Prieš keletą dienų Lietuvą nusiaubė bene daugiausia žalos sukėlusi audra. Ji palietė apie 300 tūkst. vartotojų, kuriems sutriko elektros tiekimas. Tikėtina, kad dėl klimato atšilimo tokių audrų ateityje tik daugės.

Tad, kokius iššūkius patyrėme bei kokias pamokas išmokome iš šios audros, kalbėsimės laidoje „Ekspertai pataria" su ESO vadovu Renaldu Radvila.

Kviečiame klausytojus tiesioginio eterio metu užduoti klausimus, paskambinus telefonu +370 5 2431431 arba rašykite elektroniniu paštu: [email protected]

Laidą „Ekspertai pataria" pristato ESO.

Laidos „Verslumo dvasia" pašnekovas – verslininkas, „Žinių radijo" savininkas ir laidos autorius Augustinas Rakauskas. Laidoje prisiliečiame prie tikėjimo temos įvairių aspektų. Kviečiame klausytis ir atrasti savo unikalų matymo kampą.

 Daugiau medžiagos pamąstymui rasite naujojoje Augustino Rakausko knygoje „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" ir ankstesnėse – „Verslumo dvasia" bei „Globali jausmo proto dvasia", kurias galima laisvai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt.

Laida „Verslumo dvasia" transliuojama penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrai pastaruoju metu atsidūrę po prezidento kritikos lavina. Penktadienį paaiškės, ar prezidento kritika juos išvers iš postų. Vieni deklaruoja, kad toks pokytis atneštų įtampos nuėmimą, o kiti nurodo, kad pokyčių nereikia. Koridoriuose tuo metu aidi ministrų pakaitalų pavardės. Kazys Starkevičius linksniuojamas, kaip tas, kuris galėtų užimti žemės ūkio ministro postą, o Jurgita Sejonienė, neva, galėtų pakeisti Arūną Dulkį. O kaip jie patys mato situaciją žemės ūkio ir sveikatos sektoriuose? Ką jie darytų kitaip? Ir kiek tiesos ganduose apie tokius pokyčius?

Klausiame ministrų pakaitalais įvardijamų Kazio Starkevičiaus ir Jurgitos Sejonienės.

Jau šiandien ištyrę kepenų veiklai svarbius genus, mokslininkai gali atsakyti, kiek bus veiksmingas mums vienas ar kitas vaistas ar gydymas. Individualūs genai gali mums parodyti ne tik, kiek metų sulauksim, bet ką valgyti ir kiek sportuoti. Kokie personalizuotos medicinos pranašumai ir nauda? Kada ji bus mums prieinama?

Laidoje – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė, biochemijos mokslų daktarė Miglė Tomkuvienė.

Laidą „Mokslas suprantamai" remia Medijų rėmimo fondas.

Ir kaip keičiasi darbas iš viceministro tapus ministru? Laidos pašnekovas – socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

Trišalėje taryboje nepavyko susitarti dėl to, kiek turėtų augti minimali mėnesinė alga nuo kitų metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu, minimali mėnesinė alga turėtų kilti iki 1038 eurų, neatskaičius mokesčių. Tokiam skaičiui nepritaria tiek verslo, tiek profsąjungų atstovai. Verslo manymu, didinimas būtų per drastiškas, nes neatsižvelgia į ekonominę realybę, todėl siūlo didinti minimalią algą iki 1016 eurų. Tuo tarpu profsąjungų įsitikimu, minimali alga turėtų kilti iki 1070 eurų. Tad, kiek turėtų kilti minimali mėnesinė alga?

Apie tai diskutuosime su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu ir Socialinės apsaugos ir darbo ministru Vytautu Šilinsku.

Pokalbis su psichologe Gintare Buinickaite.

Inovacijų ekspertė Justina Klyvienė savo dar studijų laikotarpio svajonę nusprendė įgyvendinti dabar – būdama trijų vaikų mama ir turinti nemažai darbo įsipareigojimų. Kaip gyvenimo filosofija persipina su projektų valdymo įrankiais, kaip laikui bėgant keičiasi prioritetai ir kokie klausimai Justinai padeda nepamesti fokuso daugelio veiklų sūkuryje – apie tai pasikalbėjome su Justina laidoje „Gyvenu ir spėju".

2024-ųjų „Poezijos pavasario" laureatas Vytautas Kaziela atviras: „Nebesistengiu pakeisti pasaulio". Laidoje kalbame ne tik apie gausų paties poeto kūrybos kraitį, kūrybines inspiracijas, pasenusias ir nebeskraidančias mūzas, bet ir kūrėjo inicijuotą projektą „Atokios stotys", buriantį periferijoje gyvenančius literatus.

Kai pamatote uroborą – rytietišką simbolį, kur gyvatė ryja savo pačios uodegą, turbūt, pagalvojate, kad tai tęstis iki begalybės tikrai negali. Šio simbolio analogija gali būti taikoma ir dirbtiniam intelektui, kuris, remiantis nauju tyrimu, gali atsidurti rizikingoje situacijoje, kai yra apmokomas savo paties sugeneruotais duomenimis.