Apie meilę sunkiai muzikai, keisčiausius dirbtus darbus, realybės šou „Dangus“ dalyvių susitikimus, aplankytus koncertus, motinystę ir daug kitų įdomybių pasakoja atlikėja Augustė Vedrickaitė.

Nuo rugsėjo pradžios laikinosios apsaugos neturintys ukrainiečiai dirbti Lietuvoje gali tik gavę leidimą gyventi šalyje. Tokių žmonių mūsų šalyje gali būti per 30 tūkst.

Kas keičiasi ir koks šių pokyčių tikslas? Ar jie galioja ir nuo karo į mūsų šalį bėgantiems ukrainiečiams? Atsako Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė ir Jungtinių Tautų Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis.

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas. 

Prasidėjo rinkimais kvepianti Seimo rudens sesija. Ir iš karto atsirado aistras keliančių pasiūlymų. Vėl traukiami galimos mokesčių reformos įstatymai. Laukiama sprendimo dėl antrosios pensijų kaupimo pakopos. Dar – gynybos fondo klausimai, sprendimai dėl mūsų karinio potencialo stiprinimo.

Ką dar gali nuveikti šis Seimas, diskutuoja parlamentarai Eugenijus Gentvilas, Tomas Tomilinas ir Algirdas Sysas. 

Kadangi gyvename rugsėjo ritmu, negalėjau nepakalbėti apie dramblį kambaryje – švietimo sistemą su visais susijusiais malonumais: mokytojų skaitmeniniu raštingumu, moksleivių dirbtinio intelekto gebėjimais ir apskritai – visa šia nauja realybe ir ateities perspektyva. 

Vieniems dirbtinis intelektas kelia džiaugsmą, kitiems – galvos skausmą. Kaip padaryti, kad jį naudojantieji saugotų žmogaus teises? Kaip subalansuoti aplinkai daromą poveikį, kur vienoje pusėje yra didžiulis CO2 pėdsakas, kitoje – galimybė remiantis DI duomenimis priimti sprendimus? Apie tai laidoje kalbamės su Thomu Schneideriu, Europos Tarybos Dirbtinio intelekto komiteto pirmininku.

Laidą „O koks tavo CO2 pėdsakas?" remia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas". Suteikite pakuočių atliekoms antrą šansą – rūšiuokite.

Vaizdo turinio kūrėjas Skirmantas Malinauskas savo kanale savaitgalį pasidalino įrašu „Nulaužta Lietuva“. Jame pasakojama apie nulaužtas didžiausias Lietuvos įmones, švietimo įstaigas, politines partijas, valstybės informacines sistemas. Epizode taip pat demonstruojama, kaip lengvai kibernetiniai nusikaltėliai gali surinkti medžiagą apie kiekvieną iš mūsų. Lygiai tą patį jie gali padaryti ir šalies vadovams, o tai jau sukelia didžiulę nacionalinio saugumo grėsmę.

Nors Lietuvoje jau ilgą laiką sklandė įvairiausios istorijos, kad kibernetiniam saugumui šalyje skiriame per mažai dėmesio, pastaruoju metu netyli ir saugumo ekspertai, drąsiai besdami pirštu į žiojėjančias mūsų kibernetinio saugumo skyles. Vis tik dėmesio – ir toliau negana. Situacija, panašu, kad nesikeičia.

Kodėl į tai reaguojame vangiai? Skiriame vis daugiau dėmesio šalies gynybai, bet pro pirštus žvelgiame į kibernetinį saugumą, kuris neretu atveju yra pats pirmas priešiškos šalies taikinys. Ką darysime?

Laidoje dalyvauja Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Liudas Ališauskas, kibernetinio saugumo ekspertas Mantas Sasnauskas ir vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas. 

Laidą „Atspari visuomenė" remia Medijų rėmimo fondas.

Korepetitoriai šiandien – kasdienybė daugelio vaikų gyvenime. Ir ne tik tų, kurie rengiasi olimpiadoms ar stojimams į prestižines gimnazijas, tačiau vis dažniau nepajėgiančių spėti su klasės tempu.

Iki kurios klasės tėvai, neturintys pedagoginio išsilavinimo, gali pagelbėti patys? Kaip suprasti, ar jūsų vaikui jau reikalinga papildoma pagalba? Kaip atsirinkti tinkamiausią korepetitorių ir kaip nustatyti tinkamą mokymosi dažnumą?

Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškosime kartu su „Mokosi.lt" vadove Jurgita Jaruševičiene. 

Laidos pašnekovas – naujienų agentūros ELTA vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris. 

Nuo šiol nacionalinė plėtros įstaiga veiklą tęsia ILTE vardu. Apie tai, kokie pokyčiai laukia kartu su naujuoju prekės ženklu, pokalbyje su ILTE generaliniu direktoriumi Dainiumi Vilčinsku. 

Laidą „Verslo pulsas" pristato „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA). 

Pastaruoju metu Europos šalis vis labiau tvindo radikalizmo banga. Vokietija, Prancūzija rinkimuose patiria nemažai iššūkių, nes prie valdžios vairo aktyviai veržiasi kraštutinės partijos. Ir tai nestebina. Europa sunerimusi dėl vis labiau didėjančios imigracijos iš Afrikos, Artimųjų rytų, Vidurinės Azijos. Europos piliečiai vis labiau darosi nepakantūs imigrantų daromiems nusikaltimams, užimamoms darbo vietoms, kultūriniams ir religiniams skirtumams. Nors kultūrinė įvairovė visada buvo tai, kuo didžiavosi Europa, nepasitenkinimas atvykėliais vis labiau auga. 

Kokių sprendimų dėl to reikia šiandien, diskutuoja europarlamentarai Dainius Žalimas bei Paulius Saudargas ir Seimo Europos reikalų komiteto narys Giedrius Surplys. 

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.