Laidoje kalbėsime apie paspirtukų kultūrą Vilniuje, aptarsime problemas, kurios kyla vienoje vietoje atsidūrus automobiliams, dviračiams, paspirtukams ir pėstiesiems. Laidos pašnekovas – savivaldybės įmonės „JUDU“ judumo transformacijos vadovas Jonas Davidavičius.

Kas yra vidurio amžiaus krizė ir kodėl ji nutinka? Ką nelaimingo tokio amžiaus žmogus gali jausti santykiuose su antra puse, vaikais, draugais, darbu? Jeigu senatvė – tai nieko gero, tai kokiu būdu į ją einant jaustis gerai?

Pašnekovė: Marija Juzentavičiūtė.

Daugiau nei 886 tūkst. elektros vartotojų Lietuvoje jau turi išmaniuosius elektros energijos skaitiklius. Planuojama, kad senieji skaitikliai išmaniaisiais visoje šalyje bus pakeisti per ateinančius kelerius metus. Apie išmaniųjų skaitiklių naudą ir galimybes tiek gyventojams, tiek verslui kalbėsime su ESO eksperte Aurelija Židickyte-Orvyde ir energetinio efektyvumo temos eksperte Asta Vaituleviče.

Laidą „Ekspertai pataria“ pristato ESO.

Laidoje „Verslumo dvasia" kalbamės su Agne Ališauskiene, Neringa Žibaite ir Giedre Jurevičiūte, dirbančiomis Vaikų edukaciniame pramogų centre „CurioCity".

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite naujojoje Augustino Rakausko knygoje „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" ir ankstesnėse – „Verslumo dvasia" bei „Globali jausmo proto dvasia", kurias galima laisvai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt.

Laida „Verslumo dvasia" transliuojama penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Birželio 3-iąją dieną gimė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Šiemet šventėme 36-ąsias jo metines. Rusijos gniaužtų akivaizdoje buvo labai aišku, dėl ko susibūrė menininkai, inteligentai, lyderiai ir tiesiog paprasti darbininkai. Sąjūdyje buvo visokių žmonių – su savo ideologija, asmenine patirtimi, istorija. Tačiau tikslas buvo vienas – ištrūkti iš imperijos gniaužtų. Sąjūdžio veiklą masiškai palaikė tauta: mitingais, akcijomis, eitynėmis. Sunku pasakyti, bet atrodo, kad tada tauta atrodė vieningesnė. Šiandien esame panašaus pavojaus akivaizdoje, tačiau net dėl pagrindinių dalykų sunkiai sutariame: koks bus gynybos mokestis, kokios Lietuvos norime, ar reikia tautiečiams leisti išsaugoti pilietybę.

Laidoje dalyvauja Sąjūdžio nariai: Mečys Laurinkus ir Gintaras Songaila.

Santykis, kaip taip? Aš sakau, kad tas santykis su alkoholiu yra pas kiekvieną, kuris bent retkarčiais išgeria. Ar tas santykis sveikas ir saugus – istorija dažnai nutyli, nes tai nėra patogi tema mūsų visuomenėje. Nei vienas nenori prisipažinti, kad vartoja alkoholį per dideliais kiekiais ar per dažnai. Tad, kviečiu pradėti tyrinėti savo santykį su alkoholiu būtent su šiuo komentaru.

Jau kurį laiką Europos institucijos gauna gyventojų skundų dėl skirtingos maisto kokybės skirtingose valstybėse narėse. Pavyzdžiui, paaiškėja, kad tos pačios kompanijos, taip pat įpakuotas gaminys turi vienokią sudėtį Lisabonoje ir kitokią Taline. Lietuvoje panašūs skandalai taip pat stebėti 2017 metais, kurtos net ir parlamentinės komisijos. Europos Komisija prieš kelerius metus pradėjo spręsti šį klausimą. Paskutiniai atlikti tyrimai rodo, kad vadinamųjų dvejopos kokybės produktų nuosekliai mažėja, tačiau vis vien yra. Dažnai pasigirsta ir teiginys, kad Rytų narėse produktų kokybė prastesnė nei Vakaruose, tačiau ar tai tiesa? Kodėl egzistuoja dvejopa kokybė valstybėse narėse? Ko dar reikia, kad situacija išsispręstų? O gal vienodas standartas nėra būtinas?

Diskutuojame su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tyrimų ir prevencijos skyriaus vedėja Inga Grineviče ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ona Kebliene.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Laidos pašnekovas – Andrius Pranckevičius, „Kauno grūdų“ generalinis direktorius, „Akola group“ valdybos pirmininko pavaduotojas.

Kai kalbame apie Klaipėdos uostą, dažniausiai prieš akis iškyla krovinius kraunantys kranai, dokuose remontuojami laivai. Tačiau yra ir kita ne mažiau svarbi Klaipėdai, Lietuvai ir jos įvaizdžiui pusė – kruizinė laivyba. Kas yra daroma, kad Klaipėdos uostas ir Lietuva būtų patraukli laivais atvykstantiems įvairių šalių turistams, o gražuoliai laineriai vis gausiau suktų Klaipėdos pusėn? Ar šiandien uostas pajėgus priimti didžiuosius lainerius?

