Teksto autorė VU bibliotekos komunikacijos specialistė Nijolė Bulotaitė. 

Tekstą skaito VU bibliotekos Komunikacijos specialistas Gediminas Auškalnis.

Smolensko, Polocko ir Vitebsko žemių gyventojų daugumą XIV-XVI a. sudarė rytų slavų etnosas, kuris šiuolaikinėje istoriografijoje vadinamas rusėnais. Dominuojanti konfesija buvo stačiatikybė. Lietuvos didieji kunigaikščiai iki XIV a. pabaigos buvo pagonys, o vėliau katalikai. Taigi, jiems Smolensko, Polocko ir Vitebsko žemių gyventojai buvo kitatikiai. Ar nekildavo dėl to konfliktų, kaip LDK kunigaikščiai sugebėjo išugdyti ir palaikyti savo pavaldinių lojalumą?

Paskaita apie LDK regionų –Smolensko, Polocko ir Vitebsko žemių valdžios formavimosi mechanizmus XIV-XVI a. 

Parengė ir skaitė dr. Andrius Jurkevičius, LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotojas.

Vytauto Didžiojo universiteto lotynų kalbos lektoriaus SIgito Lūžio viešos paskaitos „Didysis artilerijos menas: vertimo keliai ir klystkeliai“ II dalis.

Vytauto Didžiojo universiteto lotynų kalbos lektoriaus SIgito Lūžio viešos paskaitos „Didysis artilerijos menas: vertimo keliai ir klystkeliai“ I dalis.

450 metų sukaktį mininti Vilniaus universiteto biblioteka nuo spalio 15 d. Google Arts & Culture platformoje pristato virtualią parodą „Knygos ir neknygos“. Joje lankytojai kviečiami pažinti įdomiausius bibliotekoje saugomus dokumentus ir per juos leistis į nepamirštamų atradimų kupiną pasakojimą, po kurio parodos rengėjai pažada – pasaulio vaizdas bus ne kartą permąstomas, tačiau visgi liks kerinčiai neaprėpiamas.

Parodoje visuomenei atveriami per ilgus bibliotekos gyvavimo šimtmečius sukaupti, savo unikalumu išsiskiriantys dokumentai – senosios knygos, fotografijos, žemėlapiai, grafikos darbai ar jų fragmentai, virtualioje erdvėje prabilsiantys netikėtomis formomis, istorijomis ir net garsais. Įrašą parengė VU bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus darbuotojas Gediminas Auškalnis.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2020 metais įsigijo Mažosios Lietuvos kalbininko, pedagogo, lietuvininkų kultūros puoselėtojo Aleksandro Teodoro Kuršaičio (1857–1944) dokumentų. Jame – nepublikuoti ir iki šiol mažai žinomi rankraščiai: asmens, studijų, profesinės veiklos dokumentai, apimantys laikotarpį nuo 1876 iki 1944 metų. Apie įsigytus kalbininko Aleksandro Teodoro Kuršaičio dokumentus įrašą parengė Aina Kirdulienė – Komunikacijos ir rinkodaros departamento Rinkodaros ir intelektinių paslaugų skyriaus Kultūrinės veiklos vadybininkė ir Diana Norkūnienė – Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji redaktorė.

Kas lemia žmonijos raidą, civilizacijų iškilimą ir žlugimą? Istorikai turbūt atsakytų, kad visų pirma asmenybės. Tačiau klimatologai ir mikrobiologai turi savų argumentų. Mokslų sąveika, taip pat vis geresni paleoarcheologijos, paleomikrobiologijos ar paleoklimatologijos metodai atskleidžia, kas yra tikrieji istorijos kūrėjai ir bendraautoriai.

 Tekstą parengė ir perskaitė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyresn. specialistas ryšiams su visuomene.

Katalogas skiriamas senojo Vilniaus universiteto profesoriui Andriui Sniadeckiui (Jędrzej Śniadecki, 1768–1838), žymiam chemikui, biologui ir gydytojui. Šis portretų katalogas – XIX a. Lietuvoje gyvenusio ir kūrusio vieno žymiausių mokslininkų atminimo ir paveldo puoselėjimo išraiškos forma. Portretų visuma (45 portretai) – vaizdai iš Lietuvos, Lenkijos ir Prancūzijos atminties ir mokslo institucijų bei vienos privačios kolekcijos. Pasakoja dr. Birutė Railienė, LMA Vrublevskių bibliotekos  Bibliografijos sektoriaus vadovė.

Šia vieša paskaita tęsiamas ciklas apie būsimus Lietuvos knygos muziejaus išskirtinius eksponatus.

Paskaitą parengė ir perskaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė, kultūros istorikė dr. Lara Lempertienė.

Šia vieša paskaita tęsiamas ciklas apie būsimus Lietuvos knygos muziejaus išskirtinius eksponatus. 

Paskaitą parengė ir perskaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė, kultūros istorikė dr. Lara Lempertienė.