Laidos pašnekovas – tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis.

„Google" paieškos rezultatų apibendrinimas su dirbtiniu intelektu Jungtinėse Valstijose davė ne vieną anekdotą. Užbaigdami trečiąjį sezoną Lukas su Jonu vienas kito klausia – o kaip mes jaučiamės dėl plačios dirbtinio intelekto pažangos? Apie ką nespėjome pakalbėti tarp naujienų aptarimo? Dėkojame visiems, kurie klausėte ir tikimės susigirdėti rudenį!

Laidą „Du bitai" remia „Schneider Electric". Jūsų partneris skaitmenizacijos bei tvarumo sprendimams. Daugiau informacijos www.se.com/lt.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prėjusią savaitę viešai pristatė Gynybos fondo paketą, kuriame – pasiūlymai, didinsiantys šalies gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2025–2030 m. laikotarpiui. Pasak ministrės G. Skaistės, siūlomas paketas sudarytas iš keturių dalių: solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio sprendimų, akcizų sprendimų ir saugumo įnašo koncepcijos.

Diskutuoja: Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas ir Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Europos Parlamento nariams per visą kadenciją tenka balsuoti dėl įvairiausių teisės aktų. Vien per šią kadenciją EP nariai priėmė arti 1 tūkst. tekstų. Akivaizdu, kad įsigilinti į kiekvieną iš jų europarlamentarams yra tiesiog fiziškai neįmanoma. Tokiu atveju europarlamentaro balsą dažnai, nors ir ne visada, nulemia frakcijos, kuriai jis priklauso, pozicija. Taigi, renkantis, už ką balsuoti artėjančiuose EP rinkimuose, svarbi yra ne tik nacionalinių, bet ir europinių partijų programa.

Šioje laidoje aptarsime Liberalų ir demokratų aljanso už Europą rinkimų manifestą. Ši partija yra didžiausia iš trijų Europos liberalių politinių grupių. Aljanso už Europą rinkimų programoje didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikos strategijai, reikšmingoms ES reformoms bei užsienio ir saugumo politikai.

Kaip ir kitos Europos partijos, liberalai pasisako už didesnį Europos vaidmenį užsienio politikoje ir reikšmingą gynybos pajėgumų stiprinimą. Liberalai pabrėžia būtinybę kiekvienai ES šaliai investuoti daugiau į gynybą. ES bendrai, pasak liberalų, turėtų investuoti 100 mlrd. eurų į gynybos pramonės pajėgumų didinimą. Be to, liberalai pasisako už karinio mobilumo gerinimą Europoje bei siūlo įvesti karinę laisvo judėjimo zoną, idant kariuomenės Europoje galėtų judėti greičiau. Europos liberalai taip pat palaiko Europos gynybos sąjungos idėją, kuri reikštų didesnį Europos kariuomenių bendradarbiavimą. Liberalų ir demokratų aljansas taip pat pritaria siūlymui įsteigti eurokomisaro, atsakingo už gynybą, postą.

Europos Liberalų partijos teigimu, norint turėti didesnį vaidmenį užsienio politikoje, Bendrijai būtina kalbėti vienu balsu, todėl siūloma pereiti prie kvalifikuotos daugumos balsavimo užsienio reikalų, gynybos ir saugumo politikos srityse. Nors tekste Vengrija tiesiogiai neįvardijama, galima neabejoti, kad šis siūlymas pirmiausia susijęs su Viktoru Orbanu, kuris stabdė pagalbos skyrimą Ukrainai bei sankcijų tvirtinimą Rusijai. Liberalai taip pat siūlo (nors vėlgi – tiesiogiai neminint Vengrijos) pasinaudoti septintuoju straipsniu, kuris leistų apskritai sustabdyti balsavimo teisę bei finansinę pagalbą valstybei narei. „Nėra teisinės valstybės, nėra ir ES pinigų“, – tokiu principu, pasak liberalų, turėtų vadovautis ES.

Liberalų ir demokratų aljansas už Europą laikosi griežtos pozicijos ir Kinijos atžvilgiu. Liberalai ragina įvesti sankcijas Kinijos pareigūnams, kurie pažeidinėja žmogaus teises. Be to, liberalai nori mažinti ES ekonominę priklausomybę nuo Kinijos ir kartu plėsti ekonominius ryšius su Taivanu.