Diskutuoja: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova.

Laida rengiama bendradarbiaujant su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Europos Parlamento nariams per visą kadenciją tenka balsuoti dėl įvairiausių teisės aktų. Vien per šią kadenciją EP nariai priėmė arti 1 tūkst. tekstų. Akivaizdu, kad įsigilinti į kiekvieną iš jų europarlamentarams yra tiesiog fiziškai neįmanoma. Tokiu atveju europarlamentaro balsą dažnai, nors ir ne visada, nulemia frakcijos, kuriai jis priklauso, pozicija. Taigi, renkantis, už ką balsuoti artėjančiuose EP rinkimuose, svarbi yra ne tik nacionalinių, bet ir europinių partijų programa.

Šioje Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ aptariame Europos žaliųjų partijos manifestą, kuriame dominuoja žaliosios transformacijos bei žmogaus teisių temos.

Rinkimų programoje didelis dėmesys skiriamas klimato ir socialiniam teisingumui. Šiuos du uždavinius Europos žalieji mato kaip dvi to paties medalio puses. Pasak žaliųjų, Europa, užtikrinusi žaliąją transformaciją, pasieks ir didesnę socialinę lygybę. Lygiai tokios pačios pozicijos laikosi Europos socialistai ir demokratai, tačiau Europos žaliųjų partija kelia didesnius įsipareigojimus kovoje su klimato kaita.

Nors pastaruoju metu Žaliasis kursas buvo kritikuojamas ir buvo siūloma padaryti reguliacinę pauzę, Europos žaliųjų partija akcentuoja, jog negalima atidėlioti būtinų sprendimų kitai kartai. Partijos manymu, pažanga per pastaruosius penkis metus buvo „per maža ir per lėta“.

Artėjančiai naujai EP kadencijai žalieji kelia dar aukštesnius tikslus, nei numatyta dabartinėje Žaliojo kurso strategijoje, ir visišką žaliąją transformaciją nori įgyvendinti iki 2040 m., o jau nuo  2027 m. atsisakyti visų subsidijų energetikos šaltiniams, kurie žalingi aplinkai. Europos žalieji siūlo kelti aplinkosauginius reikalavimus ir kitose srityse. Rinkimų manifeste pabrėžiama gamtos atkūrimo, miškų apsaugos, tvaraus žemės ūkio ir vandenynų apsaugos svarba.

Nors kai kurios partijos nori pristabdyti Žaliojo kurso tempą, kad Europos įmonės galėtų „suvirškinti“ šioje EP kadencijoje priimtus reglamentus, žalieji siūlo kaip tik spartinti ekonomikos tranziciją. Pasak žaliųjų, Europos konkurencingumo ir ekonomikos augimo strategija turi būti iš esmės susieta su žaliąja transformacija. Tai, be abejo, pareikalaus didelių investicijų, todėl Europos žalieji siūlo atsisakyti „griežto taupymo programų“ ir nori įsteigti žaliosios ekonomikos fondą, kurio lėšos turėtų siekti net 1 proc. Bendrijos BVP per metus. Būtent tiek kasmet ES šalys suneša į bendrijos biudžetą t. y. apie 160 mlrd. eurų. Fondas, pasak Europos žaliųjų, daugiausia būtų finansuojamas ES bendrai skolinantis. Nors žaliųjų rinkimų programoje minimos sumos išties didelės, reikia pasakyti, kad Europos Komisijos skaičiavimais, Europai reikės kasmet investuoti net 700 mlrd. eurų, kad pasiektų Žaliojo kurso įsipareigojimus.

Europos žalieji papildomų lėšų žaliajai transformacijai nori rasti ir peržiūrint Europos mokestinę sistemą. Rinkimų manifeste pabrėžiamas poreikis sumažinti mokestinę naštą darbuotojams ir labiau apmokestinti  teršėjus, tarptautines įmones ir itin turtingus asmenis. Žalieji pasisako už minimalų kapitalo prieaugio mokesčio lygį ES bei anglies dioksido mokesčio išplėtimą.

Fondo pinigai, pasak žaliųjų, turėtų būti skirti infrastruktūros ir atsinaujinančios energetikos projektams įgyvendinti. Taip pat fondo pinigais būtų remiamos žaliosios pramonės šakos ir žaliosios pertvarkos paveikti sektoriai. Be to, atskirai būtų remiamos mažiau finansinių išteklių turinčios valstybės.

Nors, žaliųjų įsitikinimu, šioms ambicingoms investicijoms finansuoti Europa lėšų turi, sunku patikėti, kad ES pasiryš tokiam dideliam skolinimuisi, nes šiuo metu nepavyksta susitarti net ir dėl 100 mlrd. skolinimosi gynybai.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.