Kodėl prekybos tinklai Lietuvoje nežymi prekių, kurių gamintojai neišėjo iš Rusijos?

Lietuva perka Kinijoje pagamintą įrangą, norėdama atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos. Politikai ir ekspertai kritikuoja „Litgrid“ sprendimą pirkti įrenginius iš šalies, kuri mums yra paskelbusi prekybos karą. Energetikos ministerija sako, kad tai nėra gerai, bet tokia realybė.

Dalis organizatorių sako, kad aukšta infliacija šalyje koreguoja renginių kainas. Jos šiemet gali būti penktadaliu didesnės nei pernai.

„Klaipėdos nafta“ iš norvegų kompanijos ruošiasi išpirkti šiuo metu Lietuvos nuomojamą suskystintųjų dujų laivą-saugyklą „Independence“. Prieš perimant jį, pirmiausia ketina suremontuoti kažkuriame iš Prancūzijos, Ispanijos arba Portugalijos uostų. Kas po to – aiškinasi Irma Janauskaitė.

Nors pastarosiomis dienomis lietaus tai vienur, tai kitur yra, ūkininkai sako – praradimų dėl sausros bus ne tik žemės ūkiui, bet ir visam maisto sektoriui. Žemės ūkio ministro teigimu, įtakos maisto kainoms sausra neturės. Anot aplinkos ministro, situacija nėra tokia tragiška, kaip 2015 m. Bet ar įmanoma, kad pirkėjai niekaip nepajustų skurdesnio derliaus, o būtent tokį prognozuoja ir dalis ekonomistų.

Dirbtinis intelektas gali perimti ne tik žemos kvalifikacijos darbus, sujaukti darbo rinką. Tačiau riboti jo plėtrą dėl darbo vietų išsaugojimo būtų neprotinga, sako SEB banko vyriausiasis ekonomistas Johan Javeus. Jį vadovų konferencijoje EBIT Vilniuje, Marius Jokūbaitis.

Dalis saulės elektrines įsirengusių gyventojų teigia patiriantys nuostolių: itin saulėtomis dienomis jų elektrinės atsijungia. Rangovai sako, kad taip nutinka dėl riboto ESO tinklų pralaidumo, elektros skirstymo operatorius teigia, kad kalti nesąžiningi vartotojai.

Nors gyventojų pasitikėjimas verslu šiemet išaugo, jis išlieka gana žemas: vienas iš trijų verslo organizacijas vertina teigiamai. Kodėl?

Vietiniai ir tarptautiniai ekspertai vienas po kito naujina senas savo prognozes, kaip Lietuva gyvens šiemet. Bet dalis ekonomistų sako, didžiausios grėsmės yra ne dabar, o bus po trejų metų.
Kas atsitiks 2026-aisiais, aiškinasi Irma Janauskaitė.

Netikėtai šovusi idėja, užvaldžiusi visas mintis. Kažkur nusižiūrėtas panašus sumanymas, įgyvendinta tai, ko trūko, ko niekas nesiūlė arba pomėgis, tapęs pragyvenimo pajamomis. Kasmet Lietuvoje įregistruojama tūkstančiai naujų verslų. Ir dalis jų tarsi ne visai būdingi Lietuvai. Apie netradicinius, neįprastus verslus plačiau domėjosi Irma Janauskaitė ir Justė Urbonaitė.