Laidos  „Verslumo dvasia" svečias – visuomenės švietėjas, dvasinis mokytojas Paulius Daukšas.

Paulius apie 10 metų kryptingai juda sąmoningu dvasinio augimo keliu ir apie 6 metus aktyviai padeda kitiems, vesdamas mokymus bei praktikas ir dalindamasis viskuo, kas, kaip jis sako, ateina iš laisvos ir tyros širdies intuicijos / intencijos.

Kartu su „Verslumo dvasia" keliame klausimus apie tai, kodėl siela pasirenka išgyventi sunkias būsenas, kaip jos pasitarnauja? Kaip išgyventi šiuos sudėtingus pokyčių laikus? Ką daryti su pykčiu, baimėmis? Link kokių pokyčių mus kreipia esamos situacijos? Kaip mes galime rinktis kurti pozityvią realybę?

Daugiau informacijos laidos temomis rasite Augustino Rakausko knygose „Verslumo dvasia" ir „Globali jausmo proto dvasia", kurias galimai laisvai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt.

Laida „Verslumo dvasia“ transliuojama penktadieniais 10:10 val., kartojama savaitgalį 17 val.

Kokios yra pasyvios agresijos apraiškos? Kaip identifikuoti ją asmeniniuose bei profesiniuose santykiuose? Tai labai nepastebima, tačiau daug sumaišties atnešanti bendravimo forma, kurią kartais naudojame net nepagalvoję.

Apie tai šios dienos komentare.

Briuselis prieš porą metų sutarė ne tik dėl Bendrijos Žaliojo kurso, bet ir dėl Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos. Simboliškai, sprendimai buvo priimti likus vos kelioms dienoms iki gegužės 22-osios – Tarptautinės biologinės įvairovės dienos.

Iki 2030-ųjų senasis žemynas užsibrėžė atgaivinti bioįvairovę – sukurti gerai valdomą saugomų teritorijų tinklą, apimantį ne mažiau kaip trečdalį Bendrijos sausumos ir jūrų, perpus sumažinti pesticidų naudojimą, pasodinti per 3 milijardus medžių ir pan.

Šią vasarą priimtas naujas gamtos atkūrimo įstatymas (ang. nature restoration law) – bioįvairovės strategijos papildymas.

Tačiau ar įstatymai ir strategijos veikia? Galbūt jau krentame bedugnėn ir išsaugoti bioįvairovės nebeįmanoma? Apskritai, ar įmanoma atkurti išnykusią bei nykstančią natūralią gamtą? Pokalbis su Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Ieva Budraite.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

Ką lietuviai valgė Bonos Sforcos laikais? Ar šiandien įmanoma pagaminti patiekalus, kuriais mėgavosi bajorai? Kodėl mūsų virtuvės simbolis yra bulvė?

Pokalbis apie istorinę Lietuvos virtuvę su „Ertlio namo" šeimininku ir virtuvės šefu Tomu Rimydžiu.

Vilniaus universiteto chemijos ir geomokslų docentė Ieva Plikusienė pasakoja apie tai, kaip komunikuoti apie mokslą. Kiek tenka repetuoti norint visuomenei aiškiai papasakoti, kuo tam tikras mokslinis darbas yra naudingas.

Ką tik apdovanojimą iš „Loreal" ir UNESCO Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimuose „Moterims moksle" atsiėmusi mokslininkė dalinasi patirtimi, kaip ji pati ruošėsi sakyti viešą sveikinimo kalbą.

Valgymo sutrikimus nagrinėjantys ir gydantys specialistai teigia, kad tai yra labai pavojinga, išskirtinais atvejais galimai ir mirtini psichikos sutrikimai, kurie kenkia fizinei sveikatai bei turi neigiamą įtaką psichosocialinei būklei. Valgymo sutrikimų paplitimas pasauliniu mastu padidėjo nuo 3,4 iki 7,8 proc. (nuo 2000 iki 2018 metų) ir beveik 70 milijonų žmonių visame pasaulyje kenčia nuo įvairių valgymo sutrikimų. Kas gi lemia valgymo sutrikimus? Kaip žmonės patenka į šias pinkles? Kaip sau padėti susidūrus su šia problema? Kaip rūpintis savo valgymo higiena ir koks valgymo modelis pasak specialistų laikomas idealiausiu?

Laidos pašnekovas – gydytojas psichoterapeutas, neurologas, dr. Julius Neverauskas.

Prisikaupė gausybė mažesnių naujienų apie socialines medijas. Naujas funkcijas ruošiasi testuoti Twitter, Spotify ir Instagram, OnlyFans sekasi žymiai geriau nei D. Trumpo Truth Social, o BeReal nenumirė (kaip prognozavome prieš pusę metų). Visa tai paskatino susimąstyti apie turinio kuravimą platesne prasme – kur link judame? Ką taip gerai daro TikTok'as? Jei dirbtinis intelektas gali laimėti meno mugėje... kodėl vis dar patys užsiimame turinio kūrimu?

Laidą „Du bitai" remia „Schneider Electric". Jūsų partneris skaitmenizacijos bei tvarumo sprendimams. Daugiau informacijos www.se.com/lt

Pradžioje socialiniai tinklai buvo tik bendravimo priemonė, kuri turėjo sujungti žmones. Tai keitėsi. Užuot nuoširdžiai bendravę, žmonės pradėjo juose girtis, maivytis, dėti netikras naujienas, didžiuotis melagingais pasiekimais, ėmė formuoti socialinius vienminčių burbulus, nukreiptus prieš kitaip mąstančius. Gudresni išnaudoja socialinę erdvę pinigų darymui ir politinės įtakos stiprinimui. Užuot jungę, socialiniai tinklai ėmė skaldyti visuomenę. Kai kas mano, kad apskritai socialiniai tinklai kelia pavojų demokratijai.

Diskutuoja  LRT tyrimų skyriaus žurnalistė Jurgita Čeponytė ir viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Kiek kainuoja kovinio šaulio ekipuotė? Kada Europa prisitaikys gyventi be rusiškų dujų? Ar etiška investuoti į ginklų pramonę? Ko Lietuvai trūksta iki Pietų Korėjos?

Laidos pašnekovas – teisininkas, advokatų kontoros „Primus“ vadovaujantysis partneris, investuotojas, kovinis šaulys Robert Juodka.

Kalbant apie produkto ar paslaugos reklamą internete, dažniausia klaida, kuri daroma – sukuriamas vienas standartinis vaizdo klipas, kuris be jokių adaptacijų transliuojamas per visus kanalus: televiziją, lauko stenduose, internete.

Kuo skiriasi standartinės nuotraukos ar video nuo skirtų konkrečiai internetui? Kaip sukurti geras produktų nuotraukas, jei planuojame savo produktus reklamuoti ir parduoti internete? Investuoti į video formatą ar į nuotraukas? 

Laidoje –  Ramojus Petrauskas, vienas iš „eContent.Store“ ir kompanijos „Magic Film" įkūrėjų.

Laidą „Verslo pulas“ pristato „eContent.Store“ – profesionalaus vaizdo turinio kūrimas prekybai ir komunikacijai internete.