Prieš daugiau nei keturiasdešimt metų filologė Rima Maigienė įsidarbino Bibliotekos restauravimo sektoriuje, manydama čia padirbėti laikinai. Taip jau sutapo, kad kartu su kitomis kolegėmis jai teko išbandyti pirmuosius Lietuvos restauravimo žingsnius ir taip įsisukti į prasmingų darbų karuselę. Per prabėgusius dešimtmečius gerokai keitėsi dokumentų restauravimo darbų metodika, priemonės. Vertinga patirtimi ir naujienomis dalijosi kolegos iš užsienio. Apie restauratoriaus profesijos specifiką ir pokyčius interviu su Rima Maigiene, ilgamete Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotoja. Kolegę kalbino Inga Berulienė. 

Atkreipiame dėmesį į šias naujai gautas užsienyje išleistas knygas vokiečių kalba, kurias galite užsisakyti bibliotekoje. Šiose knygose atsiskleidžia Klaipėdos krašto bei Rytprūsių istorija, kultūros gyvenimas, taip pat tūkstantmetė Vokietijos istorija bei vokiškoji mitologija.

Kasmet balandžio pabaigoje vykstanti Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė – svarbiausia metuose visoms šalies bibliotekoms. Šiųmetė, 21-oji, savaitė prisistato šūkiu „Nauja realybė – naujos formos“ ir atliepia į laikmečio aktualijas. Jau daugiau kaip metus gyvename naujoje realybėje, nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, renginiuose dalyvaujame tik virtualiai, tad ir savaitės iniciatyvos vyks daugiausia nuotoliniu būdu.

Šeštą XX a. dešimtmetį Lietuvos MA biblioteka augo ir ieškojo savo vietos, ji buvo atvira skaitytojų pageidavimams bei siūlymams ir juos skatino. 1950–1960 m. pildyta „Pageidavimų knyga“ tapo vienu iš būdų Bibliotekos ir skaitytojų ryšiui palaikyti. Per šį ryšį atsiskleisdavo skaitytojų lūkesčiai ir poreikiai, paaiškėdavo, kaip jie vertino skaitytojų aptarnavimą ir darbo sąlygas Bibliotekoje, kas jiems buvo svarbu. Garso įraše „Pageidavimų knygą“ aptarė ir apibendrino Gita Drungilienė.

Šeštą XX a. dešimtmetį Lietuvos MA biblioteka augo ir ieškojo savo vietos, ji buvo atvira skaitytojų pageidavimams bei siūlymams ir juos skatino. 1950–1960 m. pildyta „Pageidavimų knyga“ tapo vienu iš būdų Bibliotekos ir skaitytojų ryšiui palaikyti. Per šį ryšį atsiskleisdavo skaitytojų lūkesčiai ir poreikiai, paaiškėdavo, kaip jie vertino skaitytojų aptarnavimą ir darbo sąlygas Bibliotekoje, kas jiems buvo svarbu. Garso įraše „Pageidavimų knygą“ aptarė ir apibendrino Gita Drungilienė.

Autorės straipsnis „Bibliotekai svarbu žinoti, ką jos skaitytojai pageidauja“: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka 1950–1960 m. skaitytojų akimis“ paskelbtas naujausiame tęstinio mokslo darbų leidinio „Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka“ devintame tome.

Pirmoje įrašo dalyje aptariami ūkinio ir techninio pobūdžio klausimai: dėl darbo sąlygų, apie pagalbines darbo priemones, kaip panaudoti Bibliotekos erdves.

LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose komplektuojamos gotikinės, siaubo ir fantastinės literatūros kūriniai bei šiems žanrams skirtos literatūrologinės apžvalgos ir tyrimai. Siūlome pasiklausyti ištraukos iš naujai gautos Džozefo Šeridano Le Faniu (Joseph Sheridan Le Fanu) knygos anglų kalba „The Gothic Tales of Sheridan le Fanu“ (London, British Library, 2020). Džozefas Šeridanas Le Faniu (1814–1873) – airių rašytojas, gotikinės bei siaubo literatūros klasikas, ypač garsėjęs gebėjimu kasdienio gyvenimo įvykiams suteikti paslaptingą, baugią nuotaiką. Labai paveikė siaubo bei detektyvo žanrų plėtrą.

Skaito Saulius Venclovas.

Apie Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos raidą, Baltijos šalių mokslo istorijos konferencijas sovietmečiu ir kasmet organizuojamą mokslo istorijos ir filosofijos konferenciją „Scientia et historia" pasakoja Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotoja dr. Birutė Railienė.

„Jeigu žmogus nežinotų savo ar savo visuomenės praeities, jis būtų kaip kūdikis“ – rašė Petras Klimas pirmame „Mūsų senovės" numeryje [4]. Šio leidinio kūrėjai, nepriklausomos Lietuvos inteligentai, jautė pareigą prisidėti prie Lietuvos istorijos mokslo. Per šešerius gyvavimo metus „Mūsų senovė" paskelbė daug vertingų istorinių dokumentų ir tyrimų, kurie besidomintiems Lietuvos istorija išliko naudingi iki pat šių dienų.

LMA Vrublevskių biblioteka turtinga gausių istorinių rinkinių, pradedant dantiraščio molio lentelėmis, baigiant įvairiais Lietuvos istorijai svarbiais XIX–XX a. dokumentais. Šis kultūros fondas po bibliotekos rekonstrukcijos bus atvertas visuomenės dėmesiui. Knygos muziejaus idėjai realizuoti pasirinkta Bibliopolio – knygų miesto (valstybės) – metafora. 

Apie muziejaus konsepciją ir kaip idėjos jau realizuojamos, pasakoja dr. Alma Braziūnienė, Lietuvos Knygos muziejaus Bibliopolis vedėja. Pakalbino Inga Berulienė.

Kviečiame klausytis audio paskaitos apie rinkiminių agitacijų pokyčius per pastaruosius tris dešimtmečius.

Kalba parodos autorius, kultūrinės veiklos specialistas Dovilas Petkus.