Tūkstančiai tėvų nemoka alimentų. Jų skolos milijoninės. Vaikų išlaikymą padengia valstybė. Kiek jai tai kainuoja? Aiškinasi Irma Janauskaitė.

Kai kurie elektros vartotojai turėjo pastebėti, kad nuo liepos tarifas yra didesnis nei pasirašė sutartyje. Todėl kartais kyla nesusipratimų, liejasi emocijos, nes gyventojai įžvelgia klastą. Tačiau iš tiesų elektra pabrango visiems, nes valstybė padidino perdavimo tarifą. O tai padarė todėl, kad pirko dujų elektros gamybai. Tema domisi Marius Jokūbaitis.

Lietuvos vežėjų asociacija skelbia, kad jau dabar tūkstančiai vilkikų stovi tušti, užuot vežę krovinius. Priežastis – nėra vairuotojų. Anot „Linavos", netrukus situacija bus kritinė – trūks 30 tūkst. vairuotojų. Vežėjai ragina Vyriausybę lengvinti darbuotojų atvykimo iš trečiųjų šalių procedūras. Kodėl Lietuvos ekonomikai svarbus sektorius nuolat susiduria su problemomis?

Sostinėje nuo kitų metų birželio bus uždrausta gyvenamuosius namus šildyti anglimis bei durpių briketais. Argumentuojama, kad iškastinis kuras yra šimtus kartų taršesnis nei biomasė ar gamtinės dujos. Tačiau visai neseniai Lietuvos savivaldybėms leista pirkti mazutą ir dyzeliną, kad nuo naujo šildymo sezono vartotojams šiluma kainuotų pigiau. Aplinkosaugininkų teigimu, mazutas yra kur kas taršesnis už kietąjį kurą.

Europos Sąjungai ruošiantis žiemai be rusiškų dujų, labiausiai nuo šių išteklių priklausomos Vokietijos miestai ėmėsi priemonių - pritemdytas gatvių apšvietimas, išjungti fontanai, sumažinta vandens temperatūra viešuosiuose baseinuose. Praėjusią savaitę Kremliaus kontroliuojamam Gazpromui neva vėl dėl techninių nesklandumų dar labiau sumažinus nord stream 1 dujotiekiu tekančių dujų kiekį iki minimalaus, Vokietija priversta ieškoti skubių sprendimų, kai dešimtmečius šią priklausomybę tik didino, o tai kelia nerimą šalies gyventojams ir verslams. LRT kalbinti ekspertai sako, kad tokia situacija susidarė dėl ilgai vykdytos šalies politikos, Berlynui nepaisius perspėjimų dėl Rusijos šantažo, taip pat per lėto perėjimo prie atsinaujinančiosios energijos. Iš Vokietijos - Justina Ilkevičiūtė.

Verslo laiką parengė Irma Janauskaitė. Ji kalbino Vilniaus šilumos tinklų vadovą Gerimantą Bakaną.

Užsienio kompanijos Lietuvoje yra sukūrusios jau ne vieną filmą. Lietuvos vardas užsienio prodiuserių lūpose skamba užtikrintai ir vis dažniau. Tad kuo gi mūsų šalis patraukli ir kas apie ją kalbama pasaulio kino užkulisiuose, domisi Justė Luščinskytė.

„Verslo laike“ – Europos centrinis bankas padidino bazines palūkanų normas. Ką tai reiškia indėlių turėtojams? Ar indėlininkai pagaliau pradės gauti apčiuopiamas palūkanas už banke ar kredito unijoje laikomus pinigus, ar vis dėlto jų lūkesčiai kol kas nepagrįsti?
Apie tai žurnalistė Irma Janauskaitė teiraujasi Bankų asociacijos prezidentės Eivilės Čipkutės, Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktoriaus Rūtenio Šukevičiaus, Lietuvos banko atstovo Vaidoto Šumskio Ir Vartotojų aljanso viceprezidento Kęstučio Kupšio.

Moterų nedarbas dvejus metus yra didesnis nei vyrų, skelbia užimtumo tarnyba. Ekspertai sako, kad nedirbančių moterų skaičius padidėjo prasidėjus pandemijai, dėl kurios užsidarė paslaugų, apgyvendinimo sektoriai. Kodėl moterims sunkiai sekasi ieškoti darbo ir kaip lygių galimybių atstovai vertina esamą situaciją domėjosi Edvinas Kučinskas.

Lietuvos banko duomenimis, šalyje sparčiai didėja gyventojų ir verslo atidėti mokėjimai. Kiek dėl to reiktų baimintis, pokalbis su „Creditinfo Lietuva" vadovu Aurimu Kačinsku. Jį kalbino kolega Marius Jokūbaitis.