Laidos pašnekovė – moteris, laužanti stereotipus, kad energetika ir inžinerija – tik vyrų sritis. Smalsumas, kas slypi po žodžiu inžinerija ir kokių galimybių ji atveria, Agotai gimė dar mokyklos suole. Kas paskatino pasukti šiuo keliu? Ar girdimas moterų balsas energetikoje?

Apie tai pokalbis su „Ignitis Renewables“ Jėgainių veiklos analitikos ir optimizavimo vadove Agota Greičiūniene.

Laidą pristato „Ignitis Grupė“ kurianti 100% žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms.

Po ilgos vasaros į įprastą ritmą grįžta visi: tėvai, kurie vėl balansuoja tarp darbų, spūsčių ir vaikų dienotvarkių, moksleiviai, kurie per vasarą primiršo, ką reiškia keltis 6 valandą ryto ir mokytojai, kuriems reikia iš naujo sustyguoti visą mokyklos bendruomenę.
Ar įmanoma rugsėjo pradžią paversti mažiau skausminga? Kokie ritualai ir įpročiai padeda šeimoms, mokiniams ir mokytojams grįžti į vėžes be nuolatinio chaoso?
Apie visa tai ir dar daugiau – atviras pokalbis su psichologe, lektore, „Renkuosi mokyti“ alumne Aurelija Ananjevaite.

Mokyklos ruošiasi pasitikti mokinius, mokytojai vėl gilinasi į programas, po vasaros ruošiasi pamokoms. Vyriausybės griūties peripetijose viešoji erdvė visai pamiršo, kad tuoj laikas į mokyklėlę. Tiesa, profsąjungos primena, kad mokytojų algos vis dar netenkina. O kaip reikalai su vadovėliais, programomis? Ar viskam pasiruošta? Ar vėl mokysime mokinius taip, kad metų gale prie egzaminų rezultatų reikės pridėti po dešimt balų?

Diskutuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas. 

Laidoje – Paulius Kalvelis, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas. 

Laidą „Būti kartu“ remia Medijų rėmimo fondas.

Lietuvoje daugiau nei pusę visų mirčių lemia ligos, kurių didelę dalį būtų galima išvengti, jei labiau rūpintumėmes prevencija. Tačiau šiandieninės tendencijos nedžiugina: judame vis mažiau, gyvename nuolatinio streso būsenoje, o pandemija tik dar labiau išbalansavo darbo ir poilsio režimą. Prognozės liūdnos – dabartiniai keturiasdešimtmečiai turės dirbti iki 70-ies, bet ar mūsų sveikata tam pasirengusi?

Ieškant tvaresnių sprendimų, sveikatos sektoriaus atstovai vis dažniau užsimena apie sanatorijas – ne kaip prabangą, o kaip sveikatos prevencijos priemonę. Pasak sveikatos specialistų, čia žmogus matomas holistiškai: nuo mitybos ir poilsio režimo iki laikysenos, kvėpavimo ar kraujospūdžio kontrolės. Kai kurie medikai įsitikinę – bent trys savaitės sanatorijoje kasmet galėtų ne tik prailginti gyvenimo trukmę, bet ir sumažinti ligų naštą ateities kartoms.

Ar sanatorijos gali tapti tvaresnio, sveikesnio gyvenimo garantu – mūsų, mūsų vaikų ir anūkų kartoms?
Apie tai kalbamės su gydytoja Daiva Citvariene.

Laidą „ Kas po mūsų?" remia Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis". Rūšiavimas skamba gerai. Gamtos ateitis - už ilgai grojančias pakuotes. Plačiau apie rūšiavimą www.gamtosateitis.lt

Kodėl jūsų reklama neveikia taip, kaip tikėjotės? Skaitmeninės reklamos kainos kyla, dėmesio trukmė trumpėja, o jūsų žinutė dažnai lieka tik „matyta, bet neprisiminta". Kiek kartų žmogus turi pamatyti reklamą, kad ją iš tiesų įsimintų? Kokias klaidas daro net patyrę verslai ir kaip jų išvengti?

Apie tai – pokalbis su skaitmeninės rinkodaros ekspertu, BRN Agency vadovu Aurimu Skaržinsku.

Laidą „Verslo pulsas“ pristato marketingo agentūra BRN Agency.

Baras dažnai atrodo kaip linksmybių, muzikos ir šviesų pasaulis, kur barmeno pagrindinė funkcija yra tik su šypsena rankoje maišyti kokteilius. Tačiau už šio įvaizdžio slepiasi visai kitokia kasdienybė – nuo psichologo vaidmens prie taurės iki ribų brėžimo su klientais. Kiek iš tiesų ši profesija reikalauja ištvermės, kūrybos ir kantrybės? Apie tikrąją baro užkulisių pusę pasakoja Kristijonas Juknevičius – „Trinity" baro vadovas, barmenas ir, kaip juokauja Kristijonas, ūkvedys.

Apie tai kalbėsime su technologijų mokslų daktare, ilgą laiką dirbusia Sveikatos apsaugos ministerijoje, rašytoja Helga Kauzone.

Europos Sąjungos institucijose, taip pat ir atskirose valstybėse, vis garsiau kalbama apie socialinių tinklų draudimą tam tikroms jaunimo amžiaus grupėms. Prancūzijos, Danijos Nyderlandų politikai yra vieni iš aktyviausiai siūlančių griežtesnį reguliavimą, svarstant net visiško draudimo galimybę jaunesniems nei 16 metų asmenims. Tokį sprendimą jau priėmė Australijos parlamentas. Diskusijas Europoje paskatino naujausi moksliniai tyrimai, kurie rodo, kad beveik pusė paauglių jaučia nuolatinį nerimą dėl išvaizdos ar socialinio statuso, kurį, daugelio nuomone, sustiprina socialinių tinklų spaudimas. Negana to, apie 60% paauglių teigia patyrę kibernetines patyčias internetinėse platformose. Taip pat įspėjama dėl jaunimo radikalizacijos pavojaus. Visgi, negalima atmesti ir pozityvių aspektų. Socialinės medijos suteikia galimybę jaunimui reikštis, bendrauti, imtis pilietinių iniciatyvų. Tad ar socialiniai tinklai daro daugiau žalos nei naudos? Ar draudimas neizoliuotų jaunimo nuo šiuolaikinio pasaulio?

Apie tai padiskutuosime su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologe Milda Pivoriūte ir psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Naujausioje „Mano trejetas" laidoje – rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė, kuri ne tik pristato tris ją įkvėpusias knygas, bet ir dalinasi savo patirtimi. Ieva Marija pasakoja, kaip gimė idėja jos romanui, ir svarsto, kokios temos prašosi didesnio mūsų dėmesio.

Laidą „Mano trejetas“ remia Medijų rėmimo fondas.