Netrukus Lietuva ir Lenkija minės Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 232-ąsias metines. 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji parlamentiniu būdu priimta rašytinė konstitucija Europoje ir antroji rašytinė konstitucija pasaulyje – iškilus Apšvietos epochos teisės paminklas. Pirmuose keturiuose Gegužės 3-iosios Konstitucijos straipsniuose aptartas Respublikoje vyraujantis katalikybės statusas, taip pat pagrindinių keturių visuomenės luomų – bajorų, dvasininkų, miestiečių ir valstiečių – teisės ir visuomeninė sankloda, V–VIII straipsniuose aptartos trys pagrindinės valstybės valdžios: įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji ir teisminė valdžia. Apšvietos filosofijos dvasioje Konstitucijoje buvo adaptuota J. J. Rousseau doktrina, kad „valdžia kyla iš Tautos valios“, bei Ch. L. de Montesquieu suformuotas valdžių padalijimo principas. Kituose trijuose Konstitucijos straipsniuose aptarti regentystės, karaliaus vaikų edukacijos ir valstybės kariuomenės klausimai.
Gegužės 3-iosios Konstitucijos – Valdymo įstatymo, kaip įrodo ir pats dokumento pavadinimas, didžiausias dėmesys sutelktas į valstybės ir jos valdžios sandaros reformą – konstitucinės monarchijos sukūrimą.