Mūsų vandenyse įsitvirtino kelios invazinės žuvų rūšys, t. y. juodažiotis grundalas, Kaspijinis upinis grundalas, nuodėgulinis grundalas, rytinis gružlelis. Tačiau prie mūsų sienų artinasi ir kitos nevietinės žuvys, kurios nesunkiai galėtų patekti į mūsų upes, ežerus. Visa tai – žmogaus veiklos ir klimato kaitos pasekmė. Kalbant apie besikeičiantį klimatą, ichtiologai kai kurioms mūsų vietinėms žuvų rūšims prognozuoja niūrią ateitį. Ypač sunkūs laikai ištiks atlantines lašišas, seliavas, stinteles, nukentės ir kai kurios kitos mažosios mūsų vandenų gyventojos.

Kokios invazinės žuvys gali patekti į mūsų vandenis netolimoje ateityje? Kaip jos galėtų paveikti mūsų ekosistemas? Kodėl ateities prognozė lašišoms yra kur kas niūresnė nei šapalams? Kaip mūsų vandens telkiniai ir žuvų įvairovė gali atrodyti po 50 ar 100 metų?

Apie tai kalbame su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dr. Algirdu Kaupiniu.

Su muzikos atlikėja Aistė Gaižauskaitė kalbame apie jos 70-ųjų įkvėptą įvaizdį, kūrybą, „Euroviziją“, skandalus ir pomėgį gaminti. 

Kodėl Aistę įkvepia Dolly Parton? Geriausia jos stilistė – močiutė? Kaip Aistė išnaudoja socialinius tinklus?

Praėjusią savaitę ataskaitą dėl Europos Sąjungos konkurencingumo pristatė buvęs Italijos premjeras Enricas Letta. Jis pabrėžė, kad per pastaruosius 30 metų bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui JAV padidėjo beveik 60 proc., o Europos Sąjungoje – mažiau nei 30 proc. Kokios yra reikšmingiausios tokio atotrūkio priežastys ir kokia brėžiama bendrijos bendrosios rinkos ateitis?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė Kotryna Tamkutė kalbina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorių Ramūną Vilpišauską.

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas 

Apklausos rodo, kad pusė lietuvių iš savo santaupų nesugebėtų pragyventi trijų mėnesių. Vietoj pinigų juodai dienai, lietuviams svarbiau susitaupyti naujai buitinei technikai, automobiliui ar buto remontui. Kita vertus, ekonomistai aiškina, kad gyventojai taip optimistiškai nusiteikę dėl savo finansinių galimybių nebuvo kone 17 metų. Prognozuojama, kad vėl pašokus vartojimui, prekybininkai kainų mažinti ir toliau nenorės.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Geriau pagalvojus, ryšį galima atrasti: laisva rinka, sprendimai, finansai – visai sietųsi su mokykloje dėstoma ekonomika ar (galimai) gyvenimo įgūdžių programa. Tačiau, kiek yra žinančių, kad greta ekonomikos, institutui svarbus ir pilietiškumas? Kaip tarp visų iniciatyvų vietą atrado debatai? Kokią vertę visuomenei kuria gebėjimas kalbėti argumentuotai?

Apie tiesioginį Lietuvos laisvosios rinkos instituto indėlį į kokybiškesnį ir visokeriopą mūsų vaikų ugdymą pasakoja LLRI viceprezidentė Aneta Vainė.

Laidą „Įjunkim šviesą“ remia techninio izoliavimo ir pastolių projektų valdymo įmonė UAB Hotrema, projektus įgyvendinanti visame pasaulyje. www.hotrema.lt. Čempionu gali būti ne tik sporte – būk juo Hotremoje.

Yra gatvės menas ir yra graffiti: kuo tai skiriasi? Ar piešiniai ant sienų atspindi miesto veidą? Ar graffiti yra tam tikro protesto forma, ar tai tiesiog vandalizmas be minties? Kažkuriuo metu tai buvo visiškai nevaldoma, vėliau buvo labai agituojama ir kuriamos erdvės tai daryti legaliai. Ar visuomenė jau subrendo šiuo klausimu? Kuriose vietose norėtųsi daugiau gatvės meno ir pasaulio bei Europos pavyzdžiai.

Šįkart svečiuose: radijo ir televizijos laidų vedėjas Algis Ramanauskas.

Apie tai, kaip didelio ir žinomo prekės ženklo drąsą supranta marketingo vadovai. Apie tai, ar yra drąsos ir kokios drąsos marketinge bankų sektoriuje. Apie verslo specifiką, klientų lūkesčius, manifestavimą ir drąsią komunikaciją, kalbės Ąžuolas Zubkonis „Swedbank” pardavimų valdymo ir rinkodaros direktorius.

Laidoje dalyvauja rašytojas Marius Ivaškevičius.

Pokalbis su Samoilu Kacu, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos valdybos pirmininku, ir Liutauru Ulevičiumi, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentu.

Laidą „Verslo pulsas" pristato Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija

Šį pavasarį 66 proc. šalies gyventojų jaučia padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą, iš jų – 43 proc. patiria šiek tiek padidėjusį nerimą, 23 proc. – ženkliai padidėjusį. Neigiamos emocijos šiemet kiek pakilo, lyginant su pernai, kai 64 proc. atsakiusiųjų jautė padidėjusią įtampą, nerimą ar stresą.

Padidėjusios įtampos, nerimo ar streso priežastimis dažniausiai įvardijamas karas – šią priežastį nurodė net 53 proc. gyventojų, kai pernai tuo pačiu metu taip manančių buvo 17 proc., atskleidė emocinės sveikatos platformos „Visipsichologai.lt“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Negana to, lietuviai ne tik bijo karo, bet mano, kad krizės atveju liks vieni. Tauta įsitikinusi, kad šalies elitas karo atveju neš kudašių į užsienį. Nieko nuostabaus. Įvairiais Lietuvos istorijos laikotarpiai šalies elitas elgdavosi įvairiai, deja, ne visada garbingai. Kiek praeities antspaudų mūsų lietuviškoje sieloje?

Diskutuoja: Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius ir Lietuvos Istorijos instituto mokslininkas Algimantas Kasparavičius.