Vis dažnėjančios alinančios karščio bangos – ne tik iššūkis komfortui, bet ir rimta grėsmė sveikatai. Ypač pavojus kyla mažiems vaikams, senjorams ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Ką privalome žinoti apie šilumos smūgį, dehidrataciją ir apsaugą nuo saulės? Kokios yra pagrindinės karščio klaidos ir kaip jų išvengti?

Pokalbis su Ekstremalių sveikatai situacijų centro Ekstremalių situacijų koordinavimo skyriaus patarėja Darija Platūkyte.

Nors dalis visuomenės jau laukė dramatiško prezidento pareiškimo po to, kai paaiškėjo, jog premjero brolienės įsigyta įmonė gavo europinę paramą ir dalį jos išleido „Garnio“ produkcijai, įmonei, kuriai iš dalies vadovauja pats premjeras, Prezidentūra pasirinko švelnų kelią: ragina tik pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Gintautas Paluckas – ne iš tų, kurie traukiasi tyliai, jis priėmė žaidimo taisykles ir ruošiasi balsavimui. Bet ko laukti? Ko G. Paluckui tikėtis iš savų? Ar nuo jo nusisuks Saulius Skvernelis? Kodėl Prezidentūra pati nedrįsta kirsti premjero galvos, nors ir kalba apie susvyravusį prezidento pasitikėjimą? Ar socdemų kitas lyderis gali būti Juozas Olekas?
Laidoje dalyvauja politologas, buvęs socialdemokratų vicepirmininkas Liutauras Gudžinskas, politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas ir buvęs Seimo narys Andrius Mazuronis.

Pokalbis su komiku Airidu Jankumi.

Atostogos – tai laikas pailsėti. Tačiau ar tikrai ilsimės, jei rankoje nuolat – telefonas? Tyrimai rodo, kad net per poilsį dažnas žmogus lieka prisijungęs: tikrina el. paštą, naršo socialiniuose tinkluose, atsakinėja į žinutes. Ar tai – poilsis?  

Laidos viešnia – neurologė Indrė Jasienė.

Visi norime pirkti kuo pigiau ir parduoti kuo brangiau, sako Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė. Taip veikia žmogus, o rinka atspindi žmones. Ir prekybininkai, kurie spaudžia tiekėjus, gali jiems atrodyti kaip „blogiečiai", tačiau, pasak pašnekovės, iš tiesų jie atstovauja vartotojų interesus, kovoja dėl mažesnių kainų pirkėjams. Įdomu, kad būtent mažesnių kainų vartotojams tikslą kelia sau Maisto taryba.

Į šios tarybos posėdžius klausytojus nukelia ir pokalbis. Kaip sako R. Vainienė, čia prekybininkai tampa tais kaltaisiais – „kriauše, kurią reikia daužyti". Ten bandoma suskaičiuoti, kas kiek vertės sukūrė – bet tokie skaičiavimai dažnai neturi nieko bendro su realybe. Vertė atsiranda ne pagal formulę, o tada, kai dalyko iš tiesų reikia žmogui.

Apie tai, kaip formuojasi kainos, kodėl jos kartais atrodo nesuprantamos ir kas iš tiesų jas lemia – laidoje kalbasi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Neseniai BNS pranešė apie įtartiną skrydį iš Baltarusijos – esą į Lietuvos oro erdvę įskrido dronas „Shahed". Žinia, suprantama, greitai apskriejo daugumą žiniasklaidos priemonių, tačiau netrukus teko ją koreguoti – paaiškėjo, kad greičiausiai kalbame apie savadarbį lėktuvėlį. Dar kiek vėliau paaiškėjo, kad tai – taip vadinamasis „Gerbera" dronas-apgaulė.

Toks informacijos viražas išprovokavo kritikos bangą. Kai kurie apžvalgininkai piktinosi – esą žiniasklaida pernelyg greitai pasiduoda panikai ir sėja baimę visuomenėje. Jie teigia, kad tai tikrai ne pirmas kartas, tačiau patys žiniasklaidos atstovai nurodo – dažnai būtent politikai ar pareigūnai paskleidžia skambias, iki galo nepatikrintas formuluotes, kurios ir sukelia „ažiotažą".

O raminti visuomenę – kaip dažnai nutinka – tenka Lietuvos kariuomenei, kuri galiausiai pateikia realią situacijos versiją.

Taigi, ką daryti, kad žiniasklaidoje būtų mažiau panikos? Kaip tinkamai žurnalistams, politikams ir kariuomenei kalbėti su visuomene apie grėsmes?

Laidoje dalyvauja Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius, BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas mjr. Gintautas Ciunis.

Šaulių vadas Linas Idzelis sako, kad pralaimime informacinį karą, todėl būtina uždrausti socialinius tinklus „TikTok" ir „Telegram". Ar propaganda tampa nevaldoma? Ar verta riboti socialinius tinklus ir balansuoti ant laisvo žodžio ribos?

Diskusijoje dalyvauja informacinio karo ekspertai Mantas Martišius ir Mindaugas Sėjūnas bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

Laidą „Girdžiu tavo nuomonę“ remia Medijų rėmimo fondas.

Efektyviai veikianti atliekų tvarkymo sistema yra siekiamybė ir galvos skausmas. Nors akivaizdu, kad pažangą savo šalyje padarėme didžiulę, tačiau neišspręstų klausimų yra dar daug ir jie geriausiai atsispindi mišrių atliekų sraute. Apie tai laidoje kalbamės su Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vadovu Aurimu Uldukiu.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Laidoje diskutuosime apie tai, kas atveria duris moterims į aukščiausias pozicijas. Kas šiame kelyje svarbiausia – geras išsilavinimas, pasitikėjimas savimi, mentorystė ar drąsa priimti rizikingus sprendimus? Ir ar moterims technologijų bei energetikos sektoriuose vis dar tenka įrodyti, kad jos taip gali būti lyderės?

Laidoje dalyvauja „Ignitis" Valdybos narė, Grupės organizacinio vystymo vadovė dr. Živilė Skibarkienė.

Laidą pristato „Ignitis Grupė" kurianti 100% žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms.

Pirmąjį būstą norintiems įsigyti gyventojams Lietuvos bankas siūlo komerciniams bankams pradinį įnašą mažinti nuo 15 iki 10 proc. būsto vertės. „Pradinio įnašo reikalavimas turėtų būti laisvesnis pirmo būsto pirkėjams, tačiau griežtesnis imant antrą, trečią ir paskesnę būsto paskolą, kol dar negrąžinta pirmoji“, – pristatant pasiūlymą kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė. O tai reiškia, kad imantiems antrą ar paskesnę būsto paskolą, kai dar negrąžintos ankstesnės paskolos, siūloma visiems be išimčių taikyti 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą. 

Siūlomi pakeitimai galėtų įsigalioti jau kitąmet. Tarp jų – ir pasiūlymas, kad įmoka neturėtų viršyti 50 proc. pajamų skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma. Šiuo metu taikomas dviejų ribojimų derinys: įmoka neturi viršyti 40 ir 50 proc. pajamų, skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma.

Kaip tokie pasiūlymai paveiks rinką ir kokia situacija šiuo metu? Ar atsiras daugiau galinčiųjų įsigyti pirmąjį būstą ir taip spręsis jo prieinamumo problema? Kam naudingiausi šie siūlymai? Kaip tai mato komerciniai bankai? NT rinkos dalyviai? 

Diskutuoja: LB Finansinio stabilumo departamento vadovė Nijolė Valinskytė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija vadovas Mindaugas Statulevičius.