Užsienyje įmonių padalinius įkūrę Lietuvos verslininkai pasakoja, kad talentų ieško kitose šalyse, pavyzdžiui, Afrikoje darbuotojų pasiūla yra gerokai didesnė nei Lietuvoje. Vis dėlto, verslininkai pastebi, kad sprendimas plėstis į bet kurias kitas užsienio šalis turi būti strategiškai apgalvotas, nes labai dažnai išryškėja kultūriniai skirtumai, galintys sukelti sunkumų.

Skirtingais skaičiavimais, kiek daugiau nei 20 procentų buitinių elektros vartotojų už kilovatvalandę moka daugiau nei 24 centus ir sako nesuprantantys, kur yra išgirtoji rinkos liberalizavimo nauda. Negana to, daliai žmonių, kurie elektros kainą užsifiksavę buvo, pavyzdžiui, porai metų, sutartys baigiasi ir nauja kaina bus didesnė. Ar dar įmanoma atkurti pasitikėjimą elektros rinkos liberalizavimu? Apie tai plačiau žurnalistė Irma Janauskaitė kalbasi su bendrovės „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovu Andriumi Kavaliausku ir „Elektrum Lietuva“ vadovu Martynu Giga.

Verslo laiką rengia Irma Janauskaitė ir Justė Urbonaitė.

Rusijos vyriausybė oficialiai uždraudė ES vežėjams vežti krovinius Rusijos teritorija. Todėl vilkikai su lietuviškais numeriais nebus įleidžiami į Rusiją. Tačiau vežėjai randa kitų būdų kirsti šalies teritoriją.

Verslo laiką rengia Marius Jokūbaitis.

„Sodros“ duomenimis, moterys vidutiniškai uždirba 14 proc. mažiau už vyrus. „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė sako, kad taip iš dalies yra dėl profesijų, kurias moterys renkasi, mat šios rinkos - apmokamos prasčiau, o ilgą laiką gaunamos mažesnės pajamos atsiliepia aštuoniolika procentų mažesnėmis pensijomis.
Verslo laiką rengia Edvinas Kučinskas.

Artėja milžiniškas pasikeitimas visiems - kuo nors prekiaujantiems verslams, privalomi elektroniniai išmanieji kasos aparatai.

Verslo laiką parengė Irma Janauskaitė

Ar nesimato tankų ir nesigirdi sprogimų? - Tokių klausimų sulaukia Lenkijoje, šalia Suvalkų koridoriaus nakvynės, turizmo ir maitinimo paslaugas siūlantys lietuviai. Anot verslininkų, pavojingiausia vieta žemėje Vakarų spaudos pavadintas kraštas dabar išgyvena sunkesnį metą, nei per pandemiją. Čia baiminasi atvykti tiek Vakarų turistai, tiek patys lenkai. Dėl augančių šildymo ir elektros kainų, verslininkai su nerimu laukia žiemos.

Jau beveik pusmetį kiekvieną mėnesį žmonės perka vis mažiau. Ir maisto, ir ne maisto prekių. Dalis ekonomistų jau sako, kad Lietuvą apima vartojimo krizė. Ką tai reiškia? Šio ryto „Verslo laiko“ rubrikoje žurnalistė Irma Janauskaitė kalbasi su „Swedbanko“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene ir ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Buvusių vilniečių šeima kartojusi, kad niekada negyvens kaime, vasarą atvykę pailsėti į Anykščių rajoną, iš čia nebeišvažiavo. Čia šeima ne tik apsigyveno, bet ir susikūrė darbo vietas ir ėmėsi verslo, kurio tikslas populiarinti autentiškus lietuviškus produktus.

Didiesiems verslas vis aktyviau automatizuojant veiklą, ekspertai pastebi, kad smulkus ir vidutinis verslas stipriai atsilieka. Skaitmenizacija įvardijama kaip vienas valstybės prioritetų. Ekonomikos ministerija žada per šiuos ir kitus metus milijardą eurų skirti skaitmenizacijai ir žaliosioms technologijoms. Kaip Lietuvoje jas pavyksta diegti domisi Paulius Selezniovas ir Dovydas Dabulskis.

Verslui visame pasaulyje susiduriant su iššūkiais, pasikeitusį klimatą jaučia ir informacinių technologijų bendrovės. Augančios palūkanos už paskolas ir energetinių išteklių kainų krizė verčia už Atlanto veikiančias bendroves mažinti išlaidas, atleisti dalį darbuotojų.Įmonės „Devbridge“ viceprezidentas ir Lietuvos padalinio vadovas sako, kad netrukus ši tendencija atkeliaus ir į Lietuvą. Tačiau, anot Viktoro Gurgždžio, tai - laikinas stabtelėjimas, ateityje informacines technologijas išmanančių specialistų itin reikės, todėl juos reikia ugdyti nuo pat pradinės mokyklos. Jį kalbino Darius Matas.