Europos Parlamente kelią vis skinasi dirbtinio intelekto reguliavimas. Siekiama, kad būtų įvestos taisyklės, kuriomis būtų užtikrinta, kad kuriant ir naudojant dirbtinį intelektą būtų visapusiškai paisoma Bendrijos vertybių ir teisių, DI prižiūrėtų žmogus, būtų užtikrinamas skaidrumas, nediskriminavimas, socialinė ir aplinkos gerovė. Tuo metu, JAV netyla žymiausi technologijų kūrėjai, perspėdami pasaulį, kad šis per DI susidurs su nematytais pavojais. Daugelis nerimauja dėl poveikio darbo rinkai, dėl etinės priežiūros stokos. Keliamos ir saugumo problemos, atsidūrus netinkamose rankose DI gali padaryti didžiulės žalos, kurti kibernetines atakas, vykdyti finansų sistemų pažeidimus, padėti sukčiauti ir išvilioti pinigus. DI taip pat kuo puikiausiai pasitarnauja dezinformacijai. Dar niekada nebuvo taip lengva kurti ne tik teksto, bet ir nuotraukų bei vaizdo įrašų melagienas. Kokie pavojai gresia? Ar įmanoma sureguliuoti DI ne tik Europos, bet ir viso pasaulio mastu?

Diskutuojame su Vilniaus universiteto profesore dr. Olga Kurasova ir Advokatų kontoros „TGS Baltic" partneriu, Technologijų industrijos grupės vadovu Mindaugu Civilka.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Įvykiai Rusijoje veikia ir Putino propagandos mašiną. Verkia Solovjovas po Wagnerio maišto, kad šalis sulaukė tokių laikų, kai gali įvykti pilietinis karas. Propagandistams apskritai buvo šokas, kurią pusę palaikyti: o kas, jeigu laimės perversmininkai. Tokia jau prisitaikėlių dalia, žiūrėti, iš kur vėjas pučia. Putino aparatas prieš NATO viršūnių susitikimą stiprina melagienų skleidėjų gretas: pasikvietė įtakingus nuomonės formuotojus ir išaiškino jiems, kaip reikia skleisti dezinformaciją. Įdomu, kaip režimas privers juos tai daryti: nupirks ar įbaugins? Kaip žinomi žmonės įtraukiami į melagienos skleidimo verpetus?

Diskutuoja Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Virgis Valentinavičius ir Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius.

EPA-Elta nuotr.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Pokalbis su atlikėju, grupės „Flying saucer gang“ nariu ir grupės „Flash Voyage“ bosistu Germanu Daškevičiumi-Gamka.

Šapalas – karpinė, plėšri žuvis, kurią galima sugauti kuo įvairiausiais žūklės būdais: spiningu, museline, plūdine, dugnine. Jų žūklė leidžiama ištisus metus, nėra jokių žūklės draudimų. Dėl to kai kurie žvejai svarsto ar šapalų populiacija vis dar tvari? Kodėl taip sunku pagauti trofėjinius šapalus? Taip pat meškeriotojams rūpi daugiau sužinoti, kokiose upių vietose laikosi ir kaip jų žūklė siejasi su oro sąlygomis? Kokios spalvos masalai jų žūklėje veikia geriausiai? Kaip šapalai gyvena stovinčiame arba lėtos tėkmės vandenyje? Ir kuo jų žūklė skiriasi mažesnėse ir didesnėse upėse?

Apie tai ir dar daugiau laidoje „Žuvys kalba" diskutuojame su ichtiologu Justu Dainiu ir patyrusiu žveju Broniumi.

Pokalbių robotas „ChatGPT" jau tapo svarbiu pagalbininku daugybei žmonių visame pasaulyje, o Lietuvoje įmonės kuria savo pokalbių robotus. Vieną tokių kuria „Tesonet" verslo akseleratoriaus įmonė „CyberCare". Kaip sekasi kurti pokalbių robotą? Kokie iššūkiai aplankė? Ir kokia yra pokalbių robotų nauda ir ateitis? Pasakoja „CyberCare" procesų vadovas Darius Dagys.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Birželio pradžioje Registrų centras skelbė, jog nekilnojamojo turto rinka nerodo pagyvėjimo ženklų. Gegužę registruota 8 proc. sandorių mažiau nei prieš metus, nors ir kiek daugiau nei balandį. Kaip šiandien gyvena nekilnojamojo turto rinka, kas stabdo ar įžiebia investicinius projektus, kokie reguliavimai aktualūs ne tik gyventojams, bet ir plėtotojams? Atsako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „REEFO" direktorius Karolis Aidulis.

Laidą rengia Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Koks ryšys tarp maisto, santykių, minčių, prasmės pojūčio ir sveikatos? Ar sveika mityba – tik valingiems žmonėms? Laidoje integralios mitybos mokytoja Audra Girijotė dalijasi ne tik žiniomis, gautomis didžiausioje pasaulyje mitybos mokykloje, gimusioje virtuvėje, bet ir asmenine patirtimi, kaip pati, sirgusi keliomis autoimuninėmis ligomis, jas suvaldė, pakeitusi mitybos įpročius.

Paskutiniai Rusijos įvykiai dar labiau užkūrė dezinformacijos mašiną. Vakarai liko nesupratę, kas tiksliai įvyko tarp Vladimiro Putino ir Jevgenijaus Prigožino, o tai leido kurtis pačioms įvairiausioms teorijoms. Vieni tikina, kad V. Putino ir Vagnerio vado ginčas – tikras, jis neva atskleidė, kad V. Putino valdžia nėra absoliuti. Kiti aiškina, kad viskas buvo tik spektaklis, leidžiantis Vagnerio grupei persigrupuoti į Baltarusiją ir iš ten organizuoti Kijevo puolimą. Klausimų vis dar daugiau nei atsakymų: kokia Aleksandro Lukašenkos reikšmė? Kodėl V. Putinas leido J. Prigožino konvojui šimtus kilometrų laisvai judėti Rusijos gatvėmis? Ar tikslingas Vakarų džiaugsmas dėl J. Prigožino ir V. Putino kovos, kai nė vienas laimėtojas situacijos nekeistų į gerą?

Kaip susigaudyti informacijos ir dezinformacijos jūroje tokiais kritiniais atvejais? Diskutuojame su informacinių karų eksperte Indre Vareikyte ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doc. dr. Viktoru Denisenko.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Laidoje dalyvauja Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Laida „Ekspertai pataria" sukurta Lietuvos moterų lobistinės organizacijos užsakymu, vykdant projektą „Politinis moterų dalyvavimas pažangai: nuo analizės iki veiksmo". Projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.

Laidoje dalyvauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.