Šįryt į Latvijos oro erdvę iš Rusijos įskrido ir sprogo dronas. Incidentas fiksuotas Kraslavos apylinkėse. Dronas taip pat buvo užfiksuotas Estijos teritorijoje, kur, kaip praneša Vidaus saugumo tarnyba, jis rėžėsi į Auverės elektrinės kaminą. Užvakar dronas įskrido į Lietuvos teritoriją – valdžia teigia, kad tai buvo pasiklydęs ukrainietiškas dronas.

Kaip apsaugoti Lietuvą nuo dronų? Kokią grėsmę jie kelia mūsų žmonėms? Ar tinkamai pasirinkti gynybos prioritetai?

Laidoje dalyvauja Estijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Vaidas Matulaitis, dronų ekspertas, padedantis Ukrainos kariuomenei Vygintas Ušinskas ir Seimo narys Giedrimas Jeglinskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Žadėjęs per 48 valandas sunaikinti Irano energetikos infrastruktūrą, jei ši neatvers laivybos Hormūzo sąsiauryje, Donaldas Trumpas persigalvoja. Apžvalgininkai teigia, kad tam įtakos turi blogėjanti situacija energetikos ir akcijų rinkose bei nusigręžiantys Trumpo rėmėjai. Jungtinių Valstijų prezidentas pareiškia, kad vyksta derybos su Teheranu ir kad penkias dienas neatakuos Irano energetikos. Teheranas šias derybas vadina melagingomis naujienomis ir kol kas neatidaro Hormūzo sąsiaurio, per kurį gabenama penktadalis pasaulio naftos. Ar Trumpas pradeda trauktis iš konflikto? Kas bus, jei Iranas jo nenutrauks?

Laidoje dalyvauja iranistė, Vilniaus universiteto dėstytoja, Artimųjų Rytų kultūros antropologė dr. Dalia Sabaliauskienė, energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas ir filosofas dr. Kęstutis Girnius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Suomijos prezidentas mano, kad įmanoma pasiekti susitarimą, kuris padėtų vienu metu spręsti tiek Persijos įlankos naftos krizę, tiek karą Ukrainoje. Pasak jo, toks susitarimas galėtų būti pasiektas su viena Europos iškelta sąlyga – kad Jungtinių Valstijų prezidentas suteiktų visą reikalingą pagalbą Ukrainai siekiant priimtino taikos susitarimo su Rusija.Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškia, kad Jungtinėms Valstijoms nebereikia sąjungininkų pagalbos kare su Iranu. Tai įvyksta po kelių dienų bandymų įtikinti NATO ir kitas šalis prisidėti prie operacijų Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos transportavimo kelių, per kurį įprastai keliauja apie penktadalis visos naftos.Laidoje dalyvauja Europos Parlamento nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Paulius Saudargas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nacionalinio saugumo komisija aptaria situaciją dėl Varėnos rajone nukritusio, galimai šalies sieną kirtusio drono. Pirmadienio ankstų rytą Varėnos rajone, netoli Lavyso ežero, nukrenta galimai iš Baltarusijos atskridęs dronas. Iš kur į Lietuvą galėjo įskristi dronas?