Kitas liberalų prioritetas yra Europos ekonomikos augimas ir konkurencingumas. Rinkimų programoje teigiama, kad pagrindinis ES trūkumas yra lėtas pinigų naudojimas ir judėjimas, o esminis privalumas – bendroji rinka. Liberalai pasisako už didesnę kapitalo rinkų integracija, kas sudarytų geresnes sąlygas investavimui Europoje. Be to, liberalų partija nori labiau subendrinti mokestines sistemas ES, nes šiuo metu valstybės konkuruoja dėl mokestinių lengvatų, o tai sumažina surenkamų lėšų kiekį į valstybių biudžetus.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Pokalbis su Linu Armaliu, alternatyvaus nebankinio verslo finansuotojo „Noviti Finance" vadovu.

Laidą „Verslo pulsas" pristato projekto „Sėkmės receptai" partneris Noviti Finance. Noviti Finance - sąžininga verslo paskola.

Pagal sergamumo erkiniu encefalitu rodiklį Lietuva jau ne vienerius metus lyderiauja Europoje. Per pastaruosius 30 metų erkinio encefalito atvejų skaičius visuose endeminiuose Europos regionuose išaugo beveik 400 proc. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, kasmet vidutiniškai šia erkių platinama liga suserga apie 400–500 šalies gyventojų.

Kaip kovoti su erkėmis ir jų platinamomis ligomis bei kokių priemonių imasi atsakingos valdžios institucijos, kalbamės su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialiste Milda Žygutiene.

Savo elektroninei prekybai viena įmonė pasitelkė dirbtinį intelektą, kuris ne tik konsultuoja klientus, bet ir generuoja prekių aprašymus. Maža to, per pastaruosius metus savo asortimentą ji padidino beveik milijonu prekių. Kokių rezultatų šie sprendimai davė įmonės augimui, kalbėsime su prekybos centro internete varle.lt vadovu Mariumi Butausku.

Projekto „Sėkmės receptai“ partneris „Noviti Finance“. „Noviti Finance“ sąžininga verslo paskola.

Apie tai, kad šiuolaikiniam jaunimui žvejyba neįdomi ir tik retas vaikas savo noru ima meškerę į rankas, kalba nemažai politikų ir vyresnės kartos meškeriotojų. Suaugusieji diskutuoja apie tai, ką mėgsta ir ko nemėgsta vaikai, o pastarųjų nuomonės nedažnai yra klausiama. „Žuvys kalba" padarė išimtį ir laidoje kalbiname dvylikametį aistringą meškeriotoją Aušvintą Leką ir jo žūklės partnerį, bičiulį Marių Jonį.

Laidoje diskutuojame, kodėl vieni vaikai panyra į žūklės pasaulį, o kiti ne, kokias charakterio savybes ugdo žūklė ir ką pasirinktų jaunasis meškeriotojas: visą savaitgalį neribotai žaisti kompiuterinius žaidimus ar važiuoti žvejoti ir poilsiauti prie vandens?

Pokalbis su reperiu, grupės „G&G sindikatas" nariu ir rašytoju Kastyčiu Sarnicku-Kastetu. Kodėl Kastytis bando atsikratyti savo pravardės? Ar žinomam žmogui išleisti knygą yra lengviau? Ar yra dainų, kurias jis rašė ilgiau nei knygą? Kaip išlaikyti aktualumą ne vieną dešimtį metų?

Jokia kita teisės šaka nepaliečia tiek daug žmogaus gyvenimo aspektų kaip mokesčių teisė. Ši teisės šaka niekada nebus paprasta, bet galima stengtis, kad nebūtų per daug sudėtinga, yra teigęs JAV Aukščiausiasis Teismas. Sunku, matyt, su šia mintimi nesutikti. Vis dėlto problemų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui, kyla nuolatos. Kur dažniausiai nesutinkama ir dėl ko? Ar įmanoma išvengti mokestinių ginčų? 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė kalbina Mokestinių ginčų komisijos narę Vilmą Vildžiūnaitę.

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas