Lietuvoje, Rumunijoje ir Prancūzijoje įtakingi politikai išgirdo nepalankius teismo sprendimus. Atitinkamai, Mindaugui Sinkevičiui, Călinui Georgescu ir Marine le Pen buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose. Tiesa, M. Sinkevičius vėliau buvo išteisintas. Visuomenėje kyla klausimas, kodėl teismas turi teisę spręsti, kas gali o kas negali dalyvauti rinkimuose. Ar sprendimas dėl to, kas turėtų valdyti valstybę, neturėtų būti paliktas išskirtinai piliečių valiai?

Laidoje dalyvauja europarlamentaras, buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo dėstytojas Gintas Karalius.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Naujausioje „Mano trejetas" laidoje – architektė Austėja Jurčiukonytė-Olišauskė, kuri ne tik pristato tris jai įspūdingiausius Vilniaus pastatus, bet ir dalinasi savo patirtimi. Austėja nagrinėja socialumo svarbą architektūroje ir sostinės miegamųjų rajonų problematiką.

Laidą „Mano trejetas“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidoje dalyvauja Albertas Skurvydas, Lietuvos sporto mokslininkas, VU ir VDU profesorius.

1988 m. birželio 3 Vilniuje Mokslų Akademijos salėje įkurta Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė, kurią sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės. 1988 m. pabaigoje Lietuvoje buvo jau per 1000 šios organizacijos rėmimo grupių, kuriose dalyvavo per 180 tūkst. žmonių. Šis visuomeninis judėjimas, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo, išsiveržė nesulaikoma jėga, o 1990 m. dovanojo atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Žmonės – drąsūs, ryžtingi, mylintys savo Tėvynę.

Ar būtų įmanoma, kad šiandieninėje Lietuvoje gimtų toks Sąjūdis? Su kokiais visuomeniniais judėjimais Lietuvos persitvarkymo sąjūdį galima palyginti? Kur buvo jo sėkmė, stiprybė? Ar galėjo Sąjūdis būti kitoks? Kokius laisvės kovos momentus iš okupacinių periodų, iš ankstesnės Lietuvos istorijos Sąjūdis naudojo ir kaip, ką tai davė?

Laidoje dalyvauja  istorijos mokytojas, vyriausiasis muziejininkas Tuskulėnų memorialo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre Gintautas Terleckas ir istorikas, knygų autorius, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis.

Laidą „Istorinės paralelės" remia Medijų rėmimo fondas.

Kalbėsimės apie sunkvežimius ir autobusus. Kokia ateitis ir kokie iššūkiai laukia sunkiojo transporto, kai lengviesiems automobiliams labai aiškiai piešiamas elektrifikacijos scenarijus?

Laidos svečias: „Scania Lietuva" vadovas Darius Snieška.

Kuo pasižymi viename socialiniame burbule esantys žmonės? Kodėl žmonės taip vengia kelti koją į kitus socialinius burbulus? Ką mums duoda išlindimas į kitą burbulą ir ką kainuoja?

Pašnekovas: aktorius ir verslininkas Audrius Bružas.

Lietuvoje sparčiai plinta Piliečių energetikos bendrijų modelis – tai galimybė neturintiems sąlygų savo stoginei elektrinei tapti atsinaujinančios energijos gamintojais. Kas tai per bendrijos, kam jos naudingos, kada jos atsiperka ir ar tikrai viskas taip paprasta, kaip žadama? Kaip tapti bendrasavininku nutolusioje saulės elektrinėje ir kokių mitų nereikėtų bijoti?

Apie tai kalbame su Tomu Ridiku, bendrovės „Solet" pardavimų direktoriumi.

Laidą „Ekspertai pataria“ pristato saulės jėgainių, energijos kaupiklių ir įkrovimo stotelių rangovas Solet.lt.

Laidos „Verslumo dvasia" pašnekovas – verslininkas, „Žinių radijo" savininkas ir laidos autorius Augustinas Rakauskas.

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" (2023), „Globali jausmo proto dvasia" (2014) ir „Verslumo dvasia" (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" galite klausyti ir audioformatu.

Laida „Verslumo dvasia" transliuojama per „Žinių radiją" penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Pokalbiai tarp Vašingtono, Kyjivo bei Maskvos politikų dėl galimų paliaubų Ukrainoje ir ilgalaikės taikos tęsiasi jau kelis mėnesius. Tačiau Europos Sąjunga (ES) liko šių derybų nuošalyje – prie stalo Bendrijos lyderių atstovams vietos, regis, neatsirado.

Nors tai būtų galima vertinti kaip vienetinę išimtį, mat Europa tebėra geopolitinio žaidimo dalyvė, daugelis ekspertų pastebi, kad tai, vis tik, gali būti ir signalas, rodantis, kad Senojo žemyno valstybių balsas ir atstovaujamos pozicijos pasauliniu mastu reiškia vis mažiau.

Ką daryti, jog Europa išlaikytų savo vietą prie pasaulio lyderių ir sprendimų priėmėjų stalo? Pokalbis su Europos Parlamento nare Rasa Juknevičiene bei Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) lektore, Prancūzijos Tarptautinių tyrimų instituto asocijuotąja daktare Emilija Pundziūte-Gallois.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Jeigu augote aplinkoje, kur apie jausmus nekalbama, kur vietoj švelnumo buvo tylėjimas – ši tema jums. Kodėl mums taip sunku kalbėti apie savo vidų? Kaip pradėti, kai trūksta žodžių, bet santykiuose ima trūkti ryšio? Apie tai – šios dienos komentare.