Kaip ir kiekvieną mėnesį, penktadieniais kalbiname nuolatinius „Žinių radijo“ bičiulius – psichologę, rašytoją ir intuityvios psichoterapijos kūrėją Ramunę Murauskienę bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantą ir lektorių Vaidą Arvasevičių.

Mokslo metai jau eina į pabaigą. Kaip mūsų vaikams sekėsi išlaikyti motyvaciją mokytis?

Ar jau supratome, kas yra motyvacija ir kaip ji veikia? Kodėl susiduriame su tiek daug iššūkių bandydami motyvuoti save mokytis, sportuoti, sveikai maitintis ir keisti įpročius? Kaip mums sekasi motyvuoti vaikus ir ar mūsų taikomos priemonės duoda rezultatą? Kokią įtaką tam daro šeima? Kokios priežastys lemia „nemotyvuotą“ vaiką ir kieno tai atsakomybė? Taip pat aptarsime, kaip ateityje gali sektis vaikams, kurie šiandien laikomi nemotyvuotais.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Šį trečiadienį Vyriausybė pritarė Statybos įstatymo pataisoms, kurios, kaip žada įstatymo rengėjai, turėtų supaprastinti ir aiškiau reglamentuoti statybos bei teritorijų planavimo procesus, sumažinti administracinę naštą tiek gyventojams, tiek verslui, pašalinti teisines spragas ir padidinti atsakomybę.Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad peržiūrėjus procesus ir dalį jų automatizavus, statytojai ir gyventojai galėtų sutaupyti apie 1,5 mln. eurų per metus. Kas konkrečiai keisis statantiems namus, kaip keisis statybos leidimų išdavimas ir ar mažesnė biurokratija nesusilpnins kontrolės?Laidoje dalyvauja Aplinkos ministerijos Statybos politikos grupės vadovė Asta Rokickienė ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis.Turinio integracija. Laida rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidos pašnekovas – Žilvinas Urbonas, vyresnysis inžinerijos vadovas „Cast AI“. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

„Gyvename greta karo, kuriame naudojamos naujos ir sparčiai tobulėjančios technologijos. Karas yra daug arčiau nei bet kada“, – vakar konstatavo premjerė Inga Ruginienė, pripažinusi, kad oro pavojaus akivaizdoje, kuris kilo dalyje Lietuvos dėl į šalies oro erdvę įskridusio galimai drono, klaidų neišvengta – tiek dėl to, kad dalis priedangų buvo neprieinamos, tiek dėl reakcijų švietimo įstaigose. Ji atsiprašė gyventojų, kad dabar jie gali sulaukti tokių žinučių dažniau – sprendimas dažniau informuoti visuomenę priimtas po to, kai sekmadienį vakare droną Utenos rajone rado žolę pjovęs gyventojas, nors paryčiais galimai bepilotį orlaivį fiksavo pasieniečiai. Politikai, pareigūnai ir ekspertai sako – tai nauja realybė. Šiandien dalyje Latvijos dėl galimos grėsmės oro erdvei, apimančios Kraslavos, Rėzeknės ir Ludzos savivaldybes, apie 10 val. 45 min. vėl paskelbti įspėjimai.Tuo metu Lietuvos Kariuomenė Vilniaus ir Varėnos rajonuose tęsia sutemus nutrauktą vakar pasirodžiusio galimo drono paiešką. O Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kartu su tarnybų atstovais, renkasi į uždarą posėdį situacijai aptarti.Laidoje dalyvauja: Nacionalinio krizių valdymo centro atstovas Darius Buta, Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla, Seimo NSGK komiteto vicepirmininkas, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, psichologas Edvardas Šidlauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Rusija pradėjo naudoti „Shahed“ dronus ne tik naktį, bet ir dieną, paversdama atakas valandų trukmės nepertraukiamu teroru Ukrainos miestuose. Kremlius pereina prie naujo išsekimo karo modelio, rašo „Business Insider“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per dvi dienas Rusija paleido 1 567 dronus ir 56 raketas į Ukrainą. Valstybės vadovas pabrėžė, kad šis „masinis ir praktiškai nepertraukiamas“ puolimas buvo vienas galingiausių per visą karo laikotarpį.Pasak Ukrainos analitiko Igorio Anochino iš Mokslo ir tarptautinio saugumo instituto, naujausi puolimai rodo naujos Rusijos taktikos atsiradimą. „Nenorėčiau to vadinti visiškai nusistovėjusia sistema, bet tai aiškiai tampa nauju operaciniu modeliu“, – sakė ekspertas.Laidoje dalyvauja karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Priklausomybė dažnai įsivaizduojama kaip silpnos valios problema, tačiau specialistai ją vadina lėtine liga, kuriai reikia nuoseklaus ir ilgalaikio gydymo. Kodėl čia neveikia „greiti sprendimai“ ar „stebuklingos piliulės“ ir kokį vaidmenį iš tiesų atlieka pats žmogus? Ar priklausomybę apskritai galima „išgydyti“, ar tai viso gyvenimo procesas?