Laidoje dalyvauja atsargos generolas, buvęs Lietuvos oro pajėgų vadas Edvardas Mažeikis ir signataras, ambasadorius Albinas Januška.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja aktorius Dainius Kazlauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Prezidentas Gitanas Nausėda dar sausio mėnesį paragino savo Lenkijos kolegą Karolį Nawrockį apsvarstyti galimybę išplėsti steigiamą Kapčiamiesčio poligoną į savo teritoriją. Lenkai jau nuo pradžių kalbėjo, kad juos domintų bendros pratybos Kapčiamiestyje. Tačiau praėjusią savaitę dėl bendro poligono nukirto griežtai. „Lenkija tuo visiškai nesuinteresuota“, – pareiškė Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Bejda. Kol Lietuvos opozicija lieja apmaudą, o valdantieji sako, kad nemato tragedijos.„Aš suprantu, kad visiems reikia skambių antraščių, o opozicijai tuščio oro virpinimo, visgi niekas nepasikeitė – koks planas buvo, toks ir yra. Kodėl reikia sukelti tokią dezinformacijos bangą?“, – „Feisbuke“ kėlė klausimą krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, pabrėždamas, kad visada buvo kalbama apie Lenkijos karių treniravimąsi naujai kuriamame poligone, o ne Varšuvos norą jį steigti kartu.Kodėl lenkai nenori bendro poligono su Lietuva? Kuo jis būtų naudingas? Ar lenkų jau nebeperkalbėsim? Ar reikia tai sureikšminti?Kalbame su prezidento vyr. patarėju nacionalinio saugumo klausimais Deividu Matulioniu, atsargos majoru Dariumi Antanaičiu, Seimo Užsienio reikalų komiteto nariu, socialdemokratu Ruslanu Baranovu, konservatorių lyderiu Laurynu Kasčiūnu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju, dr. Mariusz Antonowicz.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje dalyvauja BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Socialiniuose tinkluose kyla ginčai dėl parduotuvės Kaune, pavadintos „Čigono daržas“. Romų bendruomenės atstovai teigia, kad žodis „čigonas“ turi stigmatizuojantį ir įžeidžiantį krūvį ir neturėtų būti vartojamas. Tuo metu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka (nuotr.) sako, kad žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis ir geras. „Man teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami“, – LRT.lt teigia viršininkas.

Laidoje dalyvauja Romų integracijos centro vadovė Konsuela Mačiulevičiūtė, buvęs Lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų katedros profesorė Laimutė Anglickienė, Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, bendrinės kalbos normų tyrėja dr. Rita Miliūnaitė ir portalo „15min“ fotournalistas Vidmantas Balkūnas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuva yra viena atviriausių ekonomikų Europoje – didelė dalis įmonių dirba eksporto rinkose. Tačiau kartu labai svarbi ir vidaus rinka, o viena didžiausių jos dalių – viešieji pirkimai.Valstybė kasmet perka prekių, paslaugų ir darbų už milijardus eurų, o ši rinka sudaro maždaug dešimtadalį šalies ekonomikos. Kai kurioms įmonėms tai yra tik viena iš veiklos sričių, o kitoms – pagrindinė verslo kryptis.Todėl itin svarbus tampa konkurencijos lygis viešuosiuose pirkimuose. Vienas iš rodiklių, į kurį dažnai atkreipiamas dėmesys, yra vadinamasis vieno tiekėjo rodiklis, kai konkurse dalyvauja tik vienas tiekėjas.Ką tai signalizuoja apie rinką ir kodėl konkurencija viešuosiuose pirkimuose svarbi visai ekonomikai, kalbamės laidoje.Laidoje dalyvauja viešosios įstaigos CPO LT direktorė Neringa Andrijauskienė.Turinio integracija. Laidą „Ekspertai pataria“ pristato nacionalinė centrinė perkančioji organizacija CPO LT.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kovo 20 dieną minima Tarptautinė laimės diena. Jos tikslas – raginti visas pasaulio valstybes aktyviai siekti, kad būtų gerinama žmonių psichologinė, fizinė ir socialinė savijauta. Šią dieną organizuojamos iniciatyvos, skatinančios emocinės sveikatos stiprinimą, sąmoningumo ir dėmesingumo ugdymą.O kas pas mus tai skatina? Kaip mes priimame laimę ir kaip ją suprantame? Kas apskritai yra laiminga valstybė, laiminga visuomenė? Kuriamos laimės ekonomikos, rašomos knygos apie laimę – kam visa tai?Laidoje dalyvauja psichologai Tomas Lagūnavičius ir Edvardas Šidlauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.