Sausio 17 dieną Paragvajuje planuojama pasirašyti vieną didžiausių pastarųjų dešimtmečių prekybos susitarimų – tarp Europos Sąjungos ir MERCOSUR šalių: Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus ir Urugvajaus. Šiuo susitarimu siekiama mažinti muitus, liberalizuoti prekybą ir sukurti bendrą rinką, apimančią beveik 800 milijonų vartotojų.

Šalininkai šį susitarimą vadina strategine galimybe Europos pramonei ir geopolitiniu atsaku į pasaulio fragmentaciją. Kritikai perspėja apie rimtas grėsmes Europos ūkininkams, galimus maisto saugos skirtumus ir silpnas aplinkosaugos garantijas, ypač Amazonės miškų apsaugos kontekste.

Galutinį žodį dėl šio susitarimo tars Europos Parlamentas. Tad ar MERCOSUR yra ilgalaikė strateginė investicija į Europos ateitį, ar per didelė kaina už laisvąją prekybą?

Laidoje dalyvauja Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.

Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

Laidoje – Gediminas Storpirštis, Lietuvos teatro ir kino aktorius, pedagogas.

Kas šiandien minint Sausio 13-osios įvykių 35-erių metų sukaktį yra svarbiau – patriotiškumas ar pilietiškumas? Su menininke Nomeda Marčėnaite ir kalbame apie tai, nuo ko prasideda pilietiškumas ir ką kiekvienas mūsų galime padaryti, kad mūsų valstybės pamatai vis tvirtėtų?

Šiandien dirbtinis intelektas ne tik kuria tekstus ar paveikslėlius, bet ir tampa įrankiu seksualiniam smurtui internete. Socialinių tinklų platformoje „X", pasitelkiant dirbtinio intelekto įrankį „GrokAI", generatyviniai sprendimai naudojami virtualiai nurenginėti moteris ir net kurti seksualinį turinį su vaikų atvaizdais. Kodėl kiekviena internete esanti nuotrauka gali tapti ginklu, kokios realios pasekmės laukia aukų ir ar dar įmanoma apsisaugoti?

Apie didžiausias grėsmes moterims ir vaikams skaitmeninėje erdvėje kalbamės su portalo „Cybernews" vyriausiąja redaktore Jurgita Lapienyte.

Šioje laidoje kalbame apie atlikėją ir tai, kas lieka už muzikos, scenos ir klausytojų ausų. Su atlikėju Kristijonu Ribaičiu aiškinamės, kas slypi už galutinio kūrinio skambesio – nuo kūrybinio proceso, vidinių abejonių ir darbo valandų iki emocijų, kurių publika dažnai nepastebi.

Aptariame, kokie stereotipai lydi atlikėjus, kodėl jų darbas neretai atrodo tik smagus ar romantiškas, ir kas iš tiesų sudaro kasdienybę, kai muzika tampa profesija. 

Būdama Kolumbijoje, Jūrė iš arti pažino visą kavos kelią – nuo alinančio darbo plantacijose iki kruopštaus pupelių atrinkinėjimo. Tai patirtys, kurios keičia požiūrį ir leidžia suprasti, kiek pastangų skyli kasdieniame kavos puodelyje. Nors Jūrė ilgai ieškojo savo kelio, pašaukimas kavai visada buvo šalia.

Šiandien Jūrė dirba išskirtinėje Roterdamo kavinėje – ne tik už baro, bet ir užsiima kavos edukacija, dalyvauja kavos čempionatuose bei aktyviai siekia kelti baristos profesijos kartelę. Laidoje kalbamės apie tai, ką iš tiesų reiškia profesionaliai ruošti kavą: kai svarbi kiekviena sekundė, neužtenka tik gerų pupelių.

Šią savaitę apžvelgiamos šios knygos: 

R. Connolly „Būti Elviu. Vienišas gyvenimas": intriguojantis ir jautrus žvilgsnis į legendos gyvenimą; 

A. Ruseckaitė "Dūžtančios formos": perleistas biografinis romanas apie  V. Mačernį.  

Taip pat laidoje – pasakojimas apie metų pradžioje mirusios garsios latvių rašytojos Nora Ikstena kūrybą. 

Istorikas Marius Ėmužis išleido Antano Sniečkaus, ilgamečio okupuotos Lietuvos administracijos vadovo, politinę biografiją nuo 1926 iki 1974 metų. Knygoje analizuojamas ne tik Sniečkaus kelias nuo pat pirmų dienų pogrindyje iki karjeros sovietų nomenklatūroje, bet ir jo aplinka – bendražygiai ir oponentai.

Kas per veikėjas buvo A. Sniečkus, kalbamės su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, studijų ir straipsnių istorinėmis temomis autoriumi dr. M. Ėmužiu. 

Laidą „Iliustruotoji istorija gyvai“ pristato žurnalas išsilavinusiam žmogui „Iliustruotoji istorija“. Žurnalo ieškokite parduotuvių lentynose arba prenumeruokite internetu. 

Studijos viešnios – Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros vedėja, profesorė, medicinos mokslų daktarė Daiva Mockevičienė ir Mokymosi visą gyvenimą centro vedėja, mokslų daktarė Simona Grigaliūnienė – pakvies į mediciną pažvelgti kitaip: kaip į procesą, kuriame svarbus ne tik gydymas, bet ir mokymasis visą gyvenimą bei ryšys su savimi.

Laidoje taip pat sužinosime, kas yra hipoterapija, kaniterapija bei kodėl šie metodai vis dažniau tampa medicinos dalimi.

Laidoje – genetikas, ilgaamžiškumo tyrimų Lietuvoje pradininkas dr. Vaidas Dirsė.