Izraelis šiąnakt smogė Irano branduoliniams ir kariniams objektams, teigdamas, kad šie veiksmai tęsis „tol, kol reikės", siekiant sustabdyti Irano branduolinę programą. Izraelio premjeras B. Netanjahu teigia, kad smūgiuota į Irano branduolinės ir balistinių raketų programos širdį.Iranas pasmerkė Izraelio atakas, jas pavadindamas neteisėtais ir agresyviais veiksmais, kurie dar labiau destabilizuoja regioną bei žada atsakyti į šiuos išpuolius. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad Amerika neprisidėjo prie šių bombardavimų ir ragina konfliktą spręsti diplomatiniu būdu ir nekelti grėsmės JAV interesams. Jis tikisi, kad bus pasiektas susitarimas dėl Irano branduolinės programos.Laidoje diskutuoja: Vytauto Didžiojo universiteto prof. Egdūnas Račius, saugumo ekspertas Ignas Stankovičius, žurnalistas, esantis Izraelyje Liudas Dapkus, litvakas, gyvenantis Tel Avive Tuvia Lazauskas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Šiandien kalbėsimės apie motociklus. O, tiksliau, apie motociklų rūšį, kuriems nereikia motociklininkams skirto vairuotojo pažymėjimo, juos gali vairuoti automobilių vairuotojai.Laidos svečias: motociklininkas ir keliautojas Aidas Bubinas. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kaip žinoti, kad jau turi dopamino priklausomybę? Kas tas dopaminas ir kaip galima pakibti ant šio mechanizmo kabliuko? Kuriose situacijose mes per daug imame siekti dopamino? Ką daryti, jei jau tapai priklausomas nuo dopamino?Pašnekovas: dramos terapeutas Mindaugas Kazlauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuvoje prasidėjo oficialus maudymosi sezonas – kur ir kada saugu bristi į vandenį? Kaip atpažinti netinkamą maudynėms vandenį? Ką turėtų žinoti šeimos su vaikais? Ir svarbiausia – kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie švaresnių ir saugesnių poilsio vietų?Apie maudyklų vandens kokybės tyrimus, interaktyvųjį žemėlapį ir dažniausias vasaros rizikas kalbamės su Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus vadove Gražvyde Norkiene.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Birželio 14-oji Lietuvoje yra Gedulo ir vilties diena. 1941 metais šią dieną prasidėjo masiniai trėmimai į Sibirą. Gyvuliniuose vagonuose buvo išvežta daugybė šviesiausių tautos žmonių į šiaurinę Rusijos dalį, kur jie kentėjo nuo bado, šalčio ir sunkaus darbo. Daug žmonių buvo įkalinti lageriuose, o net vaikai nebuvo pasigailėti. Trėmimų tikslas buvo sunaikinti tautos šviesuomenę ir perauklėti likusius, siekiant sukurti vergišką komunistinę visuomenę. Gedulo ir vilties dieną mes pagerbiame tremtinius ir žuvusiųjų atminimą, tačiau taip pat prisimename laisvės viltį, kurią palaikė pasipriešinimo judėjimai. Tuo tarpu 1940 m. birželio 15 d., sulaužydama tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. Prasidėjo 50 metų trukusi Lietuvos okupacija.Kodėl okupantui reikėjo kaukės praeityje, o šiandien jis ciniškas, atviras ar čia irgi tik kaukė, karo uždanga? Kodėl okupantas toks žiaurus partizanams dar galima suprasti, bet kodėl civiliams, vaikams? Kodėl reikia Rusijai Ukrainos vaikų? Kaip buvo su vaikų likimu per tremtis? Kaip jie nukentėjo? Kaip juos gelbėjo tėvai? Kokios jų aukos? Ar vaikai įsitraukė į partizaninį judėjimą? Kaip? Skaičiuojame tik žuvusius, tačiau dvasinių žaizdų ir nuostolių aptarimas retas – kaip vertinti kolaboravimą, kaimynų skundus, politines rietenas, susiskaldymą, ar šiomis dienomis, visuomenėje matome okupanto pėdsaką, veikimą?Laidoje dalyvauja Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramune Driaučiūnaitė ir Titas Juocys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tyrėjas, istorikas-empirikas.Laidą „Istorinės paralelės" remia Medijų rėmimo fondas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Rusija tvirtina, kad karas Ukrainoje gali būti nutrauktas tik tuo atveju, jei bus sustabdyta NATO plėtra į Rytus. Esą, Jungtinės Valstijos turi parodyti pagarbą Rusijos „saugumo interesams". Anksčiau buvo pasigirdę JAV pareigūnų pareiškimų, kad toks reikalavimas gali būti laikomas „racionaliu". Taip pat spėliota, jog Maskva reikalauja išvesti NATO karius iš Baltijos šalių – nors viešai šis punktas kol kas nebuvo patvirtintas.Artėja NATO viršūnių susitikimas Hagoje, kuriame dar kartą bus svarstoma Ukrainos narystės Aljanse perspektyva. Tačiau jau dabar manoma, jog Aljansas gali būti priverstas šį pažadą sušvelninti ar net atsitraukti nuo jo. Ką tai reikštų? Kiek realu, kad pagrindinis Rusijos reikalavimas – NATO plėtros pabaiga – iš tiesų taps viena iš sąlygų karui nutraukti? Ir kodėl Maskva taip stipriai priešinasi NATO buvimui prie savo sienų?Pokalbis su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidos pašnekovas – Artūras Milevskis, „Synergy finance“ kūrėjas, investicijų valdytojas.