Kodėl daugeliui žmonių taip sunku sveikai maitintis? Kokius netinkamus dalykus žmonės daro tvarkydamiesi su emociniu valgymu? Ką būtina keisti giliai savyje, o kokie visai konkretūs būdai irgi gali šiek tiek padėti?Kalbasi psichoterapeutės Genovaitė Petronienė ir Vika Aniulienė.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje teigiama, kad nemaža dalis žmonių Europoje neturi draugų ar artimų šeimos narių, o Lietuvoje vienišių – daugiausia žemyne.Metų pabaigoje paviešintoje naujausioje EBPO socialinių ryšių ir vienatvės ataskaitoje pažymima, kad jauni žmonės ir vyrai yra labiausiai pažeidžiami vienatvės. Vienišumo jausmą taip pat kone dvigubai dažniau patiria bedarbiai ir mažas pajamas gaunantys asmenys. 21-oje EBPO priklausančioje šalyje kasdienis tiesioginis bendravimas su draugais ir šeima nuolat mažėjo nuo 2006 m., ši tendencija dar labiau sustiprėjo po COVID pandemijos.2022 m. žmonių, teigiančių, kad per pastarąsias keturias savaites jautėsi vieniši „beveik visada“ arba „nuolat“, dalis buvo didžiausia Prancūzijoje ir Lietuvoje – atitinkamai 11 proc. ir 9 proc.Socialinė izoliacija, nebendravimas ir vienišumo jausmas siejami su maždaug 871 tūkst. mirčių kasmet visame pasaulyje. Vienišumas taip pat susijęs su prastesniais darbo rezultatais, didesne nedarbo, studijų metimo rizika ir socialine apatija, pavyzdžiui, rinkimų ignoravimu.Laidoje dalyvauja psichologas Andrius Kaluginas ir  Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje – ekonomistas Marius Jurgilas.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Krašto apsaugos ministerijoje sudarytas 2026 m. karo prievolininkų sąrašas, kuriame – 42 556 jaunuoliai. Į nuolatinę tarnybą bus pašaukta apie 3,9 tūkst. jų. Daugiau nei 3 tūkst. jaunuolių jau pateikė prašymus tarnauti kariuomenėje savanoriškai. 2025 m. prireikė tik septynių privalomai pašauktų jaunuolių, kiti atėjo savo noru. Ar jaunimas nori ginti Lietuvą?Laidoje dalyvauja Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja, Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius plk. Arūnas Balčiūnas. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Baltieji rūmai tvirtina, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto įvairius variantus, kaip galėtų perimti Grenlandijos kontrolę – tiek teritorijos išpirkimu, tiek karine jėga. Danija, o ir visa ES, tokius D. Trumpo planus vertina kaip grėsmę visam Aljansui. Teigia, kad tai gali baigtis NATO griūtimi, jei įvyktų konfliktas tarp Danijos ir JAV.Laidoje dalyvauja ambasadorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Giedrius Česnakas, saugumo ekspertas Ignas Stankovičius, ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Antroji laidos dalis. Krašto apsaugos ministerijoje sudarytas 2026 m. karo prievolininkų sąrašas, kuriame – 42 556 jaunuoliai. Į nuolatinę tarnybą bus pašaukta apie 3,9 tūkst. jų. Daugiau nei 3 tūkst. jaunuolių jau pateikė prašymus tarnauti kariuomenėje savanoriškai. 2025 m. prireikė tik septynių privalomai pašauktų jaunuolių, kiti atėjo savo noru. Ar jaunimas nori ginti Lietuvą? Laidoje dalyvauja Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja, Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius plk. Arūnas Balčiūnas. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Prieš Naujus metus nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą LRT reguliavimą keičiantį įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d. Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų, išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.Tiesa, darbo grupės posėdžiai vyksta ne itin sklandžiai. Baramasi dėl reglamento, posėdžių darbotvarkės, smarkiai skiriasi pozicijos ir opozicijos bei žiniasklaidos atstovų nuomonės.Laidoje dalyvauja televizijos laidų prodiuseris Saulius Jakutavičius ir Seimo darbo grupės nariai – konservatorių atstovė Daiva Ulbinaitė bei Mišrios grupės narys Artūras Zuokas.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Padidėjęs prakaitavimas ir nemalonus kvapas dažnai nurašomi karščiui, stresui ar prastai higienai. Tačiau kada tai tampa rimtu organizmo signalu? Kodėl prakaito kvapas gali pasikeisti staiga? Kuo pavojingas naktinis prakaitavimas ir kodėl kosmetika kartais nepadeda visai?Apie tai – atviras pokalbis su Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadove endokrinologe profesore Džilda Veličkiene. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuvos ekonomikos augimą 2026-aisiais spartins ir vidaus vartojimą augins iš pensijų fondų žmonių atsiimami pinigai, tačiau anksčiau buvusio pagrindinio ekonomikos variklio – pramonės – perspektyvos liks miglotos, eksportas praras ūkio lokomotyvo vaidmenį, sako BNS kalbinti ekonomistai.Anot ekspertų, 2026 metai bus įdomūs metai. Iš vienos pusės, turėsime iš pensijų fondų atsiimtas lėšas, kurios kaitins ekonomiką, tačiau iš kitos pusės, pasaulio ir Europos ekonomikoms stipriai neaugant, ženkli dalis Lietuvos įmonių vis dar liks laukti paklausos augimo. Be to, praėjęs penkmetis mus visus išmokė, kad gali atsitikti bet kas, dėl ko visa ekonominė perspektyva gali greitai ir reikšmingai pasikeistiKai kurie analitikai atkreipia dėmesį, kad vidaus vartojimą taip pat skatins „iki raudonumo įkaitusi“ būsto rinka, itin optimistiniai vartotojų lūkesčiai bei tolesnis pajamų augimas, kuriam pamatus kloja didėjanti minimali alga, atlyginimai viešajame sektoriuje, pensijos ir augsiančios kitos išmokos.Mokesčių pakeitimai ir vartojimo paklausos augimas, kaip prognozuojama, kitąmet didins ir infliaciją, kuri gali viršyti 3 proc.. Kurį laiką lėtėjančiai pramonei šiemet lėmus eksporto nuosmukį, ekspertai mano, kad 2026 metais tendencijos gali tęstis, eksporto rinkose toliau lauks iššūkiai.Laidoje dalyvauja Verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis ir LPK vadovas Vidmantas Janulevičius. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuvoje Seime šiuo metu svarstomas projektas uždrausti nepilnamečiams parduoti nealkoholinius gėrimus, kurių dizainas ir prekės ženklas primena alkoholį. Tai apima nealkoholinį alų, sidrą ar vyną, jei jų pakuotės atrodo kaip tikrų alkoholinių gėrimų. Seimo narys Bronis Ropė siūlo apskritai drausti terminą „nealkoholinis". Iniciatyvos autoriai teigia, kad tokie gėrimai gali „pratinti" jaunimą prie alkoholio vartojimo kultūros, tačiau kritikai atkerta, kad šie gėrimai jaunimui visai nepavojingi, o draudimai neturi teigiamo poveikio elgesiui.Laidoje dalyvauja Seimo narys Darius Razmislevičius, Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas, Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian. Antroji laidos dalis. Didžioji Britanija ir Prancūzija pareiškė pasirengusios po būsimo taikos susitarimo dislokuoti savo karius Ukrainoje. Kokie yra Vakarų įsipareigojimai Ukrainos saugumui? Kaip D. Trumpo politika Venesueloje atsilieps jo taikos planui Ukrainoje? Komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Didžioji Britanija ir Prancūzija pareiškė pasirengusios po būsimo taikos susitarimo dislokuoti savo karius Ukrainoje. Kokie yra Vakarų įsipareigojimai Ukrainos saugumui? Kaip D. Trumpo politika Venesueloje atsilieps jo taikos planui Ukrainoje?Komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.   

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.