Europos Komisija pirmą kartą pagal Skaitmeninių rinkų aktą, kuris buvo priimtas dar prieš metus, o pradėtas taikyti gegužės mėnesį, paskelbė šešis prieigos valdytojus (angl. gatekeepers): „Alphabet“, „Amazon", „Apple“, „ByteDance“, „Meta“ ir „Microsoft“. Iš viso paskirtos 22 pagrindinės platformos paslaugos, kurias teikia vadinamieji „gatekeeperiai“, tačiau šis sąrašas gali plėstis. Šios kompanijos turi atitikti du kriterijus: įmonės turi turėti ne mažiau kaip 45 mln. aktyvių mėnesio vartotojų ir 100 tūkst. metinių verslo vartotojų Europos Sąjungoje; taip pat šių įmonių apyvarta pastaruosius trejus metus turi būti ne mažesnė nei 7,5 mlrd. eurų.
Išskirtos kompanijos privalo per pusę metų, t. y., iki kovo mėnesio, atitikti reikalavimų ir draudimų sąrašą. Komisija stebės, ar šie įsipareigojimai veiksmingai įgyvendinami ir kaip jų laikomasi. Jei prieigos valdytojai nesilaikys nustatytų įpareigojimų, Europos Komisija gali skirti iki 10 proc. visos pasaulinės įmonės apyvartos siekiančias baudas, o jei pažeidimas padaromas pakartotinai – iki 20 proc.
Šiuo aktu siekiama pažaboti technologijos gigantų monopolį skaitmeninėje rinkoje. Įstatymas didžiausioms platformoms nustato taisykles, kuriomis siekiama stabdyti žalingas praktikas, suteikiančias gatekeeperiams pranašumą konkurentų atžvilgiu. „Amazon“, „Google“ ir kitos didžiosios kompanijos negalės savo platformose iškelti savo produktus aukščiau kitų. Taip pat prieigos valdytojai be aiškaus sutikimo negalės sekti ir rinkti duomenų apie vartotojo veiklą internete, kad vėliau jam galėtų įsiūlyti tikslinės reklamos. „Gatekeeperiai" privalės leisti savo verslo klientams susipažinti su duomenimis, kuriuos jie sukuria naudodamiesi prieigos valdytojo platforma.
Tikimasi, jog skaitmeninių rinkų akto reguliavimas leis užtikrinti, kad visos įmonės, veikiančios skaitmeninėje erdvėje, nepriklausomai nuo jų dydžio, turėtų vienodas konkurencines sąlygas. Taisyklės, anot Europos Komisijos, paskatins inovacijas, augimą ir konkurenciją bei padės mažoms ar naujoms įmonėms konkuruoti su didesnėmis. Inovacijų kūrėjai ir technologijų startuoliai turės naujų galimybių konkuruoti ir diegti inovacijas interneto platformų aplinkoje, neprivalėdami laikytis nesąžiningų sąlygų, ribojančių jų plėtrą.
Tiesa, nesutariama, ar iš tikrųjų skaitmeninių rinkų aktas turės teigiamą poveikį vartotojams, konkurencijai ir inovacijoms. Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Dirma Žinių radijo laidoje „Ekonomika šiandien“ teigė, jog reguliavimas padidins kainas bei sukels nepatogumų vartotojams. „Vartotojams automatiškai padidės kaina, nes po kiekvienos reguliacijos suprastėja paslaugos. Aišku, automatiškai vartotojas sugaiš daugiau laiko, nes reikės daugiau visko aiškintis žiūrėti“, –neigiamą akto poveikį vartotojams pabrėžė V. Dirma.
Be to, jo teigimu, Skaitmeninių rinkų aktas gali atbaidyti nuo investicijų, o ne jas paskatinti: „Tyrimai rodo, kad inovacijos Europos Sąjungoje kainuos maždaug 20 proc. daugiau. Investuotojai, kurie norėtų ateiti į Europos Sąjungos rinką, gali rinktis kitas šalis.“
„Infobalt“ direktoriaus pavaduotojo nuomone, naujieji reguliavimai iškreips konkurencijos sąlygas, o teiginys, esą dabartinėmis sąlygomis sunku atsirasti naujiems žaidėjams, yra nepagrįstas. Su tokiu V. Dirmos vertinimu nesutiko Konkurencijos tarybos Konkurencijos grupės vadovas Pavel Jacunskij.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
