Tęsiame rubriką „Skaitome kartu“ pristatydami šiuolaikinio ukrainiečių autoriaus Serhijaus Žadano kūrybą. Kviečiame pasiklausyti ištraukos iš jo romano „Anarchy in the UKR“.

S. Žadanas – šiuolaikinis ukrainiečių prozininkas, poetas, publicistas, literatūros renginių, roko koncertų, teatralizuotų performansų ir pilietinio nepaklusnumo akcijų organizatorius. Dažniausia rašytojo kūrybos tema – jo kartos brendimas postsovietinės Rytų Ukrainos mieste.

S. Žadanas gimė 1974 m. Starobilske, Luhansko srityje, šiuo metu gyvena Charkove. Baigė ukrainiečių ir vokiečių filologijos studijas, apgynė disertaciją apie ukrainiečių futurizmo poeziją. Yra išleidęs septyniolika poezijos rinkinių ir šešis romanus. Lietuvių skaitytojams autorius pažįstamas iš kūrinių „Depeche Mode“ (Kitos knygos, 2008) ir „Anarchy in the UKR“ (Kitos knygos, 2010) ir „Internatas" (Kitos knygos, 2022), visas šias knygas galite užsisakyti mūsų bibliotekoje.

Muzika: „Жадан і Собаки“ („Žadanas ir šunys“)  – „Діти“ („Vaikai“).

Parengė Vika Petrikaitė.

Lektorė dr. Lina Balaišytė iš Lietuvos kultūros tyrimų instituto paskaitoje pristatė XVIII a. pabaigoje Vilniuje gyvenusio rašytojo, reformų rėmėjo ir aistringo visuomenės kritiko Vincento Ignaco Marevičiaus (Wincenty Ignacy Marewicz, 1755–1822) veiklą ir plačiau aptarė jo kūrybą, įdomius autoriaus apmąstymus apie save ir savo gyvenamąjį laiką.

Bibliotekos lentynas papildė knygos vokiečių kalba apie Prūsiją; moksliniai straipsniai, skirti raganavimo nusikaltimams bei Martyno Liuterio pozicijai šiuo klausimu aptarti; studija apie Rytų Europos pilietinių visuomenių raidą ir kiti intriguojantys leidiniai. 

Kviečiame klausyti įrašo apie gautas knygas vokiečių kalba.

Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto prof. dr. Ievos Deviatnikovaitės vieša paskaita „M. Römerio vaidmuo, steigiant administracinį teismą Lietuvoje“.

Paskaitos metu lektorė pristato administracinio teismo klausimą tarpukario Lietuvoje. Įvardytos institucijos, kurios atliko administracinio teismo funkciją, asmenybės ir jų darbai, siekiant įsteigti Lietuvoje administracinį teismą, analizuojamas išskirtinis M. Römerio vaidmuo. Paskaitoje remiamasi Vyriausiojo Tribunolo, kitų institucijų, nagrinėjusių administracines bylas, praktikos pavyzdžiais, ištraukomis iš M. Römerio dienoraščių, Seimo stenogramų, tuometinės spaudos. Paskaitos pagrindas – profesorės parengta ir leidybai parengta monografija „Administracinio teismo istorija Lietuvoje 1918–1940 m.“.

Paskaitos struktūra:

I. Administracinis teismas, tarpukario konstitucijos ir M. Römeris.

II. Valstybės Tarybos statutas ir M. Römeris.

III. Teismų reforma, administracinis teismas ir M. Römeris.

IV. 1932 m. Administracinio teismo įstatymo projektas ir M. Römeris.

V. A. Merkys, administracinis teismas ir M. Römeris.

2022 m. kovo 21 d. sukako 475 metai nuo istoriko, poeto, rašytojo, kartografo Motiejaus Strijkovskio gimimo. Be to, šiemet sukako ir 440 metų nuo jo parašytos Kronikos– pirmos išspausdintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ‒ pasirodymo. Norėdamas suprantamai pristatyti gausią įvairiažanrę M. Strijkovskio kūrybą, lektorius pažintį su autoriumi pradeda nuo pasakojimo apie jo mokslą ir studijas, apie išskirtinių asmenų, kurie ir suformavo produktyvų kūrėją, įtaką bei poveikį jam. Lektorius aptaria ryškiausius M. Strijkovskio kūrinius, pradedant nuo poemos, išaukštinusios lietuvių pergalę Ulos kautynėse 1564 m. ir baigiant eiliuota Lietuvos istorija bei Kronika. Pastaroji plačiai išgarsino ne tik lietuvių kilminguosius, Livonijos karo nugalėtojus (jiems dedikuoti paskiri šio veikalo skyriai ar knygos), bet ir patį autorių.

Kronikos pirmąją dalį į lietuvių kalbą yra išvertusi talentinga vertėja, gabi pedagogė ir literatūros istorikė Eglė Patiejūnienė (1964–2017). Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas numato tą vertimą išleisti. Paskaitoje cituojami dr. E. Patiejūnienės ir dr. S. Narbuto vertimai.

2022 m. kovo 21 d. sukako 475 metai nuo istoriko, poeto, rašytojo, kartografo Motiejaus Strijkovskio gimimo. Be to, šiemet sukako ir 440 metų nuo jo parašytos Kronikos– pirmos išspausdintos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ‒ pasirodymo. Norėdamas suprantamai pristatyti gausią įvairiažanrę M. Strijkovskio kūrybą, lektorius pažintį su autoriumi pradeda nuo pasakojimo apie jo mokslą ir studijas, apie išskirtinių asmenų, kurie ir suformavo produktyvų kūrėją, įtaką bei poveikį jam. Lektorius aptaria ryškiausius M. Strijkovskio kūrinius, pradedant nuo poemos, išaukštinusios lietuvių pergalę Ulos kautynėse 1564 m. ir baigiant eiliuota Lietuvos istorija bei Kronika. Pastaroji plačiai išgarsino ne tik lietuvių kilminguosius, Livonijos karo nugalėtojus (jiems dedikuoti paskiri šio veikalo skyriai ar knygos), bet ir patį autorių.

