Per praėjusią savaitę vykusią Europos Vadovų Tarybą išgirdome vieną gerą ir vieną blogą naujieną. Vengrijos lyderiui Viktorui Orbanui išėjus atsigerti kavos, kaip kad pasiūlė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, likę Tarybos nariai pritarė sprendimui pradėti derybas su Ukraina ir Moldova dėl stojimo į Europos Sąjungą. Galbūt tokį sprendimą galėjo lemtai tai, jog likus dienai iki ES vadovų susitikimo Briuselyje, Komisija sutiko skirti Vengrijai 10 mlrd. eurų iš įšaldytų lėšų, argumentuodama, kad Vengrija įgyvendino reformas, kuriomis stiprinamas teismų nepriklausomumas. Visgi, jau po kelių valandų džiaugsmą apkartino Vengrijos sprendimas blokuoti 50 mlrd. paramą Ukrainai. V. Orbanas galės ir toliau trikdyti Ukrainos derybų su ES procesą. Tad ką daryti?
Leidinys „Financial Times“ pranešė, jog yra svarstoma galimybė atnaujinti vadinamąją 7-ojo straipsnio procedūrą, numatančią bausmę už teisinės valstybės principų pažeidimus. Pagal ją šaliai gali būti sustabdyta balsavimo teisė.
Europos užsienio reikalų tarybos asocijuotas tyrėjas Justinas Mickus Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ teigė, jog toks sprendimas turėtų teisinį pagrindą. „Sprendimas būtų teisiškai pagrįstas. Tikrai manau, kad suformuoti pagrindimą, kodėl procedūras pagal 7-ąjį straipsnį šiuo metu jau galima taikyti, būtų įmanoma ir jeigu būtų kažkokie tolesni apeliacijos procesai, tikėtina, kad esant pakankamam straipsnio taikymo politiniam palaikymui ir reikiamoms teisinėms išvadoms, apeliacijos būtų atmestos. Jeigu sprendimas būtų priimtas, o jis būtų priimtas tiktai esant politiniam sutarimui tarp visų likusių narių, manau, kad didelių kontroversijų iš Europos Sąjungos sistemos nebūtų“, – kalbėjo Europos užsienio reikalų tarybos asocijuotas tyrėjas.
Pagrindinis iššūkis priimant tokį sprendimą, pasak J. Mickaus, yra rasti politinį sutarimą tarp likusių valstybių. „Turbūt yra dvi priežastys nenoro eiti į tokią konfrontaciją. Vienas vertus, tai yra tam tikrų valstybių narių pozicijos, konkrečiai Vengrijos klausimu. Antra, turime mąstyti ir apie tai, kad nėra garantuota, jog visų 26-ių narių kolektyvinis veikimas pavyks ir jeigu nepavyks šį kartą, tai tada aišku, kad gebėjimas grasinti Orbanui drastiškai sumažėtų. Reikia iššauti tik tada, kai žinai, kad gali pataikyti. Man atrodo, kad Europos lyderiai ir Europos sostinės dar nėra tokioje stadijoje. Kol kas atrodo, kad viskas eina neveiksnumo ir alternatyvų ieškojimo keliu, tačiau gerai, kad visiškai naujame lygyje yra diskutuojama apie 7-ojo straipsnio aktyvavimą“, – kalbėjo J. Mickus.
Jeigu likusios ES valstybės nesiryš panaudoti 7-ojo straipsnio prieš Vengriją, viena iš galimybių įtikinti V. Orbaną nebeblokuoti sprendimų yra likusių užšaldytų lėšų pervedimas Vengrijai. Be to, pagrindinės ES valstybės, tokios kaip Prancūzija ir Vokietija, pasak J. Mickaus, gali naudoti ekonominio spaudimo priemones.
Paklaustas, ar ES-ai pakanka svertų paveikti sprendimus stabdančias bendrijos nares, J. Mickus atsakė, jog problema – ne teisiniuose mechanizmuose. Jo nuomone, jų tikrai pakanka, tačiau stokojama politinės valios ir sutarimo jais pasinaudoti.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
