Performavus valdančiąją koaliciją, premjerės socialdemokratės Ingos Ruginienės Vyriausybė baigia darbą. Prezidentas per artimiausias dienas turės pateikti Seimui naujo ministro pirmininko kandidatūrą, o pagal koalicijos susitarimą šias pareigas turėtų užimti socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius.Tai jau trečias bandymas per beveik dvejus metus suformuoti veiksmingą socialdemokratų vadovaujamą Vyriausybę. Ką tai sako apie valdančiosios partijos problemas? Kaip vertinti Ingos Ruginienės Vyriausybės palikimą ir ko tikėtis iš Mindaugo Sinkevičiaus? Ar naujajam premjerui pavyks perkrauti socialdemokratų reitingus ir sugrąžinti partijai politinę iniciatyvą?

Laidoje dalyvauja socialdemokratė, Seimo narė Rasa Budbergytė, viešųjų ryšių ekspertas, „INK Agency“ partneris Kęstutis Gečas, buvusi premjerė, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir buvęs premjeras, Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuvos bankas sumažino šių metų šalies BVP augimo prognozę iki 2,7 proc., o infliacijos prognozės nekeitė – kainos šiemet turėtų augti 5,1 proc. Augimo prognozė sumažinta po netikėtai prastų pirmojo ketvirčio rezultatų, kai ekonomika susitraukė 0,3 proc.Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad nors gyventojų finansinė padėtis išlieka gera, jų lūkesčiai dėl ekonomikos yra prasčiausi per pastaruosius kelerius metus. Tam įtakos turi išaugusios kainos ir geopolitinis neapibrėžtumas.Ar Lietuvos ekonomika iš tiesų lėtėja, ar tai tik laikinas sulėtėjimas? Kodėl gyventojai tampa vis atsargesni, nors pajamos auga? Kokių iššūkių gali atnešti artimiausi metai?Laidoje dalyvauja banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas, buvęs Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ar Ukrainos dronų smūgiai Maskvoje gali tapti lūžio tašku kare? Ką Mindaugo Sinkevičiaus atėjimas į premjero postą reikštų Lietuvos vidaus politikai? Ir kodėl Lenkijoje kilo aistros dėl Volodymyro Zelenskio apdovanojimo?Laidoje aptariame svarbiausius savaitės politikos ir tarptautinių įvykių akcentus.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Politinės komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas, naujienų agentūros „BNS“ vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis ir portalo „15min“ žurnalistas Ramūnas Jakubauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Prezidentas Gitanas Nausėda aiškiai įvardijo, pagal ką artimiausiais mėnesiais bus vertinama užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio veikla – ar pavyks atkurti normalesnius santykius su Kinija ir kartu įgyvendinti susitarimus su Taivanu. Tačiau šis tikslas jau tapo ir politinių interpretacijų objektu. Socialdemokratai neslepia norintys matyti kitą diplomatijos vadovą, o viena svarbiausių to priežasčių įvardijami prasti K. Budrio santykiai su būsimuoju premjeru Mindaugu Sinkevičiumi.Dalis apžvalgininkų mano, kad prezidentas iš esmės stojo socialdemokratų lyderio pusėn ir K. Budriui iškėlė beveik neįgyvendinamą uždavinį, kuris vėliau galėtų tapti pretekstu atsisveikinti su ministru. Kiti, priešingai, svarsto, kad Prezidentūra gali turėti signalų apie artėjantį santykių su Pekinu atšilimą, todėl šį procesą būtų galima pristatyti kaip greitą ir sėkmingą ministro pasiekimą.Tokias spėliones dar labiau pakurstė žinia, kad derybos su Taivano atstovybe dėl ekonominio bendradarbiavimo veiksmų plano abipusiu sutarimu buvo laikinai pristabdytos. Kaip praėjusią savaitę BNS informavo Užsienio reikalų ministerija, toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Lietuvoje vykstančius „vidaus politinės aplinkos pokyčius“.Ar iš tiesų įmanoma normalizuoti santykius su Kinija? Ar toks uždavinys apskritai gali būti pagrindinis kriterijus vertinant K. Budrio darbą? Ir kaip praktiškai atrodytų „normalizuoti“ santykiai su Pekinu – grįžimas prie pilnaverčių diplomatinių ryšių, ekonominių kontaktų atgaivinimas ar mėginimas suderinti glaudesnį bendradarbiavimą su Taivanu ir pragmatiškesnius santykius su Kinija?

