Kalbant apie pastaruosius kelis metus ir nerimstančią geopolitinę bei saugumo padėtį, dažnai galima išgirsti sakant, jog Europa priartėjo ar gyvena ant istorinių lūžių slenksčio. Tam tikrus lūžius mes jau matėme – pavyzdžiui, Vokietijos Zeitenwende dėl pasikeitusios gynybos politikos, tam tikru lūžiu galima laikyti ir patvirtintą Europos Sąjungos (ES) baltąją knygą, kurią eurokomisaras Andrius Kubilius pavadino istoriniu sprendimu.

Vis tik, vykstant naujiems istoriniams lūžiams, kyla ir klausimas, ar Europa nepamiršta savo praeities? Ilgus metus mezgus ryšius su agresore Rusija, besąlygiškai pasitikėjus transatlantinio ryšio garantijomis, svarstoma, ar Europa nekartoja praeities klaidų. Apie tai – pokalbis su Seimo nariu, istoriku Valdu Rakučiu bei europarlamentaru Petru Auštrevičiumi.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Kodėl konfliktų vengimas gali tapti tylia santykių žaizda? Ką slepia mandagūs nutylėjimai ir kuo pavojinga baimė pasakyti, ko mums iš tikrųjų reikia? Ir kaip išmokti kalbėtis net tada, kai atrodo baisu? Apie tai – šios dienos komentare.

Šioje laidoje kalbamės su fotografu, kuris šviesą pagauna kiekviename žvilgsnyje – Mantu Gudzinevičiumi. Jo specializacija – žmogaus portretai, bet tai kur kas daugiau nei nuotraukos.

Mantas nemėgsta paviršiaus, jam įdomi gylio paieška, tikras ryšys ir tylus dialogas tarp objektyvo ir žmogaus. Pokalbis apie fotografiją, žmones ir gebėjimą iš tikrųjų matyti bei sukurti nepamirštamas istorijas.

Laidos svečias – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vykdantysis direktorius Laimonas Daukša.

Europos Komisija paskelbė Lietuvai skirtą ataskaitą, kurioje analizuojami svarbiausi šalies ekonominės ir socialinės politikos iššūkiai. Dokumente taip pat pateikiamos rekomendacijos, kurios taps gairėmis formuojant Lietuvos ekonomikos ir socialinės politikos prioritetus artimiausiais metais. Nuo gynybos stiprinimo iki regioninės politikos – ką Lietuvai siūlo Europos Komisija?

Laidoje dalyvauja „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Laidą pristato Europos Komisija

Sukčiai nemažina apsukų. Kiekvieną dieną girdime, kad vėl koks nors pilietis atidavė pinigus lupikautojams. Sukčiaujama iš kalejimų, pasitelkiamas dirbtinis intelektas, sukčiai prisidengia žinomais žmonėmis. Pinigų vagys kartais taip susuka protus, kad žmonės atiduoda ne tik pinigus, bet ir butus. Maža to, apsukami aplink pirštą leidžiasi ne tik paprasti, bet ir žinomi, išsilavinę žmonės.

Diskutuoja: informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos valdybos viršininkas Aleksej Gubenko, psichologas Edvardas Šidlauskas.

„Miške, tankiame ir paslaptingame, kur keliai pasimeta tarp medžių...". Ne, tai ne pasakos, o grįžimo į save pradžia?

Šįkart kalbuosi su miško terapijos praktike Lina Daugirdiene – apie tai, kaip miškas tampa vieta, kur grįžta pojūčiai, pamažu ima gyti pervargusi nervų sistema, o net ir medicininiai tyrimai ima rodyti geresnius rezultatus. Nes miškas pilnas ne tik tylos ir grožio, bet ir... gyvybiškai svarbių bakterijų, kurias mūsų kūnas atpažįsta kaip namus. Nauja? Galbūt tik gerai pamiršta sena?

Atrodo, kad „ChatGPT“ kai kuriuos vartotojus pastūmė į kliedesius ar sąmokslo teorijas, arba bent jau sustiprino tokį mąstymą, kaip rašoma neseniai paskelbtame straipsnyje „The New York Times".

Kinijos bendrovėms „Huawei" ir SMIC gali būti sunku gauti išteklių, reikalingų dirbtinio intelekto lustams kurti, dėl Taivano įvestų eksporto apribojimų. SMIC, beje, yra akronimas reiškiantis: Semiconductor Manufacturing International Corporation, paprastai tariant – tie patys puslaidininkių gamintojai, tik ne Taivane, bet Kinijoje.

Praėjusiais metais „Apple" WWDC pagrindinis pranešimas akcentavo ambicingus žingsnius dirbtinio intelekto srityje. Tačiau patenkinti auditoriją keliomis su DI susijusiomis naujienomis, pavyzdžiui, vaizdų analizės įrankiu, sporto treniruokliu, gyvo vertimo funkcija ir keliais kitais, abejoju, kad pavyko.

Apie naują kūrybinį etapą, stiliaus pokyčius ir reakcijas iš publikos – atviras Monikos Pundziūtės pokalbis.

Inkstų vėžys – viena dažniausių, tačiau sunkiai pastebimų onkologinių ligų, kurios statistika Lietuvoje iškalbinga: kasmet diagnozuojama beveik 700 naujų atvejų, o sergamumas vienas didžiausių Europoje. Kodėl ši liga dažniau paliečia vyrus?  Kaip per pastarąjį dešimtmetį keitėsi jos gydymo standartai pasaulyje, ir kodėl Lietuvoje pacientų galimybės gauti modernų bei personalizuotą gydymą vis dar ribotos? Taip pat kalbame apie tarptautines gydymo gaires, kombinacinės terapijos svarbą bei tai, ką reikštų platesnis gydymo pasirinkimas tiek gydytojams, tiek pacientams.
Laidoje dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Onkologijos Instituto Onkologijos skyriaus vadovė prof. Rasa Jančiauskienė.

Laida „Ekspertai pataria“ parengta bendradarbiaujant su Ipsen.