Augant JAV spaudimui perimti Grenlandijos kontrolę, Europos valstybės plečia savo karinį dalyvavimą šioje Danijai priklausančioje saloje. Prancūzija, Švedija, Vokietija ir Norvegija patvirtino siunčiančios keliasdešimt karių į žvalgybinę misiją Grenlandijos sostinėje Nuuke, taip demonstruodamos paramą Danijai.

Šią savaitę Vašingtone vykęs Danijos ir Grenlandijos užsienio reikalų ministrų susitikimas su JAV viceprezidentu JD Vance’u ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio baigėsi be proveržio. Danijos užsienio reikalų ministras pareiškė: „Akivaizdu, jog JAV siekia užkariauti Grenlandiją.“ JAV prezidentas Donaldas Trumpas kartoja, kad Grenlandija yra būtina JAV nacionaliniam saugumui, siekiant riboti Kinijos ir Rusijos įtaką Arktyje. Kol vyko derybos, Baltieji rūmai socialiniame tinkle „X“ paskelbė provokuojančią žinutę: „Kuriuo keliu, Grenlandijos žmogau?“

Laidoje dalyvauja JAV Atlanto tarybos mokslininkė, politologė, amerikanistė Agnia Grigas, ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir verslą Grenlandijoje plėtojantis lietuvis Žydrūnas Andruška.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ginčai darbe, šeimoje ar su kaimynais neretai baigiasi teismo salėje, tačiau ar visada tai yra vienintelė išeitis? Laidoje kalbame apie mediaciją – taikų ginčų sprendimo būdą, kuris padeda sutaupyti laiko, pinigų ir emocijų. Kaip vyksta mediacija, kada ji taikoma, kuo ji pranašesnė už bylinėjimąsi ir kodėl susitarimas dažnai tampa stipresniu sprendimu nei teismo sprendimas?Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorė, Lietuvos mediatorių rūmų steigėja ir narė, Tarpvalstybinių šeimos mediatorių tinklo narė Jolanta Sondaitė.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pristatė naujas mitybos gaires. Jos skatina vartoti daugiau mėsos, nenugriebto pieno ir riebalų. Raginama vengti cukraus ir itin perdirbtų produktų, ypač vaikams. Naujoji mitybos piramidė iškelia baltymus ir gyvulinės kilmės produktus, o visaverčius grūdus nustumia į žemiausią pakopą. Mitybos ekspertai šias gaires laiko prieštaringomis, nes jos paneigia kai kuriuos buvusius sveikos mitybos principus.

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas, gyvensenos medicinos gydytojas Tomas Vaičiūnas ir dietistė, tinklaraščio „sulieknėk.lt“ autorė Vaida Kurpienė.

