Dažnai mes pabrėžiame, kad demokratijos pasiekimas yra žodžio laisvė. Įsivaizduojame, kad kiekvienas gali sakyti tai ką nori, rašyti ir mąstyti viską, kas patinka. Taikos sąlygomis žodžio laisvės ribos ypatingai plačios: galime keikti valžią, kaimyną, Dievą. Karo metu žodžio laisvės ribos tarsi pasikeičia. Žmonija pasiskirsto į tuos, kurie palaiko karą ir tuos kurie jam priešinasi ir smerkia. Kalbėjimas tampa labiau apgalvotas, pasvertas, nes kiekvienas veiksmas, kiekviena ištarta frazė gali pasitarnauti priešo interesams. Ar žodžio laisvė gali būti absoliuti?