A. Lukašenkai pagrasinus, kad lietuviško kapitalo įmonės bus nacionalizuotos, verslininkai tikisi, kad to neįvyks, tačiau nepuoselėja vilčių greitai parduoti verslus ir dingti iš diktatūrinės valstybės. Ekspertai sako, kad verlsus gali perimti Rusijos piliečiai.

Nors ekonominė situacija visoje Europoje įtempta, Kalėdiniams vakarėliams įmonės netaupys, sako renginių organizatoriai. Teigiama, kad planuotis šventinius vakarus verslai pradėjo jau prieš kelis mėnesius, tad dabar rasti vieta įmonės vakarėliui - itin sudėtinga.

Verslo laike – dar viena tema. Klaipėdos senamiestis - tarsi didelė statybų aikštelė, sako čia dirbantys verslininkai. Vienu metu čia vyksta net keturių gatvių remonto darbai, dėl kurių miesto širdyje įsikūrusioms kavinėms bei parduotuvėms tenka susidurti su nepatogumais. Dėl išraustų gatvių bei šaligatvių gerokai sumenko klientų srautai. Kelios kavinės jau užvėrė duris ir nežino, ar pasibaigus remontui veiklą atnaujins.

Šiuo metu stebimas pasaulio ekonomikos lėtėjimas dalies ekonomistų vadinamas labai neįprastu. Mat jam įtakos turi ne tik energetikos kainos, bet ir situacija darbo rinkoje. Šia tema išsamiau - Darius Matas.

Šiemet Lietuvoje atsirado daugiau nei 260 naujų maitinimo įstaigų, o bankrotą paskelbė 101. Pakalbinti restoranų atstovai augančiu bankrotų skaičiumi nesistebi: rodo išaugusias elektros sąskaitas bei per pandemiją susikaupusius įsiskolinimus. Ekonomistai sako, kad sunkumai talžo ne vien tik šį sektorių – bankrotų daugėjimas pastebimas ir kituose.

Ukrainos startuolių ekosistema iki rusijos invazijos pradžios itin sparčiai augo. Per paskutinius metus ji pasipildė dviem Vienaragiais. Taip vadinami startuoliai, kurių vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių. Kilus karui, startuoliams sunkiau pritraukti finansavimą, tačiau ukrainiečių ryžtas dirbti per karą, padėjo ne tik išsaugoti dalį užsienio investicijų, bet ir pritraukti naujų. Kaip pasakojo„Ukrainian Hub“ valdybos pirmininkė Olesia Malovana, Ukrainos startuoliai gali prisidėti ir prie rusijos kariuomenės suniokotos šalies atstatymo.

Verslo laiką rengė Bernardas Šaknys

Dešimt tūkstančių - tiek laisvų darbo vietų šiuo metu yra Lietuvos pramonės įmonėse. Ypatingai trūksta kvalifikuotų specialistų, dėl kurių tarp įmonių verda arši konkurencija. Pastebima, jog jauni žmonės vis rečiau renkasi inžinerines specialybes - jų nevilioja nei garantuota darbo vieta, nei solidus darbo užmokestis. Pramonininkai atviri - dėl darbuotojų stygiaus mažėja darbo našumas, o nuo to kenčia ir valstybė, kurios biudžetas pildosi mažesne suma, nei galėtų.

Kiek jaunos Lietuvos įmonės žinomos užsienyje? Apie tai laidoje „Pinigų kaina“ Darius Matas pasikalbėjo su asociacijos „Vienaragiai LT“ vadove Inga Langaite ir sportininke, startuolio „Walk15“ įkūrėja Vlada Musvydaite. Pašnekovės ką tik grįžo iš Portugalijoje rengiamos kasmetinės technologijų konferencijos „Web Summit“, kurioje pirmą kartą įrengtas ir Lietuvos stendas.

Pasaulio bankas tarp didžiausių Lietuvos ekonominių problemų įvardijo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį. Kitaip tariant, skirtumą tarp to, kiek Lietuva galėtų surinkti į biudžetą ir kiek realiai pavyksta.

Gyvenimo trukmė ilgėja, bet galinčių išlaikyti vyresnius žmones, uždirbti jų pensijai – mažėja. Tarptautinės organizacijos Lietuvai sako, kad nori, nenori, teks priimti nepopuliarų sprendimą – vėlinti išėjimą į pensiją. Jeigu taip, iki kelerių metų? Šešiasdešimt septynerių, septyniasdešimt dvejų? Ar be pensinio amžiaus vėlinimo yra kitų alternatyvų?

Kai kurie Lietuvos amatininkai džiaugiasi galimybe savo darbus parduoti internete ir pastebi, kad mugėse jiems dalyvauti neapsimoka. Internete neprekiaujantys, tačiau muges aktyviai lankantys prekybininkai sutinka, esą prekybos vietoms skirtos kainos - išties per didelės. Ką kalba šių švenčių organizatoriai ir kodėl amatininkai dalyvauja užsienio, bet ne Lietuvos mugėse pasakoja Edvinas Kučinskas.