Apie gydymo etapus, atkryčių realybę ir tai, kas iš tiesų lemia sėkmę gydant priklausomybę, kalbamės su Respublikinio priklausomybės ligų centro patarėju, gydytoju psichiatru Emiliu Subata.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Respublikinis priklausomybės ligų centras.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Rusijos Federacijos užsienio žvalgybos tarnyba paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė esą planuoja leisti dronus iš Baltijos valstybių teritorijos. Žvalgyba taip pat pareiškė, jog „sprendimų priėmimo centrų koordinatės Latvijos teritorijoje yra žinomos“ ir kad „Latvijos narystė NATO neapsaugos tų, kurie padeda teroristams, nuo atpildo“.Latvijos valdžia kategoriškai atmetė šiuos kaltinimus. Tiek šalies prezidentas, tiek užsienio reikalų ministrė Baiba Braže socialiniame tinkle „X“ pareiškė: „Rusija vėl meluoja. Latvija neleidžia savo oro erdvės naudoti smūgiams prieš Rusiją.“JAV atstovės Jungtinėse Tautose pavaduotoja Tammy Bruce pareiškė, kad Jungtinės Valstijos laikosi visų savo įsipareigojimų NATO.Apžvalgininkai teigia, kad Rusijai nepavykstant laimėti karo Ukrainoje, o ukrainiečiams keliant vis didesnę grėsmę Maskvai, rusų dėmesys ir provokacijos gali krypti į Baltijos šalis.

Laidoje dalyvauja Seimo narys Remigijus Motuzas, portalo „15min“ vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis, ambasadorius Linas Linkevičius ir saugumo ekspertas Ignas Stankovičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kodėl vienose miesto gatvėse norisi pasilikti, o kitomis tik kuo greičiau praeiti? Kas lemia, ar miestas tampa patogus žmogui – ne tik vairuoti, bet ir gyventi, judėti, būti?Vaikštumo politika – miesto planavimo kryptis, siekianti, kad kasdienės vietos būtų lengvai pasiekiamos pėsčiomis, gatvės būtų saugios, o viešosios erdvės kurtų gyvesnes bendruomenes. Kaip vaikštumas susijęs su sveikata, klimato kaita, miesto ekonomika ir „15 minučių miesto“ vizija? Kokius pokyčius jau matome Vilniuje ir kur link judame ateityje?Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėja Solveiga Stankevičienė ir JUDU judumo ekspertė Indrė Ivanauskaitė.Turinio integracija. Laida rengiama bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Tęsiame pokalbius apie vaiko teises. Dažnai deklaruojame, kad vaiko interesai yra svarbiausi, tačiau realybėje šis principas neretai tampa formalus. Prioritetas suteikiamas procedūroms ir instituciniams algoritmams, kuriuose vaiko interesas tarsi ištirpsta. Kodėl visuomenėje kyla toks jausmas?Kas yra geriausi vaiko interesai? Aiškinsimės, kaip juos nustato Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kokie objektyvūs kriterijai naudojami vertinant vaiko interesus ir kaip vertinami emociniai vaiko poreikiai.Taip pat kalbėsime apie situacijas, kai vienas iš tėvų nuolat teikia skundus kito tėvo atžvilgiu ir trikdo tiek vaiko, tiek šeimos gyvenimą. Neretai tokie skundai virsta kaltinimais ir savotišku persekiojimu, siekiant sutrikdyti ramų gyvenimą. Kiek laiko toks elgesys gali tęstis ir kaip institucijos gali užkirsti tam kelią?Pokalbyje aptarsime ir teismo psichiatrines ekspertizes skyrybų metu. Teoriškai jos turėtų padėti įvertinti vaiko būseną ir priimti geriausius sprendimus, tačiau kai kurios šeimos teigia, kad ekspertizės atliekamos pernelyg dažnai ir trikdo vaiko gyvenimą.Skyrybų metu šeimos konfliktas yra natūralus reiškinys, tačiau kaip nutinka, kad institucijos leidžia konfliktams tęstis kelerius metus? Ko trūksta vaiko teisių institucijoms, kad būtų galima veiksmingiau užkirsti kelią tokioms situacijoms?Taip pat aptarsime tėvų ir vaikų keliamą klausimą dėl tarnybų lankstumo stokos. Teismų nustatyta bendravimo tvarka dažnai turi keistis vaikui augant ir keičiantis jo poreikiams, tačiau praktikoje tai neretai tampa nuolatinių konfliktų ir kaltinimų priežastimi.Laidoje dalyvauja gydytojas psichiatras Linas Slušnys, viešosios įstaigos Institucinio smurto prevencijos ir indikavimo centro įkūrėja, teisininkė Agnė Gredeckaitė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Evelina Firaitė-Ryliškienė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Trečiadienį, kiek prieš 10 val. ryto, paskelbta, kad Lietuvos kariuomenė radarais netoli rytinės Lietuvos sienos stebi į droną panašų objektą. Netrukus įspėjimą apie galimą oro pavojų gavo ir Vilniaus apskrities gyventojai. Dar po 20 minučių įspėjimas tapo „raudonas“ – gyventojai paraginti nedelsiant skubėti į priedangas. Galiausiai, kiek prieš 11 val., oro pavojus buvo atšauktas.Specialioje laidoje aptariame reakcijas ir Lietuvos pasirengimą tokioms situacijoms.Laidoje dalyvauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius ir dronų ekspertas Arūnas Kumpis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.