Antroji laidos dalis. Prezidentas Gitanas Nausėda vyksta į susitikimą su Kapčiamiesčio bendruomene aptarti planuojamo karinio poligono ir siekia konstruktyvios diskusijos bei melagienų paneigimo. Lazdijuose lankosi Remigijus Žemaitaitis, teigiantis, kad vizito tikslas – išklausyti gyventojus ir pristatyti kompensacijų modelį, o ne agituoti prieš poligoną. Jis siūlo kompensacijų mechanizmą: rinkos kaina + 20 procentų, papildomos išmokos besiribojantiems namams, didesnis finansavimas bendruomenei ir savivaldybei. Kokios Kapčiamiesčio poligono komunikacijos klaidos?Laidoje dalyvauja komunikacijos ekspertė Neringa Bliūdžiūtė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje – apsaugos bendrovės GRIFS AG Techninių sprendimų departamento direktorius Vytautas Babravičius.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Prezidentas Gitanas Nausėda vyksta į susitikimą su Kapčiamiesčio bendruomene aptarti planuojamo karinio poligono ir siekia konstruktyvios diskusijos bei melagienų paneigimo. Lazdijuose lankosi Remigijus Žemaitaitis, teigiantis, kad vizito tikslas – išklausyti gyventojus ir pristatyti kompensacijų modelį, o ne agituoti prieš poligoną. Jis siūlo kompensacijų mechanizmą: rinkos kaina + 20 procentų, papildomos išmokos besiribojantiems namams, didesnis finansavimas bendruomenei ir savivaldybei. Kokios Kapčiamiesčio poligono komunikacijos klaidos?Laidoje dalyvauja komunikacijos ekspertė Neringa Bliūdžiūtė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Neseniai sukako 100 dienų, kai Vyriausybės vadove tapo Inga Ruginienė. Nors laikotarpis trumpas, per jį Vyriausybę lydėjo užsitęsusios politinės dramos, profesionalumo stygiaus klausimai ir krizės, kurios tęsiasi iki šiol. Šis laikotarpis pažymėtas ministrų paieškomis, bent keliomis protesto akcijomis, iššūkiais dėl kontrabandinių balionų ir Baltarusijoje uždarytų vilkikų.Tuo pat metu priimtas šalies biudžetas, o gynybai skiriamos rekordinės lėšos. Kaip ten bebūtų, per 100 dienų didelių pokyčių tikėtis sudėtinga, tačiau asmeninės savybės per šį laiką dažnai spėja išryškėti.Laidoje dalyvauja socialdemokratė Rasa Budbergytė, Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas ir Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Po to, kai Trumpas sumedžiojo Venesuelos prezidentą Madurą, netyla svarstymai, kas bus toliau. Aišku, stebėtis, kad Amerika savo iniciatyva atakuoja kurią nors šalį, nėra naujiena. Bet kuriam Naujojo pasaulio prezidentui pakariauti – garbės reikalas. Tai Persijos įlankoje, tai Afganistane, tai Vietname; pagauti Huseiną, Kadafį ar bin Ladeną kartais tampa ne tik būtinybės, bet ir pasaulio saugumo klausimu. Todėl, kai iš valdžios buvo patrauktas dar vienas diktatorius ir narkotikų baronas, didelio nepasitenkinimo, kad Amerika kišasi į dar vienos valstybės gyvenimą, nebuvo.Tačiau kai kalba eina apie Grenlandiją, klausimų kyla gerokai daugiau. Ar tai Amerikos saugumo interesas, ar banali kova dėl išteklių? Ar po galimos invazijos į Danijos Karalystę išliks NATO? Kas ir dėl kokių priežasčių bus kitas? Ir ar pati Amerika gali sutramdyti įsisiautėjusį Trumpą?Laidoje dalyvauja Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis ir buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė kritikuoja per plačiai atvertas „duris“ pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos. Jos teigimu, taip griaunamas sistemos patikimumas. Reformos rėmėjai kalba apie žmonių pasirinkimo laisvę ir didesnį pasitikėjimą kaupimu, o ekonomistai prognozuoja, kad iš antrosios pakopos pasitraukusių žmonių išmokami pinigai šiemet gali reikšmingai paskatinti Lietuvos ekonomiką. Kas laukia pensijų kaupimo sistemos? Kokį signalą žmonėms siunčia ši išėjimo reforma? Kuo tai gali baigtis ir kaip paskatinti gyventojus savarankiškai rūpintis pensijų kaupimu, ar vis dėlto tai turėtų likti valstybės atsakomybė?Laidoje dalyvauja socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas, ekonomistas, Seimo narys, konservatorių atstovas Raimondas Kuodis, Seimo narys, socialdemokratas Darius Razmislevičius. Antroji laidos dalis. 2025 metais gimimų skaičius šalyje toliau mažėja – suskaičiavus Valstybės duomenų agentūros pateiktus atskirų mėnesių duomenis, bendras gimusių kūdikių skaičius nesiekia 17 500, o tai yra mažiausias rodiklis Lietuvos istorijoje. Ar tragiški gimstamumo rodikliai yra liberalios visuomenės pasekmė?Laidoje dalyvauja Socialinių mokslų centro direktorius, Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

2025 metais gimimų skaičius šalyje toliau mažėja – suskaičiavus Valstybės duomenų agentūros pateiktus atskirų mėnesių duomenis, bendras gimusių kūdikių skaičius nesiekia 17 500, o tai yra mažiausias rodiklis Lietuvos istorijoje. Ar tragiški gimstamumo rodikliai yra liberalios visuomenės pasekmė?Laidoje dalyvauja Socialinių mokslų centro direktorius, Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Sausio 13-ąją beginkliai žmonės, nepabūgę sovietų tankų, stojo ginti savo valstybės ir jos Nepriklausomybės. Tuomet sovietų kariuomenei jėga nepavyko nuversti teisėtos Lietuvos valdžios ir pakeisti santvarkos. Buvo puolamas Televizijos bokštas ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatas, tačiau žmonių apsuptas Parlamentas liko nepaliestas. Tą naktį žuvo 14 laisvės gynėjų, daugiau kaip tūkstantis žmonių buvo sužeisti. Sausio 13-oji tapo Lietuvos laisvės ir pilietinės drąsos simboliu.Laidoje dalyvauja ambasadorius, Kovo 11-osios Akto signataras Vladimiras Jarmolenko ir Kovo 11-osios Akto signataras Arūnas Degutis.Antroji laidos dalis. Jau kelias savaites Iraną drebina masiniai protestai – skelbiama, kad per juos žuvo beveik 600 žmonių. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas svarstys, kokių priemonių imtis prieš Irano teokratinį režimą. Ar šįkart protestuotojams pavyks nuversti Irano valdžią?Laidoje – pokalbis su iraniste, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja dr. Ieva Koreivaite. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.