Laidoje dalyvauja „Delfi“ politikos žurnalistas Benas Brunalas ir portalo „Lrytas“ žurnalistė Augustė Lyberytė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Po rugpjūtį Lietuvą nusiaubusios audros, po kurios be elektros buvo likę 268 tūkst. gyventojų, paskutiniesiems vartotojams jos tiekimas sugrąžintas praėjus 3 savaitėms po įvykių, ką tik praėjusį šeštadienį. Apie tai, kas turi dėl to prisiimti atsakomybę, ne kartą kartota, kad reikės kalbėtis po to, kai šviesa grįš visiems gyventojams. Tačiau valdantieji – finansų ministras ir premjeras – dairėsi į Elektros skirstymo operatorių (ESO) ir „Ignitis grupę“. Jau praėjusios savaitės gale, ketvirtadienį, paaiškėjo, kad ESO vadovas Renaldas Radvila prašosi atleidžiamas. Jį tądien atleidusi ESO valdyba pati atsistatydino sekančią dieną, penktadienį. „ESO valdybos nariai priėmė asmeninius sprendimus atsistatydinti, siekdami paspartinti galimybę bendrovei su nauja valdyba pritraukti daugiau į tinklo atsparumą ir veiklos tęstinumą orientuotų kompetencijų bei sumažinti šiuo metu aplink bendrovę tvyrančią įtampą“, – pranešime teigė valdybos pirmininkas Nerijus Datkūnas.Tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek energetikos ministras Lukas Savickas kalba, kad vadovo pasitraukimas problemų nesprendžia. „Tikrai nemanau, kad vien vadovo pasikeitimas keičia situaciją. Manau, kad visa korporacinė kultūra turi keistis „Ignitis“ bendrovėje, kad tokie dalykai netaptų vieno asmens arba vieno, šiuo atveju pavadinkime, atpirkimo ožio suradimu – kad vis dėlto iš šitos krizės arba iš šitos audros mes padarytume išvadas,  skirtingai negu 2024 metais“, – sakė prezidentas. O premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad ESO vadovas „objektyviai įvertino savo atsakomybės mastą“, kad „nėra kažkokių priekaištų vadovui“ ir kad premjeras tikisi, kad „jis kaip profesionalas ras savo kitą profesinį kelią“.Tuo metu pats atsistatydinęs R. Radvila feisbuke ketvirtadienį rašė besitikintis, kad jo pasitraukimas „netaps patogiu tašku sakinyje, po kurio galima užversti puslapį“ bei nebesiruošti ateities audroms.Ar nurims įtampa po ESO vadovybės pasitraukimo? Ką tai keičia? Ar neliks ši istorija tuo „užverstu puslapiu“? Kas ryšis sėstis į šią karštą kėdę? Laidoje dalyvauja buvę energetikos ministrai – Žygimantas Vaičiūnas ir Dainius Kreivys, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto vicepirmininkas, socialdemokratas Audrius Radvilavičius ir ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Sekso poroje gali mažėti dėl įvairių priežasčių, tačiau kurios iš jų santykiams pavojingiausios? Ar verta mylėtis, kai pykstamės? Ką daryti, kai vienas nori dažniau, o kitas jaučiasi spaudžiamas? Ir kaip sukurti sąlygas geresniam fiziniam artumui?Laidoje dalyvauja dramos terapeutė Marija Judzentavičiūtė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Artėja žiema, o kartu – druska keliuose, kuri automobilio kėbulą gali suėsti stebėtinai greitai. Ar pakanka gamyklinės apsaugos ir kada verta pasirūpinti papildoma antikorozine danga?Apie automobilio paruošimą žiemai ir kovą su korozija laidoje „Žalia rodyklė“ kalbėsimės su „Krown Lietuva“ plėtros vadovu Gintaru Kaulkėnu.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Vėl kyla „Brent“ rūšies naftos kaina – šio ryto prekyboje barelis kainavo 107 dolerius. Šią savaitę į naujas aukštumas šoko ir dyzelino kaina, pasiekusi 2,30 euro už litrą. Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį padidino tris pagrindines palūkanų normas dar 25 baziniais punktais. Tai reiškia, kad skolintis taps brangiau – taip siekiama, kad infliacija eurozonoje neviršytų 2 proc. ribos. Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad paskutinį metų ketvirtį bus svarstoma, kiek kitąmet turėtų didėti degalų akcizai, kad gyventojai ir verslas kuo mažiau pajustų suplanuotą daugiametį jų augimą.Metinė Lietuvos infliacija rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, siekė 6,1 proc.. Per mėnesį fiksuota nedidelė defliacija – kainos, palyginti su liepa, sumažėjo 0,1 proc. 

