Įgyvendinus valstybės tarnybos pertvarką bazinis valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje ir peržiūrimas periodiškai. Ketinama atsisakyti priedo už stažą valstybei ir mokėti priedą už pasiektus rezultatus.

Ar pokyčiai padės viešajam sektoriui tapti konkurencingu ir darbo rinkoje kovoti dėl kompetentingų specialistų?

Laidoje dalyvauja: Edita Janušienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė ir Vitas Vasiliauskas, premjerės patarėjas.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, kuri įgyvendina Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Informavimas apie veiksmų programą".

Laidos „Verslumo dvasia" pašnekovas – žmogaus elgsenos prognozavimo ir veidotyros specialistas, knygų autorius Žydrūnas Sadauskas.

Daugiau panašių temų rasite tinklalapyje www.jausmoprotas.lt.

Laida „Verslumo dvasia" transliuojama penktadieniais 10:10 val., kartojama savaitgalį 17 val.

Esu jau kalbėjusi apie kontrolę santykiuose, kuri yra griaunanti ir net apima kai kurias smurto formas. Bet santykiuose būna ir labai subtili kontrolė, kai vienas poroje būna daug aktyvesnis, o kitas pasyvesnis. Ir aktyvesnis pradeda priimti visus sprendimus taip, tarymum antroji pusė būtų nepakankamai kompetetinga. Kaip tai veikia mūsų santykius ir ką galime su tuo daryti – šios dienos komentare.

Europos lyčių lygybės institutas kasmet vertina Europos Sąjungos nares ir visą Bendriją bei įvertina jų pažangą siekiant lyčių lygybės. Matuojant sudaromas Lyčių lygybės indeksas, kuriame taikoma skalė nuo 1 iki 100 – 1 reiškia visišką nelygybę, o 100 – visišką lygybę.

2021 metais Lietuvoje šis skaičius siekė 58.4 balo – Lietuva buvo 20-oji ES.

Kaip reikėtų vertinti tokius rangus? Ar siekiant lyčių lygybės Lietuva kur nors pasistūmėjo, o gal smunkame žemyn? Ar jaunimas lyčių lygybės klausimus mato kitaip, progresyviau? Kiek realu, kad jaunoji karta, pasiekusi brandą, pasieks ir didesnę lyčių lygybe?

Diskutuoja Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

Restorano „Nineteen18" vyriausiasis šefas Andrius Kubilius prisimins vaikystėje valgytas skruzdėles, kurias restorane perkėlė į desertą, papasakos apie savo profesijos niuansus ir pasidalins patirtimi.

Studijoje vieši draudimo bendrovės „If" komunikacijos vadovė Baltijos šalims Milda Laumsargienė. Šį kartą – apie auginančią, edukacinę, patarimų komunikaciją ir kaip su ja nepersistengti.

Ar verta investuoti į mišką? Kas tai – senolių reliktas ar protingo investavimo objektas? Kaip valdyti savo asmeninę kišenę? Ištvermės sportas – kaip žmogus gali sugalvoti dalyvauti „Ironman“ varžybose? 

Laidos pašnekovas – Simonas Jurgionis, investuotojas ir triatlonininkas. 

Besibaigiantis rugsėjis primena mums, kad pirmasis rudens mėnuo tradiciškai yra laikomas pasauliniu Alzheimerio ligos mėnesiu. Tad laidoje kalbėsime apie šios ligos situaciją mūsų šalyje. Kas keičiasi? Ar sergantys šia liga sulaukia tinkamos ir savalaikės pagalbos bei paramos? Kaip gyvena alzheimeriu sergančių asmenų artimieji? Kokio palaikymo reikia jiems? Kaip atpažinti ligos pradžią ir ką turime daryti prevenciškai savo gyvenime, kad kuo ilgiau išliktume skaidrios atminties ir sąmonės?

Laidoje dalyvauja Ieva Petkutė, asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė. 

Laidą pradedame naujųjų Jono „iPhone 14 Pro" ir „AirPods Pro 2" apžvalga — kurios iš naujų funkcijų tikrai vertos dėmesio, o kurios tik įdomiai atrodo? Džiaugiamės sėkmingu „DART" smūgiu Dimorphos kosminiam kūnui, visai nesidžiaugiame interneto blokavimu Irane. Tarp smulkesnių naujienų: Darth Vader balsą keičia dirbtinis intelektas, o „Apple" neleidžia NFT programėlėms parduoti NFT.

Laidą „Du bitai" remia vidaus ir išorės vaizdo kameros EZVIZ.  EZVIZ – Mato už tave. Daugiau informacijos  www.ezvizlife.lt

Į šalies vandens telkinius šiais metais išleista daugiau kaip 12 milijonų įvairių rūšių žuvų. Jos veisiamos tam, kad vandenyje būtų palaikoma bioįvairovė, atstatyti prarasti žuvų ištekliai.

Tačiau kai kurias žuvis, pavyzdžiui, sterkus, kiršlius, ūsorius, dirbtinai veisti itin sudėtinga. Nebeturime ir motininės skersnukių bandos, žuvų reproduktorių tenka ieškoti Lenkijoje.