Stipri audra Lietuvoje be elektros buvo palikusi apie 268 tūkst. ESO klientų. Šiuo metu dar maždaug 4 tūkst. vartotojų neturi elektros. Finansų ministras T. Valys sako, kad audros poveikis ESO sieks apie 17 mln. eurų: 10 mln. eurų – tinklo atkūrimui, 5 mln. eurų – kompensacijoms klientams.Tačiau audra iškėlė ir kitus klausimus: kaip apsaugoti elektros tinklą? Ar didinti proskynas? Iš kokių lėšų spartinti kabeliavimą? Ką turėtų pirkti gyventojai ir savivaldybės – generatorius ar kaupiklius?

Laidoje dalyvauja Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, ekonomistas, Seimo narys Raimondas Kuodis ir Vilniaus universiteto mokslininkas Ričardas Skorupskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Rugsėjis yra metas, kai tėvai vėl suka galvas dėl būrelių vaikams pasirinkimo: kokius būrelius rinktis, kaip sudėlioti grafiką ir kiek jų pasirinkti, kad jie vaiko neperkrautų, o duotų naudos? Kaip atskirti tikrą vaiko pomėgį nuo trumpalaikio susižavėjimo ir kada būreliai tampa našta, o ne džiaugsmu?Laidoje kalbiname psichologę-psichoterapeutę Liną Straukę.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidos pašnekovas – „Gerų darbų dirbtuvių“ neliečiamojo kapitalo fondo vadovas Vytenis Kinduris.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Neseniai Vilniuje vyko protestas prieš rasizmą ir neapykantą migrantams.Organizatorių teigimu, protestu siekta atkreipti dėmesį į rasizmą, migrantų dehumanizaciją ir jų išnaudojimą. „Mus sieja žymiai daugiau panašumų su žmonėmis, kurie, atvykdami dėl politinių ir ekonominių priežasčių, tiesiog nori saugaus ir oraus gyvenimo bei prieglobsčio Lietuvoje“, – teigiama pranešime.Renginio aprašyme sakoma, kad tokiu būdu siekiama išreikšti nepritarimą Lietuvoje įsivyravusiai „antimigrantų politikos lavinai“. „Lietuvą su trenksmu pasiekė antimigrantų politikos lavina, kuri yra kuriama iš baimės, ksenofobijos, alarmizmo ir kaltės suvertimo ant migrantų. Tačiau mes atmetame naratyvus, nukreiptus prieš migrantus, ir smerkiame tuos, kurie skleidžia tokią retoriką“, – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia organizatoriai.Katedros aikštėje susirinko ne tik mitinguotojai, bet ir skeptiškai iniciatyvą vertinantys gyventojai, nešini Lietuvos vėliavomis. Dalis jų veidus buvo užsidengę kaukėmis, gobtuvais ar akiniais nuo saulės. Jie skandavo „Lietuva liks balta“, turėjo plakatus su užrašais „Balta Lietuva – graži Lietuva“, „Baltųjų gyvybės svarbios“.Kaip skelbta, eitynių iniciatoriai teigia reikalaujantys geresnių gyvenimo sąlygų pabėgėliams, aiškesnio natūralizacijos proceso, didesnio finansavimo bei atsakomybės migrantų integracijos programų srityje ir su neapykantos kalba susijusių įstatymų pertvarkos.Laidoje dalyvauja Seimo narys, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Sinica, Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas ir asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakar įspėjo oro bendroves, draudikus ir užsienio vyriausybes, kad dėl ukrainiečių dronų Rusijos oro erdvė gali tapti de facto uždaryta. Vladimiras Putinas tai pavadino „valstybiniu terorizmu“.Jau šešias dienas, nuo rugpjūčio 27-osios, Rusija beveik be perstojo atakuoja Kijevą dronais, tarp jų – ir reaktyviniais. Ukrainiečiams kol kas nepavyksta rasti visiškai efektyvių būdų nuo jų apsiginti, nors nemažą dalį dronų pavyksta numušti.Kaip dronai keičia karo eigą? Ar Ukraina iš tiesų gali paversti Rusijos oro erdvę nesaugia civilinei aviacijai?

