Ziniu Radijo RSS

Tamsa, lietus, šaltis ir kelis kartus per dieną besikeičiančios kelio sąlygos. Ką vairuotojams svarbu žinoti šiuo permainingu metų laiku? Kaip tinkamai paruošti automobilį žiemai ir kokių klaidų vengti, kad kelionės būtų saugios?

Apie padangas, automobilio žibintus, vairavimo įpročius ir dažniausias vairuotojų klaidas kalbėsimės su „Tėvas Racing“ vairavimo instruktoriumi Andriumi Gelžiniu.

Turinio integracija. Laidą „Žalia rodyklė“ remia „Tėvas Racing“ – prisijaukink greitį.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kas nutinka, kai žmogus ima gyventi pagal nuolat besikeičiančią nuotaiką ir kaskart patiki, kad būtent dabar mato tikrąjį gyvenimą?Kodėl kartais jaučiamės galintys viską, o vėliau nebenorime nieko? Kada gera savijauta jau gali tapti įspėjamuoju ženklu? Ir kaip išmokti gyventi stabiliau, kad nuotaikų svyravimai nevaldytų mūsų kasdienybės?Laidoje dalyvauja psichoterapeutė Marija Judzentavičiūtė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Leidybos namai „Obuolys“ išleido Adolfo Hitlerio knygą „Mein Kampf“ lietuvių kalba. Leidyklos teigimu, 800 puslapių riboto tiražo leidinyje istorinis šaltinis pateikiamas kartu su daugiau kaip 1 500 išnašų, komentarų ir paaiškinimų.Prieštaringai vertinamos knygos pasirodymą jau sukritikavo kultūros ministras Alesys, teigdamas, kad šiuo metu nuo tokių leidinių reikėtų susilaikyti. Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto filosofas, profesorius Gintautas Mažeikis knygos išleidimą pavadino geriausia dovana Kremliaus propagandai.Ar toks leidinys padeda geriau pažinti istoriją, ar prisideda prie nacistinės ideologijos normalizavimo? Kur baigiasi istorinis švietimas ir prasideda pavojingų idėjų sklaida?

Laidoje dalyvauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, istorikas Arūnas Bubnys, Klaipėdos universiteto istorikas, profesorius Vygantas Vareikis ir publicistas, laidų vedėjas Donatas Puslys.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nuosavas namas ilgą laiką daugeliui atrodė kaip prabanga, kurią sau gali leisti tik didesnes pajamas gaunantys žmonės. Tačiau būsto rinka keičiasi, o kartu su ja – ir požiūris į individualių namų statybas. Ar gali būti, kad šiandien pasistatyti 80 kvadratinių metrų namą kainuoja mažiau nei nusipirkti panašaus dydžio butą Vilniuje?

Kiek iš tiesų kainuoja namo statyba? Kur galima sutaupyti, o kur taupyti neverta?

Apie tai kalbėsimės su individualių namų statybos projektus valdančios bendrovės „Plote“ plėtros vadove Diana Kliukovska.

Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ remia „Plote“.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidos pašnekovas – asociacijos „Lietuvos gėrimai“ valdybos narys Vidas Komparskas.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Jauni žmonės šiandien daug keliauja, sportuoja, išbando naujas veiklas ir nori gyventi be didelių suvaržymų. Tačiau ar ieškodami naujų patirčių jie nepamiršta pasirūpinti savo saugumu?Atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos jaunimas apie draudimą žino daugiau, nei geba pritaikyti praktiškai: teorinių žinių įvertis siekia 56 balus iš 100, o praktinių įgūdžių – vos 29.Kodėl atsiranda toks atotrūkis ir ar pats draudimo sektorius pakankamai prisitaiko prie jaunosios kartos poreikių?Apie tai kalbamės su draudimo technologijų bendrovės „Balcia“ valdybos nariu ir Lietuvos filialo vadovu Arturu Senčenko.Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ remia „Balcia“.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Siekdama padidinti ateinančių metų biudžeto pajamas, valdančiųjų koalicinė taryba sutarė apmokestinti degalų gamybos įmonių viršpelnius, sparčiau didinti tabako ir alkoholio akcizus. Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius skaičiuoja, kad viršpelnių apmokestinimas kitų metų biudžetą leistų padidinti preliminariai iki 70 mln. eurų, o sparčiau didinami akcizai – 20 mln. eurų. Kalbėdamas apie galimą lengvatų naikinimą, premjeras teigė, kad sutarimo šiuo klausimu nėra, tik „šiltos diskusijos“. „Valstiečių“ ir demokratų lyderiai pabrėžė, kad jų naikinti neketinama. O peržiūra buvo žadėta – mat galiojančios 64 lengvatos lemia beveik 4 mlrd. eurų praradimus valstybės biudžetui. Tad, ar čia dedamas taškas?O kaip dėl įvairių ministerijų programų peržiūros, kurių pavadinimai, kaip Žinių radijui sakė socialdemokratė Rasa Budbergytė, kelia juoką? Ir iš kur išlindo Finansų ministerijos siūlymas dėl pensijų indeksavimo peržiūros, siūlant nebeindeksuoti jų kasmet, kurį tuoj pat koalicijos lyderiai puolė neigti? Kokių pokyčių laukti būsimajame valstybės biudžete? Ar pavyks pamažinti planuojamą 3,8 procento BVP deficitą, Lietuvos banko valdybos pirmininkui įspėjant, kad Lietuvos skola viršys 60 proc. greičiau nei po 10 metų, kaip prognozuoja Europos Komisija? Valstybės kontrolės teigimu, šis Mastrichto kriterijus, nesiimant priemonių, gali būti peržengtas jau 2030-aisiais.Laidoje dalyvauja valdančiosios koalicijos atstovai – socialdemokratas Algirdas Sysas, „valstietė“ Aušrinė Norkienė bei demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius. Taip pat – opozicinių konservatorių atstovas Mindaugas Lingė ir Vilniaus universiteto ekonomistas, doc. dr. Algirdas Bartkus.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Vakar Abu Dabyje baigėsi trišalės Ukrainos, JAV ir Rusijos derybos. Šalys aptarė galimus humanitarinius veiksmus, pirmiausia belaisvių paleidimą, taip pat saugumo garantijas Ukrainai ir mechanizmus, kurie turėtų užkirsti kelią naujam karui. Atskirai kalbėta apie būtinybę mažinti įtampą.Ukraina kėlė paliaubų, kurios apimtų energetikos ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, klausimą. Taip pat aptartas laivybos Juodojoje jūroje atblokavimas.Dar prieš derybas JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėjo apie naują Europos saugumo architektūrą ir galimus teritorinius pokyčius, po kurių esą galėtų pasikeisti geopolitinis žemėlapis. Tačiau Europos atstovai prie derybų stalo pakviesti nebuvo.Ar šios derybos gali priartinti karo pabaigą, ar tai tik dar viena dūmų uždanga? Ir ar Europos saugumo ateitis gali būti sprendžiama be pačios Europos?Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kaip šiandien gydomas ankstyvos stadijos krūties vėžys ir ar visada būtina chemoterapija?

Pokalbis su gydytoju onkologu chemoterapeutu Aleksandru Petrausku.

Turinio integracija. Laida „Ekspertai pataria“ parengta bendradarbiaujant su „NOVÁRTIS“.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Naujienų portalas „Delfi“ pirmadienį pranešė, kad Lietuva rugsėjį pasiūlė Taivanui keisti atstovybės Lietuvoje pavadinimą mainais į kelis dvišalius ekonominius susitarimus ir specialiojo pasiuntinio Taivanui pareigybės įsteigimą Užsienio reikalų ministerijoje.Anot „Delfi“, Užsienio reikalų ministerijos pateiktame pasiūlyme Taivanas buvo paragintas pakeisti atstovybės Lietuvoje pavadinimą iki spalio 1 dienos.Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad tai nebuvo ultimatumas.„Galų gale jau pusantro mėnesio praėjo, ar ne? Tai jeigu ultimatumas, tai kur ta kita pusė tada? Tai aš tą neigiu, kad buvo koks nors ultimatumas“, – portalui 15min.lt sakė ministras.Ši žinia sukėlė tikrą audrą, ypač, šiandien į Lietuvą atvykstant kinų delegacijai, su kuria susitiks ministerijos atstovai ir parlamentarai iš laikinosios grupės „Už diplomatinių santykių su Kinija normalizavimą iki ES valstybių narių lygmens“.Keliami klausimai, ar Lietuva klaupiasi Kinijai, nedaro dar vienos diplomatinės klaidos. O santykių su Pekinu normalizavimui pritariantieji pabrėžia, kad santykiai su Taivanu žadėtų ekonominių naudų neatnešė, neatnešė ir naudos santykiuose su JAV, o, artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungoje, atstatyti diplomatinius santykius su Kinija svarbu.Laidoje dalyvauja Seimo nariai – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas, komiteto vicepirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis, šiandien su kinų atstovais susitinkantis Ignas Vėgėlė, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro ekspertas dr. Arvydas Kumpis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.