Nepaisant blogos pradžios, metai buvo geri - taip apie 2022-uosius kalba su investuotojais dirbantys ir į Lietuvą juos viliojantys profesionalai. Apie užsienio investicijas ir jų reikšmę I. Janauskaitė pasikalbėjo su „Investuok Lietuvoje“ vadovu E. Čiviliu bei „Swedbank“ vyresniuoju ekonomistu V. Šimkumi.

„Verslo laike” – apie tai, kad nepaisant ES sankcijų Rusijai dėl karo prieš Ukrainą, kai kurių šalių prekyba su agresore pernai smarkiai išaugo ir
ir kaip Lietuvos informacinių technologijų įmonės reaguoja į masinius atleidimus užsienio technologijų milžinėse.

„Verslo laiko“ rubrikoje – dviejų ukrainiečių verslininkų istorijos. Vyras iš Ukrainos Priekulėje gamina linų sėmenų traškučius. Klaipėdos rajone ukrainiečių verslininkas įkūrė traškučių fabriką. Sergejus Šakola prieš 15 metų susižavėjęs sveika mityba metė bankininko karjerą Donecko srityje ir ėmėsi verslo. Netrukus į Ukrainą įsiveržusi Rusijos armija sunaikino jo buvusią darbovietę. Po kelerių metų patartas savo verslo partnerio nusprendė įkurti fabriką Lietuvoje - prieš pat antrąjį Rusijos invazijos į Ukrainą etapą. Istorijas pasakoja Bernardas Šaknys.

Antrą kartą šį mėnesį Konkurencijos taryba nustačiusi pažeidimų įmonėms skiria baudų. Vakar Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijai ir 39-ioms jos narėms skyrė beveik vieną milijoną eurų baudų. Kiek anksčiau, Lietuvos vaistinių asociacijai ir 8-ioms vaistais prekiaujančioms bendrovėms skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. eurų. Ar tokių pažeidimų daugėja, domisi Darius Matas.

Gyventojams ir įmonėms šiemet ėmė brangti paskolos. To nebuvo dešimtmetį. Dar ilgiau Lietuvoje nematyta tokio dydžio maisto infliacija, kaip šiemetinė. Vietos ir Briuselio politikams teko ieškoti, kaip atpiginti elektrą, dujas. O degalinėse dyzelinas šiemet ėmė kainuoti daugiau nei benzinas.

Verslo laiką rengia Irma Janauskaitė

Energijos kainos augo, infliacija augo, emigracija augo, įmonių bankrotų skaičius didėjo, skolinimasis, dešimtmetį nematytas dalykas, ėmė brangti. Taigi, kaip nusiteikę metus baigia verslas ir gyventojai. Ar laimę tyrinėjantys ekonomistai šiemet turėjo ką tyrinėti? Apie tai šiandienos Verslo laike Irma Janauskaitė kalbasi su Vilniaus universiteto profesoriumi Rimantu Rudzkiu ir Lietuvos banko finansinio stabilumo departamento direktoriumi Jokūbu Markevičiumi.

Nuo kovo pirmosios Europos Sąjungoje įsigalios reikalavimas mažinti didelės ekrano raiškos elektroninių įrenginių suvartojamos energijos kiekį. Pavyzdžiui, 8 K raiškos televizoriai nuo kitų metų kovo galės būti parduodami tik tuo atveju, jeigu jų energijos suvartojimas bus beveik tris kartus mažesnis palyginus su šiuo metu rinkoje esančiais televizoriais.

Dalis maisto technologų sako, kad ateityje tokie produktai kaip mėsa, žuvis ar kiaušiniai vis rečiau atsidurs žmogaus lėkštėje. Anot ekspertų, tam įtakos turi kintantis požiūris į gyvūninės kilmės produktus ir klimato kaita.

Ar kitąmet laukti pokyčių bankų rinkoje I.Janauskaitė aiškinasi su
Lietuvos banko valdybos nariu S.Krėpšta ir Vartotojų aljanso viceprezidentu, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariu K.Kupšiu.

RT užsakymu Baltijos tyrimų atlikta apklausa rodo, kad du trečdaliai gyventojų kitąmet ketina atsisakyti kokių nors paslaugų ir veiklų. Ekspertai sako, akivaizdu – ateina kompromisų metas, kai bus perkama ne tai, ko norima, o tai, ką dalis žmonių galės sau leisti. Plačiau – Irma Janauskaitė.

ES draus į bendriją importuoti prie miškų naikinimo labiausiai prisidedančius produktus – palmių aliejų, sojas, kavą ir kitus. VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos katedros docentės teigimu, tai didelis žingsnis į priekį, tačiau dalis verslų sako, kad dėl to kils sunkumų. Plačiau domėjosi Giedrė Skridailaitė.