Laidoje dalyvauja teisininkė, konstitucinės teisės ekspertė Toma Birmontienė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Rugsėjį Vilniaus gatvėse gerokai padaugėja automobilių, pėsčiųjų, dviratininkų ir paspirtukininkų, o rytinis eismas tampa kur kas intensyvesnis. Ypač daug dėmesio reikia skirti vaikams, kurie dar tik mokosi įvertinti automobilio greitį, atstumą ir eismo situaciją.Kodėl pirmosios mokslo metų savaitės prie mokyklų gali būti pavojingiausios ir kur vairuotojai turėtų būti ypač atidūs? Ką tėvai turėtų priminti vaikams apie saugų kelią į mokyklą ir kodėl net perėjoje negalima aklai pasitikėti sustojančiu automobiliu?Apie saugesnes Vilniaus gatves, projektą „Gatvės visiems“ ir sprendimus, padedančius apsaugoti mažuosius eismo dalyvius, kalbėsimės su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patarėja Solveiga Stankevičiene.Laida rengiama bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuvoje minima Laisvės diena – prieš 33 metus iš šalies buvo išvesta okupacinė kariuomenė. Per visus šiuos nepriklausomybės dešimtmečius valstybė stiprina savo kariuomenę, o kalbos apie visuotinį šaukimą vis dažnesnės. Panašu, kad ir visuomenės palaikymas tam didelis – praėjusią savaitę paskelbta asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu atlikta apklausa, kuri rodo, kad beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad šalyje būtų įvestas visuotinis šaukimas, o prioritetas teikiamas vyrų šaukimui. Anot asociacijos, daugiau nei pusė norėtų, kad visuotinis šaukimas būtų įvestas greičiau nei iki 2030 metų.„Išvada, kad gyventojai yra pasiruošę ir iš sprendimų priėmėjų tikisi, kad artimiausiais metais pereisime prie visuotinio šaukimo. Kaip matome, iš tiesų, kad žmonių palankumas ir greitesniam visuotinio šaukimo modelio įgyvendinimui iš tiesų yra aukštas“, – sakė „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas. Jo teigimu, tai indikuoja reikšmingą visuomenės signalą „valstybei daryti ir priimti reikalingus sprendimus“. Ar jie bus?Laidoje dalyvauja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai – socialdemokratas Tomas Martinaitis ir konservatorius, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, saugumo ir gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas, asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Dviratininkai keliuose, jų santykiai su automobilių vairuotojais, eismo kultūra, geros ir blogos patirtys bei taisyklių pokyčiai.Apie tai šios dienos laidoje kalbamės su iniciatyvos „Minam 100“ įkūrėja Vita Degutiene.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Toliau spėliojama, kodėl į Maskvą kariniu orlaiviu kelioms valandoms buvo atvykęs JAV žvalgybos vadovas Džonas Ratklifas. Kalbama, kad vienas iš galimų vizito tikslų galėjo būti perspėjimas nebandyti NATO ryžto Baltijos šalyse. Taip pat svarstoma, ar buvo kalbama apie karą Ukrainoje, taktinio branduolinio ginklo panaudojimo riziką ar situaciją Irane.Tuo metu šį mėnesį Europoje stebimas su Rusija siejamų įtartinų hibridinių atakų suintensyvėjimas: dega gynybos pramonės objektai, prie kritinės infrastruktūros pastebimi dronai, fiksuojami kiti įtartini incidentai. Ar Rusija testuoja NATO ribas? Kaip į tokias provokacijas turėtų reaguoti Europa ir Jungtinės Valstijos? Ar Amerikos spaudimas gali priversti Putiną sėsti prie derybų stalo ir siekti paliaubų?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas, buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Vygaudas Ušackas ir saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

7,4 ir 7,7 – iš pirmo žvilgsnio skirtumas nedidelis, tačiau žemės drebėjimų atveju jis gali reikšti beveik tris kartus daugiau išsiskyrusios energijos. Kas iš tiesų slepiasi už skaičiaus, kuriuo apibūdinamas žemės drebėjimo stiprumas, ir kodėl net keli dešimtadaliai gali būti tokie svarbūs?

Ar stipresnis drebėjimas visada reiškia didesnę nelaimę ir kodėl tokį patį drebėjimą vienoje vietoje žmonės gali pajusti daug stipriau nei kitoje? Ar Lietuvoje, kur apie žemės drebėjimus girdime retai, iš tiesų galime jaustis saugūs? Ir ką apie žemės judėjimą po mūsų kojomis gali pasakyti seismologai?

Apie tai kalbamės su Lietuvos geologijos tarnybos Giluminės ir naftos geologijos skyriaus vyriausiuoju seismologu Andriumi Pačėsa.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kaip ir visada, kartą per mėnesį penktadieniais kalbiname nuolatinius Žinių radijo bičiulius – psichologę, rašytoją, intuityviosios psichoterapijos kūrėją ir DARA centro vadovę Ramunę Murauskienę bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantą ir lektorių Vaidą Arvasevičių.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuva turėjo tik vieną oficialiai karūnuotą karalių – Mindaugą, kuris buvo vainikuotas 1253 m. liepos 6 d. Vėlesni Lietuvos valdovai liko didžiaisiais kunigaikščiais, o valstybė ilgainiui pasuko kitu politiniu keliu su Lenkija.Tapimas karaliumi viduramžiais reiškė ir įsiliejimą į Europos krikščioniškųjų karalysčių šeimą. Popiežiaus pripažinimas suteikė valdovui tarptautinį legitimumą ir stiprino valstybės suverenumą.Vytautas Didysis taip pat siekė karaliaus karūnos, tačiau jos taip ir negavo. Situaciją apsunkino Lietuvos ryšiai su Lenkijos Karalyste – Lietuvos tapimas karalyste būtų pakeitęs abiejų valstybių santykį, o tam priešinosi Lenkijos diduomenė.Kodėl Mindaugas liko vienintelis Lietuvos karalius? Kas būtų pasikeitę, jei Vytautui būtų pavykę karūnuotis? Ir kaip šiandien atrodytų Lietuva, jei būtume išlikę monarchija?Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Tomas Čelkis ir Vilniaus universiteto istorikas Antanas Petrilionis.Laidą „Istorinės paralelės“ iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Susisiekimo ministerija siūlo panaikinti privalomą 1 m ir 1,5 m saugų atstumą kelyje lenkiant dviratininkus ir palikti tai tik kaip rekomendaciją. Dviratininkų bendruomenė teigia, kad tai silpnina pažeidžiamiausių eismo dalyvių apsaugą ir gali kainuoti žmonių gyvybes.Dviratininkai siūlo leisti saugiai kirsti ištisinę liniją juos lenkiant ir taip spręsti lenkimo problemą. Kaip užtikrinti saugų dviratininkų lenkimą ir ar dabartines taisykles iš tiesų reikėtų keisti?

Laidoje dalyvauja dviratininkų iniciatyvos „Minam 100“ steigėja Vita Vitkutė-Degutienė, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas ir automobilių žurnalistas Vitoldas Milius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.