Šįkart tris knygas, vertas išskirtinio skaitymo gurmanų dėmesio, pristato Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Bibliotekos studijoje Lietuvos rašytojų sąjungos komunikacijos specialistė Laura Pačtauskaitė aptaria po dvejų metų pertraukos pasirodžiusį prozininkės Undinės Radzevičiūtės romaną „Pavojingi žodžiai“, naujausią lenkų autorės Olgos Tokarczuk romaną „Empūsijas“, pirmąjį jos kūrinį, parašytą laimėjus Nobelio

U. Radzevičiūtės romanas „Pavojingi žodžiai“ – šiuolaikinės kultūros metafora. Kaip sakoma Biblijoje, pradžioje buvo žodis. Ir jis buvo ne tas. Kiekviena šalis, kiekviena valstybė turėjo ir turi savo žodžius: tokius, kurių geriau nesakyti, ir tokius, kuriuos geriau kartoti dažniau. Nuo šių žodžių priklauso žmogaus vieta visuomenėje, jo sėkmė ir galimybės.

O. Tokarczuk romanas iš pirmo žvilgsnio primena vokiečių rašytojo Thomo Manno „Užburtą kalną“, tačiau įsigilinę pastebėsime, kad „Empūsijuje“ esama aliuzijų ne tik į garsius Europos literatūros kūrinius, bet ir į ankstesnes šios autorės

K. Ohlsson knygai „Šešėlis“ įkvėpimo šaltiniu tapo plačiai aptarinėjama Švedijoje reali „Kevino byla“. Vienas iš pagrindinių personažų Oskaras nuo pat vaikystės gyveno jausdamas gėdą ir kaltę, nežinodamas, kas iš tikrųjų nutiko, kai jam būnant septynerių mirė viena mergaitė. Šis detektyvinis romanas – tai

Pradedame naują vaizdo įrašų ciklą „Knyga kaip desertas“, kuriame nuolat siūlysime geriausių prasmingo turinio knygų apžvalgas.

Pirmas susitikimas – su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovu Gyčiu Vaškeliu. Leidėjas į mūsų studiją atvyko su penkiomis naujausiomis knygomis. Viena jų Lietuvos leidėjų asociacijos jau įvertinta kaip metų įvykis. Trys iš pateiktų knygų gausiai iliustruotos įspūdinga Mariaus Jonučio kūryba.

Parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ papildantis vaizdo pasakojimas „Skaitymas ir asmeninės LDK didikų bibliotekos XVI–XVIII a.“ (prof. dr. Arvydas Pacevičius)

Parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ papildantis vaizdo pasakojimas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygos menas XVI–XVIII a.“ (dr. Jolita Liškevičienė)

Jau XIX a. II p. ieškodami atsako į techninę revoliuciją bei vis spartesnį materializmo įsigalėjimą Vakaruose to meto intelektualai išeities ėmė ieškoti islame ir Rytų religijose. XIX–XX a. susiformavo ir įvairiose humanistikos srityse išplito nauja intelektualinė srovė – tradicionalizmas.

Parodą „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ papildantis vaizdo pasakojimas „Bibliofilija

Keturios Vilniaus bibliotekos – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Lietuvos audiosensorinė – bei Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kviečia į parodos „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ atidarymą.

Keturios Vilniaus bibliotekos – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir Lietuvos audiosensorinė – bei Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kviečia į parodos „Nepažintas senųjų knygų pasaulis“ atidarymą.