Vilniaus vandenys“ vienašališkai keičiamas sutartis vartotojams.

Nuo gegužės 1-osios „Vilniaus vandenys“ vienašališkai keičia galiojančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis. Apie 250 tūkstančių klientų bus priversti jas pasirašyti ir su naujomis sąlygomis sutikti, nes nėra kitos alternatyvos. Ar tokių sutarčių vienašališkas primetimas yra teisėtas? Ar vartotojams neturi būti palikta galimybė rinktis? Ar eilinis mokėjimas už paslaugą gali būti traktuojamas kaip abipusės sutarties pasirašymas? Ar paslaugas teikianti bendrovė gali naujojoje sutartyje įtvirtinti teisę nutraukti arba sustabdyti vandens tiekimą? Ar monopolininko veiksmai gali būti laikomi pažeidžiantys konkurenciją, kurios realiai nėra? Ar VVTAT gali vadovaudamasi LR įstatymais apginti vartotojus nuo tokių ir panašių rinkoje veikiančių ir kitų paslaugų tiekėjų? Ar VVTAT daug gauna skundų dėl vandens paslaugų tiekėjų ir konkrečiai dėl UAB „Vilniaus vandenys“? Kaip tokie klausimai nagrinėjami, nes čia vartotojas yra silpnoji, nuo vienintelio paslaugos tiekėjo priklausanti pusė? Pokalbis studijoje su UAB „Vilniaus vandenys“ komunikacijos vadovu Antanu Bubneliu, Teisės sk. vad. Gintaru Makšimu, VVTAT Teisės skyriaus vyriausiąja specialiste Dovile Gailiūte ir Energetikos, komunalinių ir statybos paslaugų skyriaus vyriausiuoju specialistu Dariumi Slavicku bei teisininku Liudviku Ragauskiu.

Kodėl Lietuvoje centralizuotai teikiamos šilumos kainos skiriasi?

Centralizuotai teikiamos šilumos kainų mažinimas yra laikomas savivaldybių prioritetu, tačiau Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenys rodo, kad kovo mėnesį Lietuvoje vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, palyginus su vasario mėnesiu, padidėjo apie 3 procentus, o per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo apie 10 procentų. Kas tai lėmė?

Kodėl iš penkių didžiųjų miestų kovo mėnesį mažiausiai už šilumą mokėjo šiauliečiai, o daugiausiai – panevėžiečiai?

Kodėl alytiškiams šilumos kaina mažės, o vilniečiams brangs?

Kaip sostinės vartotojams, pasikeitus šilumos tiekėjams, bus grąžinta šilumos permoka?

Kas gali realiai užtikrinti mažiausią šilumos kainą vartotojui?

Kaip vyksta konkurencija šilumos gamybos sektoriuje?

Ar šilumos tiekėjai dažnai nurodo padidintas veiklai vykdyti būtinas sąnaudas?

Pokalbis studijoje su VKEKK pirmininke Inga Žiliene, Šilumos paskirstymo skyriaus vedėja Kristina Engelgardt Tkačuk ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentu Vytautu Stasiūnu.

Kaip išsirinkti tinkamas padangas ir atsikratyti nusidėvėjusių?

Įsigyti tinkamas padangas aktualu visiems vartotojams – tiek vyrams, tiek moterims, nes tai susiję ne vien su saugumu, bet ir su aplinkos tausojimu.

Kokie reikalavimai taikomi padangų ženklinimui ir kokia yra padangų tiekėjų atsakomybė?

Ar reikalavimai galioja visoms padangoms, ar yra išimčių?

Kaip nustatyti, ar pardavėjas siūlo pirkti kokybiškas padangas?

Kur dėti nusidėvėjusias padangas, kas atsakingas už jų surinkimą?

Ar tai kainuoja vartotojui?

Ar gyventojai gali nemokamai naudotis padangų surinkimo aikštelėmis?

Ko tikėtis iš restauruotų padangų, kokie joms taikomi kokybės reikalavimai?

Kas turi būti nurodyta etiketėje ir ką reiškia, jeigu ant gaminio etiketės nėra?

Kokią informaciją privalo pareikti pardavėjas, jeigu perkama internetu?

Kokie reikalavimai atsarginėms padangoms?

Pokalbis studijoje su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Produktų saugos ir kokybės departamento direktoriumi Arvydu Naina ir Padangų importuotojų organizacijos direktore Danguole Butkiene.

Kaip gamintojai gali reformuliuoti maisto produktus?

Sveikos mitybos ekspertai vartotojams rekomenduoja valgyti kuo mažiau perdirbtus, nesaldintus, nesūdytus, mažiau riebalų turinčius produktus.

Kaip į besikeičiančią situaciją reaguoja gamintojai?

Kaip jie gali gerinti maisto produktų sudėtį (reformuliuoti)?

Kokia tikimybė, kad vartotojai neatmes pakeistos sudėties produktų, kaip neskanių ar per brangių?

Kokiais būdais gamintojai gali pagerinti produktų maistinę vertę?

Ar gamintojai linkę atsisakyti dirbtinių skonio stipriklių bei priedų, o iš šokolado gaminių eliminuoti hidrintus riebalus, sintetinius dažiklius?

Kas gali nulemti maisto sudėties keitimo spartą?

Informuoti vartotoją ar nutylėti apie laipsniškai atliekamus maisto sudėties gerinimo veiksmus?

Kokie kriterijai taikomi maisto produktams, kad juos būtų galima ženklinti „Rakto skylutės“ simboliu?

Pokalbis studijoje su asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktore Irma Pilipiene, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus patarėja Ilona Drulyte, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriumi Egidijumi Mackevičiumi ir maisto technologe, mitybos eksperte Raminta Bogušiene.