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Pasaulyje stebime naują tendenciją – vis daugiau šalių pripažįsta, kad socialiniai tinklai kelia rimtą pavojų vaikų psichologinei gerovei ir ryžtasi priimti drastiškus jų draudimus. Nors technologijų milžinai pateikia įvairių argumentų, kodėl amžiaus ribojimas yra sudėtingas, ES narės galvoja, kad be griežto reguliavimo ir koordinuoto požiūrio negalėsime tinkamai apsaugoti jauniausių visuomenės narių nuo socialinių tinklų keliamų pavojų. Jaunesniems nei 15 metų – jokių socialinių tinklų. Europos Sąjungoje bręsta iniciatyva vaikams uždrausti naudotis populiariausiomis programėlėmis. Socialiniai tinklai privalėtų tikrinti vartotojo amžių, patvirtinant jo tapatybę. Lietuvos valdžia tokius siūlymus kritikuoja, o ekspertai įspėja, jog kyla rizika dėl duomenų apsaugos.Diskutuoja: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Ilma Skuodienė, vaikų psichiatrė Goda Valantiejienė ir Seimo narė, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Atostogos turėtų būti poilsis – ne finansinis galvos skausmas. Tačiau kaip suplanuoti kelionių biudžetą, kad nepritrūktų pinigų viduryje atostogų ir naujasis sezonas neprasidėtų skolomis?Laidoje dalyvaujanti investavimo ir finansų planavimo ekspertė Laura Šeškienė padės atsakyti į klausimą – kaip atsakingai planuoti atostogų išlaidas ir net pasirūpinti finansine „pagalve", kad galėtume ilsėtis iš tiesų be rūpesčių.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Jau kurį laiką viešojoje erdvėje kalbama, kad politinės kultūros standartai smuko žemiau plintuso. Tai neretai siejama su politikų tarpe įsigalėjusiu trumpizmu – reiškiniu, kai bet koks skandalas bandomas gesinti ne atsakomybės prisiėmimu, o puolant pačią žiniasklaidą, kuri jį paviešino. Kuriami išgalvoti naratyvai, kaltinama opozicija, atsisakoma komentuoti esmę, prisidengiama teisinėmis – bet ne moralinėmis – normomis. Praėjusioje Seimo kadencijoje pasitraukimo iš ministro posto buvo reikalauta iš Dainiaus Kreivio, kai paaiškėjo, kad jam priklauso dalis „Ignitis grupės" akcijų. Vilnijo ir vadinamieji čekučių skandalai – trauktis reikalauta Gintarės Skaistės, Jurgitos Šiugždinienės ir Simono Kairio. Tačiau reakcijos į juos buvo labai skirtingos: J. Šiugždinienė atsistatydino, G. Skaistė grąžino pinigus ir liko poste, o S. Kairys apskritai nesiėmė jokių veiksmų. Dėl žiniasklaidos paviešintos istorijos iš pareigų pasitraukė ministrė Monika Navickienė. Nejaukiai jautėsi ir prezidentas, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) paskelbė, jog jis kartu su ambasadoriumi Eitvydu Bajarūnu pažeidė įstatymą „Operos fantomo" istorijoje. Prezidentūra tuomet situacijos nesureikšmino. Šiandien – dėl lengvatinės paskolos istorijos tenka aiškintis premjerui Gintautui Paluckui.Visgi atrodo, kad nei VTEK išvados, nei pradėti ikiteisminiai tyrimai politinės reikšmės nebeturi. Net patys politikai pripažįsta, kad realių pasekmių dažniausiai sulaukiama tik tuomet, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ilgiau politikoje esantys prisimena laikus, kai pakako viešo pasipiktinimo ar moralinės atsakomybės, kad pareigos būtų paliktos. Dabar, regis, politikai įgijo imunitetą – ne nuo problemų, o nuo jų pasekmių.Tad, kas pasikeitė? Kodėl prasiplėtė politinės atsakomybės ribos?Laidoje dalyvauja komunikacijos ekspertas ir politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas, politologas Vytautas Dumbliauskas, „demokratė" Agnė Širinskienė ir konservatorius Jurgis Razma.Antra dalis. Rusija tvirtina, kad karas Ukrainoje gali būti nutrauktas tik tuo atveju, jei bus sustabdyta NATO plėtra į Rytus. Esą Jungtinės Valstijos turi parodyti pagarbą Rusijos „saugumo interesams". Anksčiau buvo pasigirdę JAV pareigūnų pareiškimų, kad toks reikalavimas gali būti laikomas „racionaliu". Taip pat spėliota, jog Maskva reikalauja išvesti NATO karius iš Baltijos šalių – nors viešai šis punktas kol kas nebuvo patvirtintas.Artėja NATO viršūnių susitikimas Hagoje, kuriame dar kartą bus svarstoma Ukrainos narystės Aljanse perspektyva. Tačiau jau dabar manoma, jog Aljansas gali būti priverstas šį pažadą sušvelninti ar net atsitraukti nuo jo. Ką tai reikštų? Kiek realu, kad pagrindinis Rusijos reikalavimas – NATO plėtros pabaiga – iš tiesų taps viena iš sąlygų karui nutraukti? Ir kodėl Maskva taip stipriai priešinasi NATO buvimui prie savo sienų?Pokalbis su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Tomu Janeliūnu.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.