Sausio 22 dieną minima 1863–1864 metų sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena. Tai buvo kovingiausias ir ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo sąjūdis Rusijos imperijoje XIX amžiuje. Sukilimas apėmė Lenkijos Karalystę, Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Jis brendo veikiamas Centrinės ir Pietryčių Europos tautų išsivadavimo judėjimų bei Rusijos imperijos susilpnėjimo po pralaimėto Krymo karo.Deja, sukilimas buvo pralaimėtas. 1863–1864 metais Lietuvoje įvyko 321 mūšis ir susirėmimas su Rusijos kariuomene. Iki 1865 metų sausio 1 dienos mirties bausme, katorga, tremtimi į tolimas Rusijos imperijos vietas ar policijos priežiūra buvo nubausti 21 712 žmonių. Nuslopinusi sukilimą, Rusijos valdžia ėmėsi represijų: 1864 metais buvo uždrausta lietuvių spauda lotyniškomis raidėmis, lietuvių kalba pašalinta iš mokyklų, įvesti kiti nacionaliniai suvaržymai.Vis dėlto 1863–1864 metų sukilimas ir jo padariniai paspartino baudžiavos liekanų panaikinimą, kapitalizmo raidą, nacionalinį sąmoningėjimą, prisidėjo prie demokratinės minties ir nacionalinio išsivadavimo judėjimo plėtros.Laidoje dalyvauja karo istorikas, politikas Valdas Rakutis ir istorijos bei pilietiškumo mokytojas Robertas Ramanauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

JAV administracija grasina įvesti 25 procentų muitus aštuonioms Europos šalims, kurios labiausiai priešinasi Donaldo Trumpo siekiui perimti Grenlandiją. Ar Europa panaudos vadinamąją „prekybos bazuką“ prieš Trumpo tarifus? Kas laimėtų iš galimo muitų karo?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja teisininkas, konstitucionalistas Egidijus Kūris.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Per susitikimą su gyventojais „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis apstumdė jaunuolį, laikiusį plakatą su užrašu „Ruzzija“ ir rodykle išėjimo link. Policija patvirtina, kad pareiškimų negauta, tačiau renkama medžiaga dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo. Ar tokie incidentai yra pavojingas signalas apie augančią politinio smurto riziką Lietuvoje? Kaip stabdyti didėjantį visuomenės susipriešinimą?

Laidoje dalyvauja Seimo narys Artūras Skardžius, Seimo narys Saulius Skvernelis ir komunikacijos agentūros „Repoint PR“ direktorius, portalo „15min“ skiltininkas Mantas Dubauskas.

Antrojoje laidos dalyje aptariami JAV administracijos grasinimai įvesti 25 procentų muitus aštuonioms Europos šalims, kurios labiausiai priešinasi Donaldo Trumpo siekiui perimti Grenlandiją. Ar Europa panaudos vadinamąją „prekybos bazuką“ prieš Trumpo tarifus? Kas laimėtų iš galimo muitų karo?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Pastaruoju metu vėl pasigirsta kalbų apie pensinio amžiaus ilginimą. Visų pirma dėl to, kad susilygino vyrų ir moterų pensinis amžius – nuo šių metų jis siekia 65 metus. Perėjimas prie tokio pensinio amžiaus truko daugiau nei dešimtmetį. Kita priežastis – galimybė pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo. Prognozuojama, kad dėl to pensijos gali būti mažesnės, o tai reikštų, kad daliai žmonių tektų dirbti ilgiau, siekiant, jog pensijų sistema neužlūžtų.Jau ne kartą kalbėta, kad pensinis amžius galėtų būti ilginamas iki 67, 70 ar net 72 metų. Kai kurios šalys eina pensinio amžiaus ilginimo keliu, nes ilgėja gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė. Lietuva kol kas dar nėra šios srities lyderė. Tačiau jei pensijų visiems neužteks, ką darysime? Kita vertus, ar darbdaviai ir verslininkai bus patenkinti vyresnio amžiaus darbuotojais?

Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, Vilniaus universiteto afilijuotas profesorius, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja Geopolitikos ir saugumo studijų centro patarėjas Vladimiras Laučius ir apžvalgininkas Ginas Dabašinskas.Laidą „Įvykiai ir komentarai“ pristato DELFI. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Tūkstančiai žmonių šeštadienį išėjo į Danijos sostinės gatves protestuoti prieš Donaldo Trumpo planus perimti Grenlandiją. JAV prezidentas toliau eskaluoja Grenlandijos klausimą – nuo vasario žada taikyti 10 proc. importo muitus į JAV įvežamoms prekėms iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Suomijos, nes jos priešinasi jo planams. Netrukus po grasinimų pasirodė bendras šių šalių pareiškimas, kuriame teigiama, kad „ir toliau laikysimės išvien ir koordinuosime savo atsaką. Esame pasiryžę ginti savo suverenitetą“. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė remiantis šį pareiškimą. O Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kaip nurodė jo komanda, prašys ES aktyvuoti galingą „priemonę kovai su prievarta“, jei JAV išties įves muitus. Europos valstybės praėjusią savaitę pradėjo dislokuoti karius saloje, vykdydamos, pasak Vokietijos, misiją, skirtą atremti Rusijos ir Kinijos grėsmes. Tačiau pačių vokiečių 15 kariškių misiją baigė anksčiau laiko – pabuvo ten porą dienų, nors misiją planuota vykdyti 3 dienas. Kaip nurodė šalies gynybos ministerija, to priežastis – prastos oro sąlygos. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad Lietuva taip pat turėtų apsvarstyti dalyvavimą karinėse pratybose Grenlandijoje.Artimiausiomis dienomis dėl D. Trumpo grasinimų muitais sušaukti Europos Sąjungos lyderius į neeilinį posėdį žada Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa.Laidoje dalyvauja: buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Dovilė Jakniūnaitė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas, komiteto narys, demokratas Giedrimas Jeglinskas.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Sausio 13-osios minėjime prezidentas Gitanas Nausėda sakė: „Laisvės nėra ten, kur įsiviešpatauja melas ir manipuliacijos. Laisvė traukiasi, kai svarbiausiu tikslu tampa sutrypti ir paniekinti kitamintį. Ir mes patys nusigręžiame nuo laisvės, kai esminiai, valstybinės reikšmės sprendimai priimami skubotai, beatodairiškai ir neatsakingai.“„Neseniai man teko viešai nusistebėti, kad šiuo neramiu laikotarpiu mes, nepriklausomos Lietuvos valstybės žmonės, su tokiu užsidegimu kuriame naujas politines krizes, ieškome priešų tarp savų ir jų neišvengiamai surandame.Visada tikėjau ir toliau tikiu, kad laisvė mums duota ne tam, kad patenkintume dominavimo instinktą. Tikėjimas savo teisumu, kurio šiandien tiek daug visame politiniame spektre, – galinga jėga, tačiau ji neturėtų tapti Tautą skaldančiu pleištu. Ir čia mes visi privalome jausti savo asmeninę atsakomybę.“Dar anksčiau interviu žiniasklaidai prezidentas yra kalbėjęs ir apie patriotizmą, sakydamas, kad kai kas bando įtvirtinti meilės Lietuvai monopolį.

Laidoje dalyvauja Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Matas Maldeikis ir Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Sinica.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Vieni elektromobilių nemėgsta, kiti teigia, kad tai yra vienintelis automobilizmo ateities scenarijus. Kuo skiriasi šie požiūriai?Laidoje dalyvauja žurnalistas, svetainės nodum.lt autorius Povilas Mažeika. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kur sutinkame žemos kompetencijos žmones ir kaip jie elgiasi susidūrę su žinančiu daugiau? Kodėl mums visiems tam tikrose srityse būdingas Dunningo–Krugerio efektas? Kaip paveikti „nežinančiuosius“, kad jie suvoktų tikrąją padėtį?

Temą aptaria psichoterapeutė Genovaitė Petronienė ir bendradarbiaujantis psichologas Mindaugas Kazlauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.