Kronikos pirmąją dalį į lietuvių kalbą yra išvertusi talentinga vertėja, gabi pedagogė ir literatūros istorikė Eglė Patiejūnienė (1964–2017). Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas numato tą vertimą išleisti. Paskaitoje cituojami dr. E. Patiejūnienės ir dr. S. Narbuto vertimai.

Rinkinys „Po živomu“ („Per širdį“) išleistas 2016 m. rudenį. Kūriniai alsuoja autorių, likimo valia atsidūrusių tragiškų 2014-2016 m. Ukrainos įvykių epicentre, skausmu. Rinkinį sudaro eilėraščiai, esė, laiškai, dienoraščių ištraukos, nuotraukos ir grafikos darbai – iš esmės tai meniniai reportažai iš įvykio vietos. Rinkinio autoriai – Ukrainos poetai, žurnalistai, tinklaraštininkai ir dailininkai – vietos gyventojai: kovotojai savanoriai, pabėgėliai iš pafrontės ir okupuotų rajonų.

Skaitome ištraukas iš Nadeždos Sevastopolskajos (slapyvardis) – tinklaraštininkės,  prozininkės dienoraščio.

Skaito Vika Petrikaitė.

Apie naujausią dr. Iljos Lemeškino monografiją „Pranciškos Skorinos portretas“, kuri buvo pristatyta šių metų Knygų mugėje, pasakoja dr. Alma Braziūnienė, Knygos muziejaus vedėja.

Monografiją išleido Lietuvių kalbos institutas ir Prahos lingvistų būrelis.

Ši tarpdisciplininio pobūdžio monografija vertinga lingvistiniu, tekstologiniu, knygotyriniu, kultūros istorijos aspektu, į jos tyrimo lauką patenka lyginamieji knygų grafikos bei tapybos objektai. Monografijoje pristatomas svarbiausias atradimas – išaiškinti tikslūs Pranciškaus Skorinos gimimo metai. Dr. A. Braziūnienė aptaria ir visų keturių šios monografijos laidų, pasirodžiusių 2020–2022 metais, ypatumus, pabrėždama, kad šis leidinys pasižymi knygos meno ir turinio vienove. Kodėl šios knygos puslapiuose pavaizduotos skraidančios musės ir kas jas sieja su Skorinos portretu, klausomės garso įraše.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokariu Lietuvą pasiekė visuotinė migracija iš Rytų Prūsijos. Lietuvos vaidmuo Rytprūsių krašto vokiečių istorijoje pokario metais buvo itin svarbus – šalis tapo prieglobsčiu tūkstančiams išbadėjusių ir nuo mirties besivaduojančių vaikų. Tačiau kalbėti apie savo likimus totalitaristinių diktatūrų aukos išdrįso tik po daugiau nei penkiasdešimties metų tylos.  LMA Vrublevskių bibliotekoje viešą paskaitą „Vilko vaikai: „jei ne Lietuva, manęs jau nebūtų“ skaitė Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė. Paskaita skirta atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dienai atminti.  Paskaitos metu doktorantė Rūta Matimaitytė pristatė vilko vaikų istorijos siužetą, plačiau papasakojo apie vilko vaikų likimus Lietuvoje. Lektorė atskleidė, kokią reikšmę vilko vaikams turėjo sovietmečio tyla, kaip pasikeitė šių žmonių gyvenimai, Lietuvai tapus nepriklausoma, demokratine valstybe.  Lektorės rengiama paskaita yra sudėtinė jos tyrimų ir disertacijos „Vaikų migracija į sovietų Lietuvą 1944–1960 metais: istorija, atmintis ir trauma“ dalis.

Pranešime aptariama Senosios periodikos fonde saugomų XIX–XX a. leidinių, išleistų dauginimo priemonėmis: hektografu, rotatoriumi, kopijavimo aparatu, kolekcija. Tyrinėjant ją, suregistruota 255 įvairių leidėjų laikraštėlių, žurnalų, informacinių biuletenių, vienkartinių leidinių, skirtų savišvietai, informacijos sklaidai, organizaciniams klausimams ir pramogai. Kalbos atžvilgiu dauginimo priemonėmis išleista periodika labai įvairi. Apie pačias dauginimo priemones ir jomis ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje spausdintus periodinius leidinius pasakoja Aida Grybienė, Retų spaudinių skyriaus Senosios periodikos sektoriaus vadovė.

0.00 – įžanga apie pirmuosius dauginimo prietaisus, atsiradusius dar XVIII a. pabaigoje;

3.56 – apie hektografą-šapirografą ir hektografo principu veikiančią spiritinę dauginimo mašiną, bei trafaretinius dauginimo prietaisus;

8.22 – apie fonduose saugomų leidinių būklę ir jų įvairovę;

13.55 – apie Lietuvos kariuomenės laikraštėlius;

15.60 – apie mokymosi įstaigose leistus periodinius leidinius;

16.51 – apie Komunistų partijos ir komjaunimo pogrindinius leidinius;

17.24 – apie itin retus pogrindinius periodinius leidinius.