Laidoje dalyvauja politologas Alvydas Medalinskas, „The Reckoning“ biuro Kijeve vadovas Maksimas Milta ir „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Greičiausiai sutiksime, kad daugelis mūsų šaldytuvą laiko viena saugiausių vietų maistui, tačiau kai kurioms bakterijoms žema temperatūra nėra kliūtis. Vienos jų – listerijos, kurios gali ne tik išgyventi šaldytuve, bet ir jame daugintis, todėl ypač svarbu žinoti, kaip ir kiek laiko laikome jau paruoštus vartoti produktus. Pavojingiausia tai, kad užterštas maistas nebūtinai pakeičia savo kvapą, skonį ar išvaizdą.Kuriems produktams turėtume skirti daugiausia dėmesio, kokias klaidas dažniausiai darome namuose ir kaip sumažinti listerijų keliamą riziką?Apie tai kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūninių produktų skyriaus vyriausiąja specialiste Indra Urbonavičiūte.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Į Seimo laikinąją grupę „Už diplomatinių santykių su Kinija normalizavimą iki Europos Sąjungos valstybių narių lygmens“ susibūrę parlamentarai rugsėjo pradžioje lankysis Briuselyje, kur planuoja susitikti su Kinijos atstovais.„Kol kas deriname susitikimą – seniai jį planavome. Kadangi yra laikinoji grupė, kurios pavadinimas suformuluotas žodis į žodį pagal Vyriausybės programą, tai yra santykių atkūrimo iki Europos Sąjungos lygmens, norime pasitarti, ką galėtų padaryti Lietuva, kokių veiksmų turėtų imtis Kinija, kad tie santykiai taptų tokie, kokie yra Europos Sąjungos valstybėse“, – teigė I. Vėgėlė.Laidoje dalyvauja Seimo narys Ignas Vėgėlė, Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Matas Maldeikis ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sako iš Vyriausybės sulaukęs patikinimo, kad bus peržiūrėtos esamos šalies mokesčių sistemos spragos, tačiau kelia klausimą, ar pažadas neįvesti naujų mokesčių kartu nereiškia, jog valdžia neatmeta galimybės kelti jau taikomų tarifų.Anot verslo atstovo, nors pozityviai nuteikia Vyriausybės vadovo ir finansų ministro pažadas neįvesti naujų mokesčių, nerimo kelia neigiami šiemet įsigaliojusios reformos rezultatai biudžeto surinkimui.Laidoje dalyvauja Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Prezidentui Gitanui Nausėdai kyla klausimų, ar švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė nori spręsti problemas, ar tik sušluoti jas po kilimu ir imituoti darbą.Jis atkreipia dėmesį, kad mokiniams nekeliame pakankamai reikalavimų, o mokytojus apkrauname administraciniais rūpesčiais. Šalies vadovas teigia, kad gėdinga pamiršti įsipareigojimą didinti mokytojų darbo užmokestį iki 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.Tad kyla klausimas – ar Lietuvos švietimo lygis kyla, ar krinta? Kas labiausiai trukdo stiprinti mokyklas?Laidoje dalyvauja biologijos mokytojas ir švietimo apžvalgininkas Paulius Sungaila, Mokyklų tobulinimo centro bendraįkūrėja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė Eglė Pranckūnienė, mokytojas Miša Jakobas ir žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuvoje moterys sudaro beveik du trečdalius aukštojo mokslo absolventų, tačiau studijų pasirinkimai vis dar labai skiriasi nuo vyrų. Kodėl merginos dažniau renkasi švietimo, sveikatos ir priežiūros kryptis, o vaikinai – inžineriją, statybas ir informacines technologijas? Ar šiuos pasirinkimus iš tiesų lemia asmeniniai polinkiai, ar dar mokykloje išmokstame, kas esą labiau tinka mergaitėms, o kas – berniukams?Apie tai kalbamės su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos eksperte Mintaute Jurkute.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.