Kovo 20 d. pasaulyje yra minima pasaulinė Žemės diena. Iki šios dienos galime siųsti kandidatus Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus vardinei premijai gauti. Ši premija skiriama už visuomenės dėmesio bei pagarbos vertus pasiekimus ir pastangas apsaugoti bei atkurti gamtinę aplinką Lietuvoje ir kaimynystėje.

Laidoje „Tvari Lietuva" kalbamės su Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos–muziejaus direktoriumi Arūnu Antanaičiu, kuris papasakojo ne tik apie šią premiją, bet ir ankstesnę Prezidento Valdo Adamkaus aplinkosauginę veiklą.

Šiandiena kalbėsimės apie aistrą istoriniams automobiliams. Kodėl, net automobiliais nesidomintys žmonės, geidžia išskirtinę nuotaiką keliuose kuriančių senienų? Ar brangiai kainuoja jų išlaikymas, ar priežiūros rūpesčius atperka emocijos ir malonumas vairuoti?

Laidos svečias – dainininkas, dainų autorius ir muzikos prodiuseris Stanislavas Stavickis Stano.

Žinių Radijo studijoje svečiuojasi Rasa Mažionienė, „Laimės Kamertono“ įkūrėja. Laidoje kalbamės apie jausmą, kai atrodo, kad gyvenimas eina pro šalį. Kaip sugrįžti į tai, kas mums teikia džiaugsmo ir energijos? Kaip pastebėti ir gerbti mūsų vaikų gyvenimo kelią?

Kodėl mus veikia hipnozė ir kaip gydo transo būsena? Kaip į transą mums įeiti patiems ir įvesti kitus? Kokios įdomybės vyksta giliame transe ir ko verta ar neverta bijoti? Ką konkrečiai daro hipnotizuotojas ir kokių problemų atžvilgiu tai gali padėti?

Pašnekovė – psichologė Loreta Vaičaitytė.

Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė arba RRF fondas buvo sukurta 2020 m. gegužę, reaguojant į COVID-19 pasekmes. Pagal priemonę, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eurų paskoloms.

Pašnekovės: Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė, finansų viceministrė Vaida Markevičienė.

Laidą pristato Europos Komisija. 

Verslumo dvasia veikia visose gyvenimo srityse, kaip ji pasireiškia rinkimų laikotarpiu? Iš kokių būsenų susideda mūsų visuomenės dvasia? Apie tai kalbamės su „Verslumo dvasios" laidos autoriumi, verslininku Augustinu Rakausku.

Daugiau informacijos panašiomis temomis ieškokite Augustino Rakausko knygoje „Globali jausmo proto dvasia" ir www.jausmoprotas.lt.

Laida „Verslumo dvasia" transliuojama penktadieniais 10:10 val., kartojama savaitgalį 17 val.

Praeitą savaitę dalinausi, kokie gi yra komunikacijos trikdžiai santykiuose, ir esu tikra, kad daugelis juos atpažinote.

Visgi, vertėtų peržiūrėti, ką mes galime padaryti, kad ji pagerėtų.

Dažniausiai santykiuose mes labai reaktyviai kažką atšauname, o tai nepadeda. Tad, šios dienos komentare pateikiu labai konkrečius ir dažnai pasitaikančius atvejus su pakeistais Jūsų atsakymų pavyzdžiais.

Kalbant apie tvarumą žvejyboje, specialistai pažymi, kad itin rimtų problemų sukelia peržvejojimas. Pasaulio gamtos fondo duomenimis, visame pasaulyje 60 proc. telkinių žvejyba vyksta pilnu pajėgumu arba netgi viršijant galimas normas.

Europos Sąjunga (ES) skiria nemažai dėmesio žuvininkystės politikai – siekiama užtikrinti, kad žvejyba ir žuvininkystė būtų tvaresnė aplinkos atžvilgiu. Taip pat bandoma spręsti ir peržvejojimo problemą.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius yra teigęs, kad „po daugelio metų darbo matome teigiamų tendencijų: jūroje daugiau žuvų pasiekia brandą, žvejojant suvartojama mažiau kuro ir taikomi mažesnį poveikį aplinkai darantys metodai. Žvejai, ypač jaunoji karta, dabar geriau suvokia mokslines rekomendacijas tiek dėl sužvejotų žuvų kiekio, tiek dėl saugotinų pažeidžiamų rūšių ir yra labiau linkę jomis vadovautis". Visgi, komisaras pripažįsta, kad Briuselis turi ir toliau dėti pastangas ir dirbti šiuo klausimu.

Tačiau kaip tvarumas žūklėje atrodo Lietuvos žvejams? Kaip prie aplinkos ir žuvų gerovės prisideda tie žvejai, kurie meškerioja ir laimikį paleidžia atgal į vandenį? Apie visa tai – pokalbis su žveju, asociacijos „LT žuvys" vadovu Martynu Počebutu.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

Mūsų vandenyse yra nemažai mažų žuvelių, kurios nors ir savo dydžiu mažos, tačiau savo reikšme vandens ekosistemai - didelės. Šios žuvys dažniausiai nėra žvejų mėgėjų taikinyje, todėl dažniausiai jos atsiduria antrame plane. O kai kurios mūsų žuvys iš tiesų ypatingos. Štai vijūnai gali kvėpuoti žarnynu, kartuolės neršia tik į moliuskus, o jei ne saulažuvės mes neapsigintume nuo uodų.

Apie šias ir kitas mažąsias Lietuvos žuvis ir jų ypatingas ir naudingas savybes bei problemas, su kuriomis jos susiduria, laidoje „Žuvys kalba" diskutuojame su Gamtos tyrimų centro ichtiologu Vytautu Rakausku.

Pokalbis apie tai ir ne tik su istoriku, rūsčiuoju gidu Donatu Jokūbaičiu.