Kalbant apie tvarumą žvejyboje, specialistai pažymi, kad itin rimtų problemų sukelia peržvejojimas. Pasaulio gamtos fondo duomenimis, visame pasaulyje 60 proc. telkinių žvejyba vyksta pilnu pajėgumu arba netgi viršijant galimas normas.
Europos Sąjunga (ES) skiria nemažai dėmesio žuvininkystės politikai – siekiama užtikrinti, kad žvejyba ir žuvininkystė būtų tvaresnė aplinkos atžvilgiu. Taip pat bandoma spręsti ir peržvejojimo problemą.
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius yra teigęs, kad „po daugelio metų darbo matome teigiamų tendencijų: jūroje daugiau žuvų pasiekia brandą, žvejojant suvartojama mažiau kuro ir taikomi mažesnį poveikį aplinkai darantys metodai. Žvejai, ypač jaunoji karta, dabar geriau suvokia mokslines rekomendacijas tiek dėl sužvejotų žuvų kiekio, tiek dėl saugotinų pažeidžiamų rūšių ir yra labiau linkę jomis vadovautis". Visgi, komisaras pripažįsta, kad Briuselis turi ir toliau dėti pastangas ir dirbti šiuo klausimu.
Tačiau kaip tvarumas žūklėje atrodo Lietuvos žvejams? Kaip prie aplinkos ir žuvų gerovės prisideda tie žvejai, kurie meškerioja ir laimikį paleidžia atgal į vandenį? Apie visa tai – pokalbis su žveju, asociacijos „LT žuvys" vadovu Martynu Počebutu.