JAV Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Johnas Ratcliffe’as vakar lankėsi Maskvoje. Vizitas iš anksto nebuvo paskelbtas, o jo tikslas kol kas nėra aiškus. CŽA ir Baltieji rūmai situacijos nekomentuoja. Kremlius teigia, kad Vladimiro Putino susitikimas su CŽA vadovu nebuvo planuotas.Prieš tai CŽA vadovą skraidinęs JAV karinis lėktuvas buvo nusileidęs Rygoje. Analitikų bendruomenėje svarstoma, kad vizitas galėjo būti susijęs su JAV žvalgybos informacija apie galimą Rusijos pasirengimą testuoti NATO ryžtą.Ką šis netikėtas vizitas reiškia? Ko juo galėjo būti siekiama? Kokios Rusijos karo prieš Ukrainą perspektyvos? Kaip reaguotų JAV ir NATO, jei V. Putinas nuspręstų didinti eskalaciją?Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, filosofas Gintautas Mažeikis ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Artėjant naujiems mokslo metams, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad sistemai netrūksta iššūkių. Daugiausia dėmesio, anot jos, reikės skirti ugdymo kokybei, mokinių emocinei sveikatai ir įtraukiajam ugdymui.Šiuo metu taip pat koreguojamas ugdymo planas, sprendžiami techniniai klausimai. Nuo šių mokslo metų keičiasi socialinių ir pilietinių valandų tvarka – jų skaičius mažinamas, o mokiniams suteikiama galimybė dalį valandų atlikti vasarą arba perkelti į kitus metus. Daugiau dėmesio numatoma skirti projektinėms veikloms.R. Popovienė taip pat patvirtino, kad mokytojų atlyginimai ir toliau bus didinami. Pagrindiniai įsipareigojimai įtvirtinti šakos kolektyvinėje sutartyje, o tam reikalingos lėšos numatytos trejų metų biudžete.Kiek švietimo sistema pasiruošusi naujiems mokslo metams? Kokie darbai vis dar nebaigti ir ar mokyklos spės pasiruošti pokyčiams?Laidoje dalyvauja Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas ir Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ketvirta diena po savaitgalį siautusios audros elektros vis dar neturi daugiau nei 93 tūkst. vartotojų. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad krizė apnuogino senas valstybės problemas, ir žada, likvidavus padarinius, grįžti prie strateginių sprendimų.Tokios stichijos Lietuvą užklumpa nebe pirmą kartą, todėl natūraliai kyla klausimas – kodėl vis dar nesame joms pasiruošę? Kodėl elektros tiekimo atstatymas trunka taip ilgai? Kaip savivaldybės pasirengusios stichinėms nelaimėms? Kodėl stringa elektros linijų kabeliavimas miškingose vietose ir trūksta specialistų?

Laidoje dalyvauja Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška, prezidento vyriausiasis patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Ramūnas Dilba, energetikos ministras Lukas Savickas, Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas ir energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Rusijos parlamentas – Valstybės Dūma – pritarė priemonėms, kuriomis užsienyje gyvenantiems rusams, vengiantiems teisinio persekiojimo savo šalyje, gali būti įšaldomos sąskaitos, konfiskuojamas turtas ir ribojamos konsulinės paslaugos, įskaitant pasų atnaujinimą užsienyje.Teisininkai vadinamąjį „išdavikų įstatymą“ vertina kaip dar vieną žingsnį stiprinant spaudimą režimo kritikams, ypač politiniams aktyvistams ir žurnalistams. Tuo metu Rusijos teismas opozicijos politikui Levui Šlosbergui skyrė daugiau nei 11 metų laisvės atėmimo bausmę už Maskvos karinės agresijos Ukrainoje kritiką.Ar Rusija vis labiau užsidaro nuo pasaulio? Kiek dar gali stiprėti represijos prieš režimo kritikus ir kokią įtaką tai daro Rusijos visuomenei bei ekonomikai?Laidoje dalyvauja ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Savaitgalį Lietuvoje siautėjo audra. Virto medžiai, tvino gatvės. Neišvengta aukų – Anykščių rajone nuvirtus medžiui žuvo žmogus. „Pagal priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų iškvietimų skaičių galima teigti, kad šios audros padariniai bus bene didžiausi per pastaruosius du dešimtmečius“, – teigiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) įraše socialiniame tinkle „Facebook“. Ugniagesiai gelbėtojai per savaitgalį daugiau nei 2,5 tūkst. karto visoje Lietuvoje vyko šalinti per stiprią audrą nuvirtusių medžių.Bendrasis pagalbos centras (BPC) per praėjusį savaitgalį sulaukė 33 tūkst. 