Kaip Lietuvoje užauginamos krevetės? Kaip vaikų alergijos gali įkvėpti verslo idėjas? Į šiuos ir klausimus atsako žmonės, kurių veiklas Klaipėdoje paskatino Europos Sąjungos investicijos.
Pietų Azijos krevetės – Klaipėdos baseine?
Jeigu prekybos centre Lietuvoje norite nusipirkti krevečių, didžiausia tikimybė, kad jos bus užšaldytos. Kitaip iki mūsų šalies iš tolimųjų kraštų keliaujančios jūros gėrybės stalus pasiektų jau sugedusios. Tad nenuostabu, kad logiškiausias sprendimas – jas užšaldyti. Tačiau Klaipėdos mokslo ir technologijų parko patalpose mokslininkai rado būdą, kaip baseino aplinką „paversti“ vandenynu ir mylimas krevetes jas užauginus patiekti šviežias. Tiksliau – su mokslo ir inovacijų pagalba. Pasitelkę ES investicijas specialistai sukūrė krevetėms augti palankias sąlygas. Mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas pasakoja, kad parkas yra erdvė, kur gimsta naujos idėjos ir produktai. Mokslas ir verslas suremia pečius siekdami geriausių rezultatų, o viena kertinių sąlygų pasiekti daugiau – pinigai. Čia ir prisideda ES investicijos.
„Mūsų projektai dažnai yra sudėtingi ir brangiai kainuoja. Tiek verslui, tiek mokslui yra reikalingi resursai, kad jie sugebėtų įgyvendinti savo svajones. Tie resursai yra sudaromi ES pagalba. Galbūt ne vien kalbama apie pinigus. Apie partnerystę, apie tarptautinius projektus, apie santykį su kitom Europos valstybėm, apie kompetencijas, kurios nėra pasiekiamos Lietuvoje, bet yra kitose ES šalyse“, – investicijų privalumus vardija A. Sutnikas.
Augindami krevetes ir kitaip skatindami akvakultūrą, parko mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Klaipėdos universiteto, sprendžia globalias problemas. Ateityje jūros ir vandenynų resursai tik mažės, o paklausa arba augs, arba išliks toks pats. Pasauliniu mastu apsirūpinimas jūros gėrybių baltymais turės būti koncentruotas arba perkeltas į krantą. Tokios krevetės, kurias augina Klaipėdos mokslininkai, šiaip jau gyvena pietų Azijoje. Mokslo ir technologijų parke krevetės auginamos tam, kad ištobulinus technologiją verslas ją perimtų ir Europą būtų galima tvariau aprūpinti jūriniais proteinais.
„Azijoje ir valstybėse, kur šios krevetės yra auginamos, yra kasami didžiuliai tvenkiniai. Jie kasami Mongrovijos miško sąskaita. Tai yra didžiulė ekologinė katastrofa. Antra, tai labai kenkia biosferai ir biofaunai, nes ten veisiasi didžioji dalis žuvų. Tai čia mes sprendžiam žymiai didesnę aplinkosauginę problemą. Kita problema – tai ateities maistas. Didėjant žmonių skaičiui pasaulyje reikia galvoti, kaip ateityje apsirūpinsime maistu. Su dabartiniais žvejojimo tempais, 2040 m. vandenynai bus tušti. Tai reiškia, kad jei norėsime valgyti žuvį – turėsime rasti sprendimus“, – kalba A. Sutnikas.
Mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas pasakoja, kad krevečių auginimo projektas jau pasiekė konkrečių rezultatų. Jau kuriasi ir startuoliai, kurie norėtų perimti technologiją ir plėtoti šią sritį. Lietuviškų krevečių jau buvo galima ir paragauti. Anot pirmųjų degustatorių, skonis – puikus.
Kaip vaiko alergija įkvėpė verslo idėją?
Trimetė Loretos Želnienės dukrytė kentėjo nuo sveikatos problemų. Valgant įprastą maistą mergaitę vis ištikdavo alerginės reakcijos. Tėvai ne kartą vežė dukrą į ligoninės priimamąjį, o stresas, kad pakeliui ji gali ir neišgyventi, tapo dažnas. Kosulys, dusulys, rūgšties kilimas... Visa tai vyko prieš trylika metų. Anuomet net gydytojai negalėjo suprasti, kodėl mergaitė taip kenčia. Rodos akivaizdu – alergija. Bet kam? Atsakyti negalėjo niekas. Eksperimentuodama su maistu, domėdamasi įvairiais alergenais mama suprato – vaikas alergiškas gliutenui arba glitimui. Atsisakius produktų su glitimu, mergaitės sveikata pasitaisė jau po savaitės.
Radijo laida finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
