Žinių radijas

Laidoje dalyvauja Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius.

Laidą „Pergudrauti sukčių“ remia Medijų rėmimo fondas.

Kas nutinka, kai dar studijuodamas nusprendi ne tik mokytis apie verslą, bet ir iš karto pradedi jį kurti?

Laidoje „Talentai po priedanga“ kalbamės su Emiliu Zabiliumi – vienu iš jaunosios verslo kartos atstovų, kuris kartu su kolega dar studijuodamas įkūrė rinkodaros agentūrą „Agenzy“. Šiandien jų darbas – padėti prekių ženklams suprasti ir pasiekti Gen Z kartą.

Kaip atrodo kelias iki sėkmingai veikiančio verslo? Ką duoda studijos, kai tuo pat metu jau turi realių klientų ir atsakomybių? Ir ką apie jaunąją kartą rinkodaros specialistai vis dar supranta neteisingai?

Kalbėsime ir apie „Founders Running Club Vilnius“ – bendruomenę, kurioje jauni verslo žmonės susitinka ne konferencijų salėje, o bėgdami. Kodėl šiandien geras pokalbis, nauja idėja ar verslo kontaktas gali prasidėti tiesiog nubėgus penkis kilometrus?

O už verslo, projektų ir ambicijų – pats Emilis. Koks jis buvo vaikystėje, apie ką svajojo ir ko dar nelaiko pasiekęs?

Europa perrašo gamybos taisykles. Ar Lietuva tik prisitaikys, ar sugebės iš to uždirbti? Ką žiedinė ekonomika reikš verslui – daugiau reikalavimų ar naujų investicijų galimybių? Ir ar valstybė padės įmonėms keistis, augti bei išlikti konkurencingoms?

Apie tai laidoje „Sumanaus verslo sprendimai“ kalbėsime su Aplinkos ministerijos kancleriu Vladislavu Kondratovičiumi ir ekonomikos ir inovacijų viceministru Pauliumi Petrausku.

Laidą „Sumanaus verslo sprendimai“ pristato asociacija „Gamtos ateitis“ – pakuočių atliekų tvarkymo standartas Lietuvos gamintojams ir importuotojams.

Vis dar laukiama konkrečių atsakymų iš amerikiečių, kiek jų karių liks Lietuvoje. O kitąmet pilną pajėgumą šalyje turės pasiekti vokiečių brigada. Tačiau sklando abejonių, kad NATO pajėgos regione neturi realios reikšmės. Kad jų karių buvimas čia – tik simbolinis. Kodėl tai vis dėl to daugiau nei simbolika, kalbamės su gynybos ir saugumo ekspertu, dirbusiu NATO – Giedrimu Jeglinsku.

Laidą „Tai – mitas“ remia Medijų rėmimo fondas

Apie jaunimą kartais galima išgirsti sakant, kad metų metus valstybę „siurbęs per šiaudelį“, jis galiausiai nesijaučia jai nieko skolingas. Tačiau koks iš tiesų yra šiandienos jaunimo santykis su valstybe, kariuomene ir pareiga savo šaliai? Kas skatina jaunus žmones savanoriškai rinktis karo tarnybą?

Laidoje dalyvauja Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas, jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose tarnybą atliekantis Umberto Masi.

Laidą „Stipri kariuomenė“ remia Medijų rėmimo fondas, projektui skyręs dalinį finansavimą (6120 eur).

Daugelis darbuotojų dirbtinio intelekto įrankius vis dar naudoja kaip pašnekovus: užduoda klausimą, gauna atsakymą, prireikus jį patikslina, o tada nukopijuoja informaciją ir tęsia darbą patys.

Atsiradus „Cowork“ funkcijai, dirbtiniam intelektui galime patikėti ne tik pavienius klausimus, bet ir ištisas užduotis. Kaip tinkamai suformuluoti užduotį, kiek savarankiškumo suteikti dirbtiniam intelektui ir ką būtina patikrinti prieš priimant jo atliktą darbą?

Įsivaizduokite, kad pastatote automobilį brangiausioje Vilniaus parkavimo zonoje ir paliekate jį kelioms savaitėms. Atrodo, kad taip tik švaistytumėte pinigus? Tačiau panašiai dalis Lietuvos gyventojų elgiasi su savo santaupomis – laiko jas sąskaitose, kur jų perkamąją galią mažina infliacija.

Po pirmosios II pensijų pakopos lėšų atsiėmimo bangos dalis gyventojų pinigus išleido pirkiniams, o po antrosios nemaža dalis atsiimtų lėšų liko bankų sąskaitose. Skaičiuojama, kad jose laikoma apie 1,5 mlrd. eurų atsiimtų pensijų lėšų.

