Kas įkvepia, o kas demotyvuoja gyventi tvariau? Kodėl? Kada ekologijos mylėtojai tampa fanatikai? Kiek mes, lietuviai, šiandien esame ekologiškai raštingi? Šiuos ir daugiau klausimų gvildename su aplinkos psichologu Mykolu Simu Poškumi.

Bendraudami su kai kuriais artimaisiais, bičiuliais ir kolegomis jaučiamės puikiai, o kai kurie santykiai dažniau mumyse palieka kartėlį ir nerimą. Imame abejoti tiek savimi, tiek kitu žmogumi, o santykiai labiau primena kovos ringą, nei ramybės oazę.

Kaip atpažinti, kokie santykiai toksiški, o kokie – darnūs ir sveiki?

Kasmet į prieglaudas patenka virš 15 tūkst. šunų ir kačių. Tik 10-15 proc. iš gatvės patekusių gyvūnų atsiima jų savininkai. Pavasarį Seimas priėmė Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad naminiai augintiniai – šunys, katės ir šeškai – turi būti ženklinami. Ką svarbu žinoti augintinių savininkams apie ženklinimą ir iki kada privaloma suženklinti anksčiau įsigytus gyvūnus?

Apie tai pokalbis su bendrovės „Kaivana" veterinarijos gydytoja Viktorija Tvaranavičiūte.

Laidą „Augintinių studija“ pristato Kaivana – prekės gyvūnams, veterinarijos centras.

Ar verta rinktis sklypą jau kartu su statybininkais? Kaip skiriasi namų kainos pagal architektūrinę stilistiką? Legendomis apipinta tema yra statybinių medžiagų kainos. Kokios jos yra iš tikrųjų? Ar yra galimybė pačiam pasiskaičiuoti namo statybų sąmatą? Ar įmanoma pasistatyti namą pigiai ir kokybiškai ir kas geriau ir pigiau – vieno ar dviejų aukštų namas?

Apie tai pakalbėsime su Linu Mikaila „Statybų studijos" lektoriumi ir statybų ekspertu.

Laidą „Tarp keturių sienų" remia nekilnojamojo turto paslaugų tinklas „Capital".

Antrajame šių metų pusmetyje ant europarlamentarų stalų guls dokumentai apie klimato kaitą, minimalius darbo užmokesčius, skaitmenines paslaugas ir ne tik. 

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Paulius Gritėnas po LRT laidos apie galimybių pasą feisbuke rašė, kad „su kvailių kvietimu į laidas kaip su tuo šaukštu deguto medaus statinėje“. Tad kaip žurnalistai turėtų rengti diskusijas, kad būtų išlaikyti objektyvumo ir kokybės standartai?

Pašnekovai: „NARA” įkūrėja ir žurnalistė Berta Tilmantaitė, komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Laidoje dalyvauja Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas  Audrius Valotka.

Apie pejoratyvinę leksiką trys filologai: Antanas Smetona, doktorantė Samanta Kietytė ir humanitarinių mokslų daktaras Egidijus Zaikauskas – „Lietuvių žargono žodynėlio“ autorius. Nors kolega Egidijus šioje kompanijoje kalbos paribius ir užribius tyrė ir aprašė bene rimčiausiai, kiti du irgi stengiasi neatsilikti: Samanta neseniai paskelbė straipsnį apie sekso ir su tuo susijusių dalykų metaforas, o Antanas suskaičiavo, kad „Lietuvių kalbos žodyne“ žyma keik. pavartota 375 kartus, vulg. – 7, menk. – 4500, niek. – 333, fam. – 31 kartą. Taigi, turtinga ta mūsų kalba.

Nepaisant to – vargu ar lietuviai keikiasi daugiau už kaimynus. Kodėl ir kokios lietuviško keikimosi tradicijos, ar apskritai jos yra? Ar turime tikrų keiksmų? Ir koks skirtumas tarp rupūže ir bl***?

Prie Smetonos – Žinių radijo ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto laida.

Informacija gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams

Diagnozė – auglys galvoje. Tokie žodžiai visai neseniai galėjo apversti jaunos sportininkės gyvenimą aukštyn kojom. Tačiau Austėja sėkmingai atlaikė operaciją ir nepaliauja dėkoti medikams, artimiesiems bei treneriui.

„Manau, iki tol nepakankamai vertinau, ką turiu, o dabar norisi visiems pasakyti, kad gyvenimu reikia džiaugtis ir daryti tai, ką myli“, – sako pasaulio jaunių čempionato bronzos medalininkė, 9 kartus Airijos čempionė, 5 kartus Lietuvos pirmenybių aukso nugalėtoja.

Ko jauni sportininkai išmoksta bokso ringe? Ar tikrai šiame sporte daug pykčio, mėlynių ir traumų?

Šiame pokalbyje Austėja atskleis, kodėl boksas tinka ir merginoms.

Pokalbis su „BIOK Laboratorija“ vadove ir viena iš savininkių – Romualda Stragiene.