Žinių radijas

Laidos „Verslumo dvasia“ pašnekovas – „Žinių radijo“ savininkas, verslininkas ir šios laidos autorius Augustinas Rakauskas.

Daugiau medžiagos pamąstymui rasite Augustino Rakausko knygose „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ (2023), „Globali jausmo proto dvasia“ (2014) ir „Verslumo dvasia“ (2003). Šias knygas galite nemokamai skaityti tinklalapyje www.jausmoprotas.lt, o knygą „Sielos dvasios jautimas svarbiau žinojimo“ galite klausyti ir audioformatu, taip pat skaityti jau ir anglų kalba. Knygynuose jau pasirodė ir ketvirtoji Augustino Rakausko knyga „Gyvybės kalba“.

Laida „Verslumo dvasia“ transliuojama per „Žinių radiją“ penktadieniais 10:10 val., kartojama šeštadienį 17 val.

Kaip ir kiekvieną mėnesį, penktadieniais kalbiname nuolatinius „Žinių radijo“ bičiulius – psichologę, rašytoją ir intuityvios psichoterapijos kūrėją Ramunę Murauskienę bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantą ir lektorių Vaidą Arvasevičių.

Mokslo metai jau eina į pabaigą. Kaip mūsų vaikams sekėsi išlaikyti motyvaciją mokytis?

Ar jau supratome, kas yra motyvacija ir kaip ji veikia? Kodėl susiduriame su tiek daug iššūkių bandydami motyvuoti save mokytis, sportuoti, sveikai maitintis ir keisti įpročius? Kaip mums sekasi motyvuoti vaikus ir ar mūsų taikomos priemonės duoda rezultatą? Kokią įtaką tam daro šeima? Kokios priežastys lemia „nemotyvuotą“ vaiką ir kieno tai atsakomybė? Taip pat aptarsime, kaip ateityje gali sektis vaikams, kurie šiandien laikomi nemotyvuotais.

„Tapau programėlės prenumeratoriumi vos vieno mygtuko paspaudimu, tačiau nutraukti narystę nebuvo taip paprasta" – su tokia situacija, panašu, buvo susidūręs ne vienas, besinaudojantis įvairiomis interneto ir mobiliosiomis programėlėmis. Tokios gana painios pinklės atsisakant elektroninės paslaugos – vienas iš manipuliacinio dizaino pavydžių, kuriuo siekiama paveikti žmogaus sprendimus, elgesį ar netgi suklaidinti.

Šių „tamsiųjų" dizaino pavyzdžių – visa aibė. Kartais vartotojai ir nepastebi, kad sutiko automatiškai pratęsti prenumeratą arba kaip elektroninės parduotuvės pirkinių krepšelyje atsirado papildomos prekės ar paslaugos.

2022 m. Europos Komisijos atliktas tyrimas atskleidė, kad net 97 proc. iš 75 populiariausių Europos Sąjungos svetainių ir mobiliųjų programėlių naudojo bent vieną manipuliatyvaus dizaino formą.

Kaip atpažinti šias pinkles, kokias rizikas jos kelia ir ar tokia praktika yra kaip nors reguliuojama? Laidoje dalyvauja Justina Nikė, „AAA Law" advokatų kontoros advokatė, ir Mindaugas Civilka, advokatų kontoros TEGOS partneris, Technologijų grupės vadovas.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Šį trečiadienį Vyriausybė pritarė Statybos įstatymo pataisoms, kurios, kaip žada įstatymo rengėjai, turėtų supaprastinti ir aiškiau reglamentuoti statybos bei teritorijų planavimo procesus, sumažinti administracinę naštą tiek gyventojams, tiek verslui, pašalinti teisines spragas ir padidinti atsakomybę.

Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad peržiūrėjus procesus ir dalį jų automatizavus, statytojai ir gyventojai galėtų sutaupyti apie 1,5 mln. eurų per metus. Kas konkrečiai keisis statantiems namus, kaip keisis statybos leidimų išdavimas ir ar mažesnė biurokratija nesusilpnins kontrolės?

Laidoje dalyvauja Aplinkos ministerijos Statybos politikos grupės vadovė Asta Rokickienė ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis.