Kodėl lietuviai mieliau taupo, nei investuoja? Kaip prasmingai įdarbinti atsiimtus II pensijų pakopos pinigus, kad jie kurtų naudą patiems gyventojams, visuomenei ir valstybei? Kokias galimybes ir rizikas reikėtų įvertinti prieš priimant sprendimą?

Laidoje dalyvauja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas ir europinės investavimo platformos „Letsinvest“ bendraįkūrėjas Vytenis Kinduris.

„Lankstumas yra esminis kriterijus, kodėl žmogus renkasi tokią užimtumo formą: jis gali dirbti kada nori, kiek nori ir kaip nori“, – sako advokatų profesinės bendrijos „WIDEN“ partnerė Rūta Globytė. Darbas per skaitmenines platformas apima ne tik keleivių pavežėjimą ar maisto pristatymą, bet ir gyvūnų priežiūrą, programavimo, dizaino bei kitas paslaugas.

Tačiau platforma nėra vien vieta, kur susitinka klientas ir paslaugos teikėjas. „Gali nukristi reitingas, gali gauti mažiau užsakymų“, – apie algoritmo įtaką darbo organizavimui sako R. Globytė.

Europos Sąjungos Platformų darbo direktyva ir Lietuvoje rengiami teisės aktų pakeitimai siekia aiškiau atskirti savarankišką darbą nuo darbo santykių. „Teisė šoko, bėgo, kliuvo, vertėsi paskui realybę“, – taip R. Globytė apibūdina bandymą reguliavimu pasivyti naujas darbo formas.

Vertinant darbo pobūdį, svarbu, ar žmogus gali pats rinktis, kada dirbti, teikti paslaugas kitiems ir derėtis dėl kainos nepatirdamas neigiamų pasekmių. Tai nereiškia, kad visi per platformas dirbantys žmonės automatiškai taps darbuotojais. „Toje pačioje platformoje tą patį darbą atliekantys žmonės galės turėti skirtingą statusą“, – pabrėžia R. Globytė.

Darbuotojo statusas reikštų daugiau socialinių garantijų, tačiau kyla klausimas, kiek išliks lankstumo, dėl kurio žmonės renkasi tokį darbą. Pasekmes gali pajusti ir vartotojai. „Jeigu bus pripažįstami darbo santykiai, galiausiai vartotojui gali kilti kainos“, – sako R. Globytė.

Kaip naujos taisyklės pakeis platforminį darbą? Ar įmanoma užtikrinti socialines garantijas ir išsaugoti laisvę pačiam rinktis, kada ir kiek dirbti? Ką šie pokyčiai reikš vartotojams? Apie tai – laidoje „Ekonomika šiandien“.

E. komercijos rinkos specialistų teigimu, per 14 metų šis sektorius Lietuvoje pasikeitė neatpažįstamai. Šiandien verslui tenka prisitaikyti prie dirbtinio intelekto, tarptautinių platformų ir besikeičiančios pirkėjų elgsenos.

Vienoje didžiausių Baltijos šalyse e. komercijos konferencijų „EcomExpo“ šiemet daug dėmesio bus skiriama agentinei komercijai ir praktiniams sprendimams, kuriuos e. prekybos verslai gali pritaikyti jau šiandien.

Kaip keičiasi e. prekybos rinka? Kokias naujas galimybes verslui atveria technologijos ir kaip jomis pasinaudoti?

Laidoje dalyvauja „EcomExpo“ organizatorius, skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG media“ vadovas Aurimas Paulius Girčys.

Turinio integracija. Laidą „Verslo pulsas“ pristato e. komercijos konferencija „EcomExpo“, atskleidžianti, kaip dirbtinio intelekto agentai keičia produktų atradimą, pirkimą ir pristatymą internetu.

Ekologiškas maistas darželyje skamba patraukliai, tačiau kaip šią idėją įgyvendinti praktiškai? Kur ieškoti produktų, kaip užtikrinti patikimą jų tiekimą ir pasirūpinti, kad ekologiškas maistas pasiektų vaikų lėkštes?

Kai kurių darželių patirtis rodo, kad pradžia gali būti kupina iššūkių. Tenka ieškoti tiekėjų, spręsti kainų ir tiekimo klausimus, o į pokyčius įtraukti vaikus, tėvus bei darbuotojus. Kas užtikrina ekologiško maisto kokybę ir kaip ji tikrinama?

Laidoje dalyvauja Ukmergės vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorė Birutė Jucevičienė ir viešosios įstaigos „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato BIO LEŪA – ekologiška produkcija iš Lietuvos ūkių.