Kovo 9-oji – Lietuvos vardo diena. Lietuva pirmą kartą rašytiniame šaltinyje paminėta 1009 metais Kvedlinburgo Šv. Servacijaus moterų vienuolyno metraštyje, aprašant kovo 9-osios įvykį, vykusį Lietuvos pasienyje. Metraštyje lotynų kalba rašoma: „Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacijumi, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių trenktas į galvą, septynios dienos iki kovo idų, su aštuoniolika saviškių iškeliavo į dangų.“ Seimas, įvertinęs šios datos išskirtinę reikšmę Lietuvos istorijai, nusprendė kovo 9-ąją paskelbti atmintina diena ir įrašyti ją į Lietuvos atmintinų dienų įstatymą.Praėjo daugiau nei tūkstantis metų. Kaip per šį laiką keitėsi lietuvio tapatybė, požiūris į kitataučius ir kitatikius, santykis su savo valstybės ribomis ir bendruomene?Laidoje dalyvauja politikas, istorikas Valdas Rakutis ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas Mindaugas Nefas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ar verslininkas – tiesiog stipresnė asmenybė, ar priešingai – su harmonija turi mažai bendro? Kaip suprasti, ar būtent jums verta pradėti eiti verslo keliu? Kaip spręsti verslui trukdančias psichologines problemas?Laidoje dalyvauja verslo konsultantė Indrė Globė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

„Po šios žiemos mūsų keliai jau galutinai subyrėjo. Prioritetą teikiame automagistralėms, kur eismas intensyviausias“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.Susisiekimo ministerija skelbia, kad apie pusė Lietuvos kelių yra prastos arba labai prastos būklės, o maždaug 150 tiltų ir viadukų – avarinės būklės. Kelių infrastruktūra prastėja greičiau, nei spėjama ją tvarkyti, praneša Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Situaciją sunkina ir pakilusios dyzelino kainos: dėl maždaug 20 proc. brangimo už numatytus 815 mln. eurų šiemet pavyks atlikti mažiau darbų, nei planuota.

Laidoje dalyvauja ilgametis kelių priežiūros institucijų vadovas, daktaras, docentas Virgaudas Puodžiukas, vairavimo mokytojas, eismo saugumo ekspertas Kastytis Povilaitis, Seimo narys Algirdas Butkevičius ir buvęs kelių įmonės „Eurovia“ generalinis direktorius Stanislovas Kablys.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybos šaltiniai teigia, kad kol kas JAV ir Izraelio atakos Irano režimo nenugriaus. Iranas atakuoja naftos tanklaivius ir destabilizuoja rinkas – naftos kainos šiandien vėl šoktelėjo iki 100 dolerių. Ar karas padarys Irano režimą žiauresnį ir radikalesnį?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, iranistė dr. Ieva Koreivaitė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą papildė dar trylika bendruomenių puoselėjamų tradicijų: nuo šimtametės kankliavimo tradicijos Skriaudžiuose ir archajiškos nėgių žvejybos Šventosios upėje iki analoginės fotografijos ar Trijų Karalių vaikštynių Darsūniškyje. Tai tradicijos, pasakojančios ne tik apie praeitį – jos gyvos ir šiandien, perduodamos iš kartos į kartą bei padedančios bendruomenėms išlaikyti savo tapatybę.Kaip gimsta gyvojo paveldo sąvadas? Kas lemia, kad tam tikra tradicija pripažįstama vertybe? Ir kaip senosios praktikos randa vietą šiuolaikiniame gyvenime?Laidoje dalyvauja Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė ir centro Nematerialaus kultūros paveldo specialistė Loreta Sungailienė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kovo 10 dieną prasidėjo Seimo pavasario sesija. Joje numatoma svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas, balsuoti dėl poligono steigimo, galbūt keisti mokesčių įstatymus, įtvirtinti sveikatos reformą, taip pat gali tekti spręsti dėl kai kurių Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimo. Kaip dažnai nutinka, koalicijai gali tekti įrodinėti savo vienybę, nes kai kuriais klausimais nuomonės jau dabar išsiskiria. Ko tikėtis pavasario sesijoje?Laidoje dalyvauja socialdemokratas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas ir politinės partijos „Nemuno aušra“ atstovas Robert Puchovič.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas pristatys darbo grupės projektą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos. Jame siūloma įsteigti valdybą, padidinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą nuo 12 iki 15 narių ir riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Taip pat keičiami pagrindai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus atleidimui, tačiau paliekama dabartinė dviejų trečdalių balsų kartelė.Laidoje dalyvauja Žurnalistų profesionalų asociacijos valdybos narė, LRT žurnalistė Liepa Želnienė, Seimo narė, socialdemokratė Indrė Kižienė, Seimo narys, mišrios darbo grupės narys Artūras Zuokas ir Seimo narys, liberalas Simonas Kairys.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Rytoj švęsime Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. 1990 metų kovo 11-ąją Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomą ir demokratinę valstybę. Šiandien pasaulį drebina nestabilumas ir karai – Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose. Kiek stipri Lietuvos nepriklausomybė?

Laidoje dalyvauja ambasadoriai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Aurimas Taurantas ir Vytautas Plečkaitis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Rytoj minėsime 36-ąsias nepriklausomybės metines. Dar vieną sukaktį pasitinkame neramiais geopolitiniais laikais – karas Europoje, konfliktai Artimuosiuose Rytuose, nuolatinė įtampa regione primena, kokia trapi gali būti laisvė.Vis dėlto Lietuva šiandien jaučiasi stipresnė nei anksčiau. Pradinį nerimą, kilusį prasidėjus karui Ukrainoje, pamažu keičia didesnis pasitikėjimas. Ekonomika auga sparčiai, Lietuva išsiskiria optimistiškesnėmis nuotaikomis, aktyvia nekilnojamojo turto rinka ir didėjančiu grįžtančiųjų skaičiumi. Šalis vis labiau matoma Europoje ir pasaulyje.Kas padeda Lietuvai išlikti tvirtai šiame sudėtingame geopolitiniame kontekste? Kokias pamokas šiandien galime pasiimti iš nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio?Laidoje dalyvauja Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Audrius Rudys ir Gediminas Vagnorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV karinė operacija Irane greitai baigsis ir karas beveik užbaigtas. Manoma, kad energetikos kainų šokas ir situacija akcijų rinkose jį skatina šią operaciją nutraukti anksčiau, nei planuota. Vakar naftos rinkose „Brent“ rūšies nafta buvo pakilusi iki 109 dolerių už barelį. Lietuvoje dyzelino kaina taip pat šoktelėjo ir perkopė 2 eurus.Tačiau lieka neaišku, ar Donaldui Trumpui paskelbus pergalę Iranas nustos bombarduoti taikinius Persijos įlankos regione ir atidarys svarbų Hormūzo sąsiaurį.

Laidoje dalyvauja banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, Jungtinių Amerikos Valstijų Atlanto tarybos Vašingtone mokslininkė, politologė Agnia Grigas, prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Antanas Valionis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.