Laidoje dalyvauja liberalas Arminas Lydeka, Seimo narių grupės, siekiančios atkurti santykius su Kinija, narys Artūras Zuokas, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro ekspertas dr. Arvydas Kumpis ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuvoje įsiplieskė diskusijos dėl minimalios mėnesinės algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio keitimo 2027 metais. Darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos Trišalėje taryboje pasiekė retą kompromisą – siūloma MMA didinti 7,19 proc. iki 1236 eurų „ant popieriaus“, kartu 4 proc. didinant ir NPD.Tačiau Vyriausybė tokiam siūlymui nepritaria. Jos pozicija – MMA kelti 8 proc., tačiau NPD nedidinti, nes tai pareikalautų papildomų 40 mln. eurų iš valstybės biudžeto.Kodėl išsiskyrė Vyriausybės ir socialinių partnerių pozicijos? Ar minimalios algos ir NPD didinimas tampa per didele našta verslui ir viešiesiems finansams? Ir ką šis ginčas sako apie socialinio dialogo būklę Lietuvoje?

Laidoje dalyvauja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir premjerės patarėja Jekaterina Navickė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Automobilių sportas – labai įvairialypis pasaulis, kuriame kiekvienas dalyvis siekia skirtingų tikslų. Vieniems tai profesionali karjera, kitiems – gyvenimo nuotykis ar sena svajonė. Lietuvoje ypatingą vietą užima Dakaro ralis, tapęs bene populiariausiomis lenktynėmis ir įkvėpęs ne vieną bent kartą pagalvoti apie startą dykumose.Tačiau daugelis svajojančių taip ir neišdrįsta žengti pirmojo žingsnio. 

Laidoje dalyvauja lenktynininkas Benediktas Vanagas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Autosportas dažnai siejamas su greičiu, adrenalinu ir įspūdingomis pergalėmis, tačiau už kiekvieno rezultato slypi kur kas daugiau – disciplina, strateginis mąstymas, finansų planavimas ir gebėjimas priimti sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis. Kaip suderinti aistrą lenktynėms su profesine veikla ir verslu? Kiek kainuoja siekti pergalių ir kokių savybių autosportas išmoko už trasos ribų?Apie tai kalbėsime su naujai susibūrusio lietuvių ekipažo nariais – autosporto klubo „Pilėnai“ atstovu Arūnu Lekavičiumi ir vienu žinomiausių Lietuvos Dakaro ralio lenktynininkų Arūnu Gelažninku. Šių metų gegužę jie sėkmingai debiutavo SSV klasėje „Baja Europe“ varžybose Lenkijoje ir iškovojo antrąją vietą.

Turinio integracija. Laidą pristato „Crowdpear“ – nekilnojamuoju turtu užtikrintos investicijos su iki 14 proc. metine investicijų grąža. Daugiau informacijos – „Crowdpear“. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kaip nusikratyti nuostatos, kad moteris be partnerio yra nepilnavertė ar „niekam nereikalinga“? Kaip kurti artimus ryšius ir rasti atramą, jei jos nesuteikia giminės? Kaip susitaikyti su mintimi, kad galbūt nesate svarbiausias žmogus kieno nors gyvenime? Ir kaip nebijoti vienišos senatvės?

Apie vienatvę, savivertę, artimus ryšius ir gebėjimą kurti prasmingą gyvenimą nepriklausomai nuo santykių statuso kalbamės su psichoterapeute Marija Judzentavičiūte.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

2022 m. įteisinus raidžių „x“, „q“ ir „w“ vartojimą asmens vardų ir pavardžių rašyboje oficialiuose dokumentuose, šiemet Seime registruotos pataisos, siūlančios leisti ir įvairių kalbų diakritinius ženklus – pavyzdžiui, latvių „ā“, „ģ“, lenkų „ą“, „ń“, „ż“ ar vokiečių „ä“, „ö“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) projektui pritarė, argumentuodama, kad originali asmenvardžių rašyba yra svarbi tapatybės dalis, o technologinės galimybės leidžia tokius ženklus lengvai naudoti.Tačiau sprendimas sukėlė audringų reakcijų. Kritikai kaltina VLKK lietuvių kalbos išdavyste ir politinio užsakymo vykdymu, o šalininkai pabrėžia asmens teisę į autentišką pavardės rašybą. Ar diakritinių ženklų plėtra iš tiesų kelia grėsmę lietuvių kalbai? Kur baigiasi kalbos apsauga ir prasideda žmogaus teisės? Ar originali asmenvardžių rašyba silpnina, o gal kaip tik stiprina lietuvių kalbos prestižą?Laidoje dalyvauja Seimo narys Vytautas Sinica, VLKK Vardyno pakomisės pirmininkė, Vilniaus universiteto profesorė Daiva Sinkevičiūtė, Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Ona Aleknavičienė ir latvistikos specialistas Ņikita Kazakevičs.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.