Prancūzijos prezidentas ragina Ukrainos sąjungininkus nebūti bailiais. Tikėtina, kad tokią jo reakciją iššaukė žaibiškas Europos Sąjungos lyderių atsisakymas siųsti karius į Ukrainą. Tačiau ne tik lyderiai, bet ir Europos gyventojai daugeliu atvejų yra skeptiški. Vos 10 proc. apklaustųjų tiki, jog Ukraina gali nugalėti Rusiją. Remiantis 12-oje Europos šalių atliktomis apklausomis, labiausiai tikėtina karo baigtimi yra laikomas kompromisinis Rusijos ir Ukrainos susitarimas.
Šias apklausas užsakiusi ES užsienio santykių taryba teigė, kad dėl pasikeitusių nuotaikų politikai turės laikytis „realistiškesnio“ požiūrio ir sutelkti dėmesį į tai, ką iš tikrųjų turi reikšti priimtina taika. Apie tai Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo europarlamentaras Juozas Olekas ir Seimo Europos reikalų komiteto narys Matas Maldeikis.
Anot M. Maldeikio, Vakarų europiečių požiūrį į Rusiją nulemia įsitvirtinę stereotipai. „Tai – įsivaizdavimas, kad Rusija yra tokia pati, kaip ir Vakarų Europa. Svarstoma, kad galbūt rusai labiau paveikti propagandos, galbūt labiau suklaidinti, bet iš esmės jie esą yra tokie patys vakariečiai, kaip ir mes, ir kad juos galima atvesti į protą. Dėl to ir matėme Emanuelio Makrono skambučius Vladimirui Putinui, tikintis, kad susėsime, pasikalbėsime, išsiaiškinsime ir klausimas bus išspręstas. Buvo įsivaizduojama, kad bendraudami pririšame Rusiją prie Vakarų, o iš tiesų tai Vakarai prisirišo prie Rusijos“, – akcentuoja Seimo Europos reikalų komiteto narys.
Europarlamentaras J. Olekas sako, kad negalima į vieną krūvą suplakti visų žmonių – reikia kalbėti ne apie rusus, o apie Rusijos režimą.
„Rusija turi pažangių demokratinių jėgų, kurios kitaip mato sugyvenimą Europoje. Bet iš tiesų vienintelis galimas šio konflikto sprendimo kelias yra visų Ukrainos žemių atkovojimas. Nes kai tiktai režimui leisdavo pasilikti – ar tai buvo Sakartvelas, ar tai buvo Krymas – sulaukdavome tolimesnės agresijos. Ir tą mes nuolat sakome savo kolegoms Europos Parlamente“, – teigia J. Olekas.
Vakarai dėl Rusijos neturi plano
Kaip teigia M. Maldeikis, liberalios demokratijos stiprybė yra rinkimai. Bet paradoksas, kad tai tampa ir liberalios demokratijos silpnybe. Tokie autokratai, kaip V. Putinas, tuo naudojasi, nes puikiai supranta – ten politinis elitas visą laiką keičiasi.
„Kiekvienoje Vakarų šalyje yra savas politinis ciklas. Ir yra nuolatinis opozicijos spaudimas. Kai tu girdi kokią nors žinutę iš Vakarų lyderio, iš karto turi pažiūrėti, ką apie tai kalba opozicija ir kada toje šalyje rinkimai. Tuomet suprasi to lyderio kalbėjimo motyvus. Tai E. Makrono žinutė yra lyderystės klausimas – Vokietija ar Prancūzija? E. Makronas nori būti kiečiausias. Bet problema su tokiomis žinutėmis ta, kad po dviejų savaičių jis kalbės priešingai. Tai yra žudantis dalykas, – sako M. Maldeikis. – Problema su ES šalimis yra ta, kad kiekviena iš jų turi savo dinamiką, savo rinkiminį ciklą ir savo pozicijos-opozicijos žaidimus, kurie daro didelę įtaką politikų siunčiamoms žinutėms.
Didžioji Europos politikos problema – kad nėra darbotvarkės Rusijos atžvilgiu. Nėra plano, ką Vakarai nori Rusijoje pasiekti. Ar norima, kad ukrainiečiai atsiimtų savo žemes ir gyventumėme taip, kaip buvo? Ar mes sprendžiame Rusijos klausimą, kaip tokį? Ir kaip mes jį sprendžiame? Jeigu Vakarai turėtų strategiją Rusijos atžvilgiu – ginklų, politinio, bendravimo kontekstai būtų visiškai kitokie. O dabar kiekviena iš ES šalių turi skirtingą požiūrį. V. Orbanas turi vieną požiūrį, E. Makronas žaidžia savo žaidimus, vokiečiai turi savo logiką. Nėra bendro vardiklio ir požiūrio, kaip elgtis su Rusija.“
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