Laidoje dalyvauja UAB „Autopaslauga“ vadovas Romas Austinskas, Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas, Seimo narys Dainoras Bradauskas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės teigimu, naujausi išankstiniai skurdo rizikos lygio rodikliai rodo, kad žmonių pajamų ir socialinės apsaugos stiprinimas duoda rezultatą. Vis dėlto, anot jos, tikslas – užtikrinti, kad kuo mažiau žmonių šalyje gyventų skurde, nepriklausomai nuo jų amžiaus.Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Tomas Tomilinas ir buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė šiandien pristato devynių priemonių šeimos politikos paketą, kuriam įgyvendinti numatoma skirti beveik 770 mln. eurų. Juo siekiama stiprinti šeimų finansinį saugumą ir padėti spręsti skirtingais šeimos gyvenimo etapais kylančius iššūkius.Pasak ministerijos, numatomomis priemonėmis ketinama padėti šeimoms derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, įsigyti būstą, pasiruošti vaikų mokslo metams ir užtikrinti jų užimtumą. Atskiros priemonės numatomos ir iš emigracijos į Lietuvą grįžtančioms šeimoms.

Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, Vilniaus universiteto dėstytojas, Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas prof. Boguslavas Gruževskis ir Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Jungtinių Valstijų prezidentas pareiškė, kad Vladimiras Putinas nepuls NATO teritorijos. Tačiau anksčiau neigęs, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus vizitas Maskvoje buvo susijęs su NATO, Donaldas Trumpas, žiniasklaidos paklaustas apie tai, šįkart to nebepaneigė. O „The Washington Post“ paskelbė Amerikos žvalgybos vertinimą, esą Kremlius vertina Jungtines Valstijas kaip susilpnėjusias dėl karo Irane ir tai mato kaip progą eskaluoti veiksmus prieš Amerikos interesus Europoje.Rusija neturi jokios priežasties pradėti ginkluoto konflikto su Šiaurės Atlanto aljansu, Rytų ekonomikos forumo kuluaruose naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.„Kodėl Rusija turėtų pulti NATO? Kokia prasmė? Sovietų Sąjunga pripažino Baltijos šalių nepriklausomybę. Ir jos taikiai pasitraukė. Kodėl dabar jas pulti?“ – sakė jis.Pasak A. Gruško, Vakarai patys „priskiria“ Rusijai tokius ketinimus ir net nurodo datą – 2030 metus. O jeigu iki to laiko puolimas neįvyks, esą bus aiškinama, kad jo pavyko išvengti, nes šalys spėjo persiginkluoti, ir karinės išlaidos bus toliau didinamos.Laidoje dalyvauja buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Linas Linkevičius ir gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Vakar paskelbtas 91 šalyje atliktas 15-mečių žinių ir gebėjimų tyrimas, kurį vykdo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Testą atliko 760 tūkst. moksleivių.Kas ketverius metus skelbiamo tyrimo esminė išvada – silpnėjantys pamatiniai įgūdžiai, ypač gebėjimas skaityti ir suprasti ilgesnį tekstą.45 proc. moksleivių nepasiekia bazinio skaitymo raštingumo lygio. Tai reiškia ne tik gebėjimą perskaityti žodžius, bet ir gebėjimą suprasti, interpretuoti ir analizuoti tekstą.Lietuva 2025 metų tyrime lenkia du trečdalius jame dalyvavusių šalių, tačiau, palyginti su 2022 m. tyrimu, Lietuvos moksleivių skaitymo gebėjimų rezultatas sumažėjo 8 taškais, matematikos – 5 taškais, o gamtos mokslų – pakilo 3 taškais.Geriausius rezultatus pasiekė Singapūras, Kinija, Taivanas, Japonija ir Pietų Korėja. Į dešimtuką taip pat pateko Airija, Estija, Jungtinė Karalystė ir Naujoji Zelandija.Laidoje dalyvauja istorijos ir etikos mokytojas dr. Algis Bitautas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė, edukologė dr. Austėja Landsbergienė, rašytojas, teisininkas, skaitymo ambasadorius prof. Justinas Žilinskas ir Vilniaus universiteto matematikas dr. Dainius Dzindzalieta.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.