Europos Sąjungos institucijos pasiekė preliminarų susitarimą dėl atnaujintų pastatų energijos efektyvumo taisyklių. Siūloma peržiūrėti Pastatų energinio efektyvumo direktyvą, kuria siekiama iki 2030 m. gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir energijos suvartojimą ES pastatų sektoriuje, o iki 2050 m. pasiekti, kad šis sektorius taptų neutralus klimato atžvilgiu. Be to, ja siekiama, kad būtų renovuota daugiau prasčiausio energinio efektyvumo pastatų.
Pagal susitarimą, nuo 2030 m. visi nauji pastatai turėtų neišmesti šiltnamio efektą sukeliančiųjų dujų, nuo 2028 m. toks reikalavimas keliamas naujiems valdžios institucijų pastatams.
Gyvenamuosiuose pastatuose valstybės narės turės imtis priemonių, užtikrinančių, kad iki 2030 m. energijos suvartojimas sumažėtų bent 16 proc., o iki 2035 m. – bent 20-22 proc.
Be to, jei tai būtų techniškai ir ekonomiškai tinkama, valstybės narės turės palaipsniui diegti saulės energijos įrenginius viešuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, priklausomai nuo jų dydžio, o iki 2030 m. – visuose naujuose gyvenamuosiuose pastatuose.
Žaliosios politikos instituto direktorė projektinei ir tarptautinei veiklai Ieva Budraitė Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ paaiškino, kokiu būdu pastatai prisideda prie klimato kaitos.
„Vienas iš tų etapų, kada statybos palieka neigiamą poveikį aplinkai, yra žaliavų gamyba. Antras etapas yra eksploatacija, t. y. kaip mes aprūpinam jau pastatytą pastatą šiluma, elektra, kuo vėdiname. Jeigu pastatas energetine prasme yra neefektyvus, tai reiškia, jog per nesandarius langus ir sienas iššvaistoma energija, ir pastatas taip prisideda prie klimato kaitos. Trečias etapas vyksta tada, kai pastatą reikia utilizuoti. Iki šiol susiduriama su tuo, kad atliekų po pastato nugriovimo yra labai daug, bet perdirbama tik maža dalis. Taigi, siekiant išspręsti visuose šiuose etapuose atsirandančias problemas, Europos Komisija ir Europos Parlamentas siūlo žiūrėti kompleksiškai į visą šį pastato gyvavimo ciklą“, – pasakojo I. Budraitė.
Jos teigimu, siekiant pastatus padaryti neutralius aplinkai, statybose reikės naudoti natūralias medžiagas. Tokias, kaip molis, šiaudai ar mediena. Šios medžiagos yra jau sugėrusios ir užrakinusios savyje anglies dvideginį.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius teigia, jog Lietuvos verslui Europos Sąjungos iškelti tikslai nebus staigmena, nes dalį jų verslas jau įgyvendina savarankiškai. „Dalis verslo jau kelia tikslus dėl įvairių tvarumo sprendimų. Be to, tiesiogiai arba netiesiogiai nekilnojamojo turto verslas yra įtakojamas finansinių institucijų, kadangi per bankus ir investuotojus tvarumo reikalavimai ateis dar sparčiau, nes netvarūs, nerenovuojami pastatai nebus finansuojami arba juose nebus galima nuomotis patalpų, kaip jau yra tam tikrose valstybėse. Taigi, yra spaudimas per finansinę prizmę. Aš manau, kad mes esame vieni iš tų, kurie daro savo namų darbus ir kuriems šie ES reikalavimai nebus naujiena. Faktas, kad galbūt mažesniems nekilnojamojo turto rinkos žaidėjams tai bus papildomi kaštai, todėl svarbu, kad valstybė prisidėtų ir talkintų bent jau informacine prasme“, – Lietuvos verslo progresą aplinkosaugos srityje pažymėjo M. Statulevičius.
Didžiausius iššūkius Lietuvai jis mato gyvenamųjų namų renovacijoje. Jo teigimu, ES ambicingų tikslų nepasieksime su dabartiniais finansavimo tempais bei informacine sklaida. Tokiam vertinimui pritarė ir I. Budraitė. „Lietuvoje renovacijos tempai yra labai lėti. Valstybės kontrolė yra atlikusi auditą šioje srityje ir pasakiusi, kad jeigu tempai nesikeis, senų daugiabučių namų renovaciją bus užbaigta 2100 m. Tiek laukti klimato krizės akivaizdoje nėra toleruotina. Taigi, mes šitoje vietoje tikrai turėsime pasitempti“, – per lėtą renovavimo tempą pabrėžė I. Budraitė.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