Turinio integracija. Laida rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Šios laidos viešnia – aktorė Raminta Verseckaitė, kuri ne tik kuria vaidmenis teatro scenoje ir kino aikštelėje, bet ir padeda žmonėms geriau suprasti save – veda mokymus apie emocijų valdymą, buvimą čia ir dabar, viešą kalbėjimą bei autentišką bendravimą.

Pokalbyje su Raminta kalbėjomės apie jos kelią į aktorystę, aptarėme studijų užkulisius, vidinius iššūkius ir tai, ką ši profesija leidžia suprasti apie save patį.

Laidoje taip pat gilinomės į emocijų pasaulį – kaip aktoriui pavyksta sąmoningai iššaukti stiprias būsenas, o po vaidmens vėl sugrįžti į save. Raminta pasidalijo, kaip aktorystės patirtis persikėlė į darbą su žmonėmis, kodėl šiandien toks svarbus autentiškas bendravimas ir kokias „kaukes“ dažniausiai nešiojamės bandydami atrodyti geresni, nei iš tikrųjų esame.

Antroje pokalbio dalyje palietėme ir naujausią Ramintos vaidmenį trumpametražiame filme „Vertinimas“. Kalbėjome apie žmogų sistemoje, pasirinkimą tarp prisitaikymo ir savęs išsaugojimo bei tai, kodėl ši tema šiandien aktuali kiekvienam. Pasak Ramintos, tai jai asmeniškai artimas vaidmuo, privertęs iš naujo sugrįžti prie jau išgyventų patirčių.

Laidoje dalyvauja Europos Centrinio Banko Kibernetinių grėsmių žvalgybos patarėjas Deividas Lis. Anksčiau jis dirbo Lietuvos policijoje ir tyrė šimtus nusikaltimų elektroninėje erdvėje.

Laidą „Pergudrauti sukčių“ remia Medijų rėmimo fondas.

Kaip keičiasi moters santykis su savimi nėštumo metu ir tapus mama? Naujausioje „Mokslo dvikovos“ laidoje – diskusija apie moterų nėštumą ir motinystę.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos daktarė, klinikinė psichologė Eglė Mažulytė-Rašytinė ir Mykolo Romerio universiteto doktorantė Akvilė Pačėsaitė.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Laidos pašnekovas – Žilvinas Urbonas, vyresnysis inžinerijos vadovas „Cast AI“.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės svarsto buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel paskirti bloko pasiuntine Rusijai, skelbia laikraštis „Financial Times“. Remdamasis anoniminiais šaltiniais, leidinys trečiadienį pranešė, kad ES šalių užsienio reikalų ministrai šį klausimą ketina svarstyti kitą savaitę vyksiančiame susitikime Kipre.

Pranešama, kad buvęs Europos Centrinio Banko pirmininkas Mario Draghi, anksčiau ėjęs ir Italijos ministro pirmininko pareigas, bei Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas taip pat minimi tarp pretendentų užimti pareigas, kurias FT vadina Rusijos prezidento Vladimiro Putino „užkalbėtojo“ vaidmeniu.

Ko laukti? Kas ir kaip turi bendrauti su Rusija? Ar laikas diplomatijai? Ar turi tęstis spaudimas be pokalbių? Ypač, kai Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen tiesiai šviesiai pareiškė, kad Rusija ir Baltarusija yra tiesiogiai atsakingos už dronus Baltijos šalyse, o vieši Rusijos grasinimai joms yra visiškai nepriimtini.

Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir ambasadorius Eitvydas Bajarūnas. 

Laidą pristato Europos Komisija

Rusija pradėjo naudoti „Shahed“ dronus ne tik naktį, bet ir dieną, paversdama atakas valandų trukmės nepertraukiamu teroru Ukrainos miestuose. Kremlius pereina prie naujo išsekimo karo modelio, rašo „Business Insider“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per dvi dienas Rusija paleido 1 567 dronus ir 56 raketas į Ukrainą. Valstybės vadovas pabrėžė, kad šis „masinis ir praktiškai nepertraukiamas“ puolimas buvo vienas galingiausių per visą karo laikotarpį.

Pasak Ukrainos analitiko Igorio Anochino iš Mokslo ir tarptautinio saugumo instituto, naujausi puolimai rodo naujos Rusijos taktikos atsiradimą. „Nenorėčiau to vadinti visiškai nusistovėjusia sistema, bet tai aiškiai tampa nauju operaciniu modeliu“, – sakė ekspertas.

Laidoje dalyvauja karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.