Būtent apie tai kalbėsime su Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto profesoriumi, mitybos mokslininku Rimantu Stuku.

Automobiliai tobulėja, darosi vis saugesni ir išmanesni. Ekranų gausa ir sistemos perimančios dalį vairuotojo darbo – šis technologijų proveržis jaučiasi labiausiai. Apie jas kalbėsimės su automobilių apžvalgininku Dainiumi Leonavičiumi.

Kiek žmonių jais tiki ir kuo tai aiškina? Kaip tikėjimas paranormaliais reiškiniais susijęs su tuo, kaip žmogus jaučiasi, kur yra, kokiomis aplinkybėm patikėjo? Kaip paranormalūs reiškiniai susiję su dvasingumu ir tikėjimo fenomenu, apskirtai? Kokias psichologines naudas duoda tikėjimas paranormaliais reiškiniais?

Geert Wilderso partijos pergalė Nyderlandų parlamento rinkimuose vėl iškėlė klausimus apie potencialią kraštutinių partijų sėkmę Europos Parlamento rinkimuose, kurie vyks kitais metais. Konservatyvios Europos liaudies partijos pirmininkas Mafredas Weberis įspėjo, kad jei Europos Parlamentui nepavyks išspręsti migracijos problemos, atsivėrusia galimybe pasinaudos ekstremistai tiek iš dešinės, tiek iš kairės. Šį įspėjimą galima grįsti skaičiais – Vokietijoje ir Prancūzijoje kraštutinių partijų populiarumas auga. Spalį darytos apklausos rodo, jog Vokietijos kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) turi penktadalį visų rinkėjų palaikymo. Prancūzijoje Marine Le Pen partiją, apklausų duomenimis, remia 28 procentai rinkėjų. Tiesa, apie radikalių partijų grėsmę Europos Sąjungai bei liberaliai demokratijai kalbėta ir prieš ankstesnius rinkimus, tad ar šį kartą grėsmė reali? Kas lemia kraštutinių partijų populiarumą Vokietijoje ir Prancūzijoje? Kaip Europos Sąjungą vertina šių šalių radikalai? Apie tai diskutuosime su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju Gintu Karaliumi bei Konrado Adenauerio biuro Lietuvoje vadove Fausta Šimaityte.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Laidos „Verslumo dvasia" pašnekovas – „Žinių radijo" savininkas, verslininkas ir šios laidos autorius Augustinas Rakauskas.

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite naujojoje Augustino Rakausko knygoje „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo" ir ankstesnėse – „Verslumo dvasia" bei „Globali jausmo proto dvasia", kurias galima laisvai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt.

Laida „Verslumo dvasia" transliuojama penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Kaip atpažinti, kad santuoka griūva? Kodėl tiek daug skyrybų? Ar verta gyventi kartu dėl vaikų? Ar verta kankintis santuokoje? O gal geriau saugoti santuoką su meilužiais? O gal geriau nesiženyti? O kaip vaikai? Gal jie ir sugriauna 2 partnerių laimę?

Laidoje svečiuojasi psichologė ir saviugdos knygų autorė Ramunė Murauskienė ir lektorius bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantas Vaidas Arvasevičius.

Laidoje kalbėsime apie individualizuotas darbuotojų naudas. Kaip tai, kad darbuotojai gali rinktis savo darbo laiko pradžią paveikia jų motyvaciją? Kaip vyksta kaupimas trečioje pensijų pakopoje darbdavio lėšomis? Pakalbėsime apie į biurą atvedamus vaikus bei augintinius.

Laidos pašnekovas: Lietuvos radijo ir televizijos centro personalo skyriaus vadovas Andrius Marcinkevičius.

Projektą „Sėkmės receptai“ remia Onworkation powered by AirGuru – Jūsų įmonės darbostogų planuotojas. Daugiau informacijos onworkation.com

Projektą „Sėkmės receptai" pristato „Eglės sanatorija" – čia viskas įskaičiuota jūsų sveikatai!

Projektą „Sėkmės receptai" pristato organizacijų vystymo ekspertai People LAB. Žmonių vadybos profesionalai, išoriniai personalo partneriai kuria atlygio, darbuotojų veiklos valdymo ir ugdymo sprendimus jūsų verslo sėkmei.

Šios dienos komentare kviečiu artimiau susipažinti su savo pykčiu. Dažnu atveju pyktis yra antrinė emocija, kuri slepia visai kitus mūsų jausmus, poreikius ir norus.

Analizuodami pyktį mes galime pagerinti savo santykius, tad kviečiu paklausyti ir pradėti tyrinėti.

Laidoje kalbamės apie Europos žaliąjį kursą – pagrindinę strateginę priemonę pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslą: iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Tą vykdyti įsipareigoja visos ES šalys.

Tokiam perėjimo prie tvaresnio ir ekologiškesnio gyvenimo tikslui pritaria 88 proc. ES piliečių. Tačiau, kad iki 2050 m. tvari energija, produktai ir paslaugos bus įperkamos visiems, įskaitant skurdžiau gyvenančius žmones, šiuo metu tiki tik 46 proc. europiečių.

Kaip Lietuvai sekasi eiti Žaliojo kurso keliu, kokie iššūkiai kyla, ir ar jaučiamas gyventojų palaikymas, diskutuoja laidos pašnekovai: Vilniaus miesto savivaldybės Tvarumo vadovas Anton Nikitin ir ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!" komunikacijos koordinatorė Milda Noreikaitė-Bobinienė.

Nuotrauka: © Shutterstock

Laida „Gyvenu Europoje“ yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

Kas Lietuvoje auga – miškingumas ar kertamų miškų plotai? Kodėl regioniniuose parkuose buvo leisti plyni miškų kirtimai?

Šiuos ir panašius klausimus laidoje aptariame su Aplinkos viceministru kuruojančiu gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir klimato kaitos sritis Kęstučiu Šetkumi bei Aplinkosaugos koalicijos vadove Lina Paškevičiūte.