Ar mokslas šiandien yra girdimas? Kodėl žmonės netiki klimato kaita ir nepagrįstos nuomonės skamba garsiau už mokslininkų balsą? Ar didieji valstybės projektai daromi pasitelkiant mokslą? Kodėl silpsta Europos ekonomika ir kelia galvas populizmas?

Laidoje – prof. Raimondas Kuodis, ekonomistas, premjerės patarėjas.

Laidą „Mokslas suprantamai" remia Medijų rėmimo fondas.

Kiek kainuoja pamatyti Paryžiaus olimpines žaidynes? Prieš kiek laiko reikėjo pasirūpinti bilietais, nakvyne ir kelione?

Pokalbis su į olimpiadą besiruošiančiais žiūrovais iš Lietuvos Elena Lagūnavičiene ir Mykolu Tarasevičiumi. 

Laidos pašnekovas – viešųjų ryšių specialistas, dirbtinio intelekto startuolio „Repsense“ bendraįkūrėjas ir JAV rinkimų stebėtojas Mykolas Katkus. 

Per pastarąsias savaites Lietuvoje pranešta apie kelias žmogžudystes artimoje aplinkoje. Statistika rodo, jog dažniausiai, t. y., net apie 80 proc. atvejų, smurtaujama prieš moteris. Prieš metus pradėjus veikti apsaugos nuo smurto orderiui, policijoje registruota beveik 50 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje ir skirta daugiau kaip 20 tūkst. orderių. Kokios yra pagrindinės smurto artimoje aplinkoje priežastys? Ar smurto orderis yra pakankamai veiksminga priemonė? Kodėl didžioji dalis nukentėjusiųjų yra moterys? Ar pastarosiomis savaitėmis įvykusias tragedijas padėtų užkardyti Stambulo konvencija?

Apie tai diskutuosime su Seimo nariu, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininku Andriumi Navicku, Nevyriausybinės organizacijos „Ribologija" įkūrėja Rugile Butkevičiūte, Vilniaus universiteto docente, kriminologe Ilona Michailovič, Policijos departamento Viešosios policijos biuro viršininku Vytautu Grašiu.

Projekto „Blaivi vasara" iniciatorius Alfredas Chmieliauskas, pats visiškai atsisakęs alkoholio, aplink save subūrė kelių tūkstančių žmonių, pasiryžusių gyventi be priklausomybių, bendruomenę. Nuo ko viskas prasidėjo? Ir kaip toli nuves?

Statistika rodo, kad per paskutinį šimtmetį žmogaus gyvenimo trukmė vidutiniškai išaugo daugiau nei dvigubai. Gyvename ilgiau, tačiau pažvelgus praeito amžiaus žmogaus akimis, gan keistai: geriame papildus, nes maistas neturi pakankamai mikroelementų, einame į sporto sales, nes mums pritrūksta fizinio krūvio, o kadangi dažnai neturime laiko ar galimybės pakvėpuoti grynu oru miške, technologijos ir čia siūlo sprendimus gyvenimo kokybei ir savijautai gerinti.

Apie longevity sąvoką laidoje „Gyvenu ir spėju" pasikalbėjome su ilgaamžiškumo entuziastu ir „Oxi" klinikos įkūrėju Rimantu Grigaičiu.

Kiekviename startuolyje ateina laikas, kai vadovai ir dalininkai turi rimtai pagalvoti apie galutinį tikslą: ką daryti, kai per 15 metų surinkta 150 milijonų dolerių investicijų, siekiant suburti daugiau kaip 100-o milijonų narių bendruomenę? Ir ką daryti toliau, kad ne tik išliktumėte, bet ir klestėtumėte?

Tarptautinis bendradarbiavimas – itin svarbus, siekiant stiprinti partnerystę su inovacijų srityje pirmaujančiomis valstybėmis. Tai padeda Lietuvos verslams užmegzti naujus verslo santykius, išnaudoti inovatyvių įmonių potencialą tarptautiniu lygmeniu, sulaukti finansavimo. Su kokiomis užsienio valstybėmis Lietuva plėtoja tarptautinę partnerystę inovacijų srityje ir kokių sričių įmonės gali dalyvauti programose?

Pokalbis su Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab" skyriaus vadove Sigute Stankevičiūte.

Laidą „Verslo pulsas“ pristato Inovacijų agentūra.

Nuo automatizacijos ir duomenų analitikos iki etinių dilemų ir privatumo klausimų – DI tampa vis labiau integruotas į mūsų gyvenimą. Europos Komisija, siekdama pažaboti DI keliamas rizikas, įvedė draudimus tam tikroms sistemoms ir griežtus reikalavimus aukštos rizikos DI taikymui. Pirmasis DI akto įsigaliojimo etapas numatytas 2025 m. vasarį, o visiškas jo įgyvendinimas – 2026 m.

Ar naujasis reguliavimo aktas apsaugos mūsų teises, ar tik sukels naują biurokratizavimo bangą? Kaip DI plėtra gali paveikti startuolius, vienaragius ir kitus verslus, kuriančius inovatyvius produktus, ir kaip – visuomenę, kuri jais naudojasi? Ar naujos technologijos plėtra Europoje bus pristabdyta ir mes galutinai užleisime pozicijas Amerikai ir Kinijai?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva kalbina advokatų kontoros „Walless" asocijuotą partnerę, teisininkę Guodą Šileikytę.

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Nacionalinė švietimo agentūra įgyvendina projektą, kuriuo siekiama į mokyklas pritraukti švietimo sektoriaus darbuotojų. Pedagogams siūloma įgyti papildomą specializaciją, o tai atveria galimybę į mokyklas grįžti ir tiems, kurie kažkada baigę pedagogikos studijas, taip ir nerado darbo mokyklose, pradėjo karjerą versle. Numatoma, kad per kelerius metus galimybe persikvalifikuoti ar įgyti papildomų specializacijų pasinaudos daugiau nei 4 tūkst. pedagogų. Kaip iš gerai apmokamo darbo versle sekasi pritraukti kažkada pedagogiką baigusius darbuotojus? Kaip įgyvendinamas projektas ir kiek jis gali spręsti švietimo sektoriaus darbuotojų stygiaus problemą?

Diskutuojame su Švietimo, mokslo ir sporto viceministru Ignu Gaižiūnu, Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!" vadovu Algimantu Kartočiumi, projekto galimybėmis pasinaudojusiomis pedagogėmis: Renata Skrebutėniene ir Vaida Liepiene.