561 skambučio – šeštadienį – didžiąją daugumą jų – beveik 24,5 tūkst. Skelbiama, kad tai didžiausias per vieną parą gautų skambučių skaičius per visą BPC veiklos istoriją.Dėl audros be elektros buvo likę daugiau nei 250 tūkst. žmonių. Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad reikia spartinti kabeliavimą – elektros linijas miškingose vietovėse pakeisti požeminiais kabeliais.Apie audros padarinius ir pamokas, laidoje kalbame su tarnybų atstovais ir rajonų merais.Laidoje dalyvauja: PAGD atstovė Jolita Orentaitė, ESO atstovė Rasa Juodkienė, BPC viršininko pavaduotoja Jelena Montvilienė, Vilniaus raj. savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius, Mažeikių raj. merė Rūta Matulaitienė, Kazlų rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška ir meteorologas Gytis Valaika.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas ir LRT radijo laidų vedėjas Marius Jokūbaitis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Rugsėjis vaikams atneša ne tik naują kuprinę ar sąsiuvinius, bet ir naujų iššūkių, jaudulio bei nerimo. Kaip atskirti natūralų jaudulį nuo signalų, kad vaikui iš tiesų sunku? Ką tėvai gali padaryti jau dabar, kad rugsėjo 1-oji būtų sklandesnė ir saugesnė?Apie vaikų emocinę sveikatą, kasdienę rutiną, savalaikius pokalbius su atžalomis ir tėvų vaidmenį kalbamės su „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialiste, dirbančia psichikos sveikatos stiprinimo srityje, Anastasija Kaminskiene ir Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausiąja specialiste Lina Adomavičiūte.Turinio integracija. Laida rengiama Higienos instituto iniciatyva, bendradarbiaujant su visoje Lietuvoje veikiančiais visuomenės sveikatos biurais.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Pokalbis apie amerikietiškus automobilius su jų žinovu, renginio „American Spirit“ organizatoriumi Donatu Žukausku.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Savaitgalį minėsime Molotovo–Ribentropo pakto metines. Tą pačią dieną prisiminsime ir Baltijos kelią. Du istoriniai įvykiai žymi skirtingus mūsų tautos laikotarpius – padalytą Europą, Lietuvos okupaciją ir sovietmetį, o vėliau – vienybės ir atgimimo pradžią. Tačiau ir šiame XX amžiaus laikotarpyje būta visko – partizaninio judėjimo, tylios tautos rezistencijos, kolaboravimo, prisitaikėliškumo ir maišto.Baltijos kelias tarsi sakė: norime būti vieninga, ateitį kurianti tauta. Nors ir Baltijos kelyje buvome ne visi. Po nepriklausomybės atkūrimo poliarizacijos daugėjo – tauta skirtingai reagavo į daugelį klausimų: požiūrį į Rusiją, ES, NATO, energetinę nepriklausomybę, politines partijas, šalies valdymo modelį, šeimą ir Konstituciją.Tačiau ir nuo viduramžių Lietuva nebuvo vieninga. Luomai gyveno savo gyvenimus, skurdžiai skurdo, turčiai turtėjo.Kas pasikeitė per amžius? Ar galima sakyti, kad poliarizacija yra natūralus, o gal net teigiamas reiškinys? Gal gerai, kad yra dvi ar trys Lietuvos, penkios ar dešimt partijų, šimtai ar tūkstančiai skirtingų interesų?Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Algimantas Kasparavičius ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis.Laidą „Istorinės paralelės“ iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.