Legendinis Dakaro ralis įsivažiavo, nors kai kuriems jis jau ir baigėsi. Apie šį ralį ir kitas automobilių pasaulio įdomybes – pokalbis su lenktynininku Ignu Daunoravičiumi tiesiai iš Saudo Arabijos smėlynų. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Lietuvoje kilo aštri diskusija po to, kai buvo paviešintos Rusijos opozicionieriaus ir A. Navalno bendražygio Leonido Volkovo žinutės, kuriose jis šiurkščiai atsiliepė apie Ukrainos valdžią ir Ukrainos pusėje kovojančius rusų savanorius. Po skandalo imta svarstyti, ar L. Volkovui turėtų būti pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje. Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad tokie pasisakymai yra nepriimtini ir jos nuomone toks žmogus neturėtų likti Lietuvoje. Pats L. Volkovas atsiprašė, žinutes pavadino klaida ir pabrėžė, kad išlaikė lietuvių kalbos bei Konstitucijos egzaminus ir norėtų likti gyventi Lietuvoje.Kodėl kilo šis skandalas ir ką jis mums rodo? Laidoje diskutuoja Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, Seimo narys Tomas Tomilinas.   

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Danija jau atsisveikina su laiškais ir pašto dėžutėmis, o Lietuvoje popierinių laiškų srautai taip pat sparčiai mažėja. Ar tai reiškia, kad pašto skyrių ir laiškininkų laikai baigiasi? Ar paštas, kokį pažinojome iki šiol, nyksta?Žvelgiant iš dabartinių perspektyvų, koks paštas reikalingas Lietuvai šiandien? Ar universalioji pašto paslauga vis dar svarbi valstybei? Kas slypi už paštomatų plėtros ir ar modernėjimas reiškia atsitraukimą nuo regionų?Apie pašto ateitį kalbamės su Lietuvos pašto generaliniu direktoriumi Kastyčiu Valantinu.Laidą „Ekspertai pataria“ pristato Lietuvos paštas. Siųsk. Gauk. Lengvai.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kodėl daugeliui žmonių taip sunku sveikai maitintis? Kokius netinkamus dalykus žmonės daro tvarkydamiesi su emociniu valgymu? Ką būtina keisti giliai savyje, o kokie visai konkretūs būdai irgi gali šiek tiek padėti?Kalbasi psichoterapeutės Genovaitė Petronienė ir Vika Aniulienė.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje teigiama, kad nemaža dalis žmonių Europoje neturi draugų ar artimų šeimos narių, o Lietuvoje vienišių – daugiausia žemyne.Metų pabaigoje paviešintoje naujausioje EBPO socialinių ryšių ir vienatvės ataskaitoje pažymima, kad jauni žmonės ir vyrai yra labiausiai pažeidžiami vienatvės. Vienišumo jausmą taip pat kone dvigubai dažniau patiria bedarbiai ir mažas pajamas gaunantys asmenys. 21-oje EBPO priklausančioje šalyje kasdienis tiesioginis bendravimas su draugais ir šeima nuolat mažėjo nuo 2006 m., ši tendencija dar labiau sustiprėjo po COVID pandemijos.2022 m. žmonių, teigiančių, kad per pastarąsias keturias savaites jautėsi vieniši „beveik visada“ arba „nuolat“, dalis buvo didžiausia Prancūzijoje ir Lietuvoje – atitinkamai 11 proc. ir 9 proc.Socialinė izoliacija, nebendravimas ir vienišumo jausmas siejami su maždaug 871 tūkst. mirčių kasmet visame pasaulyje. Vienišumas taip pat susijęs su prastesniais darbo rezultatais, didesne nedarbo, studijų metimo rizika ir socialine apatija, pavyzdžiui, rinkimų ignoravimu.Laidoje dalyvauja psichologas Andrius Kaluginas ir  Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Laidoje – ekonomistas Marius Jurgilas.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Krašto apsaugos ministerijoje sudarytas 2026 m. karo prievolininkų sąrašas, kuriame – 42 556 jaunuoliai. Į nuolatinę tarnybą bus pašaukta apie 3,9 tūkst. jų. Daugiau nei 3 tūkst. jaunuolių jau pateikė prašymus tarnauti kariuomenėje savanoriškai. 2025 m. prireikė tik septynių privalomai pašauktų jaunuolių, kiti atėjo savo noru. Ar jaunimas nori ginti Lietuvą?Laidoje dalyvauja Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja, Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius plk. Arūnas Balčiūnas. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Baltieji rūmai tvirtina, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto įvairius variantus, kaip galėtų perimti Grenlandijos kontrolę – tiek teritorijos išpirkimu, tiek karine jėga. Danija, o ir visa ES, tokius D. Trumpo planus vertina kaip grėsmę visam Aljansui. Teigia, kad tai gali baigtis NATO griūtimi, jei įvyktų konfliktas tarp Danijos ir JAV.Laidoje dalyvauja ambasadorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Giedrius Česnakas, saugumo ekspertas Ignas Stankovičius, ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Antroji laidos dalis. Krašto apsaugos ministerijoje sudarytas 2026 m. karo prievolininkų sąrašas, kuriame – 42 556 jaunuoliai. Į nuolatinę tarnybą bus pašaukta apie 3,9 tūkst. jų. Daugiau nei 3 tūkst. jaunuolių jau pateikė prašymus tarnauti kariuomenėje savanoriškai. 2025 m. prireikė tik septynių privalomai pašauktų jaunuolių, kiti atėjo savo noru. Ar jaunimas nori ginti Lietuvą? Laidoje dalyvauja Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja, Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius plk. Arūnas Balčiūnas. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Prieš Naujus metus nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą LRT reguliavimą keičiantį įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d. Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų, išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.Tiesa, darbo grupės posėdžiai vyksta ne itin sklandžiai. Baramasi dėl reglamento, posėdžių darbotvarkės, smarkiai skiriasi pozicijos ir opozicijos bei žiniasklaidos atstovų nuomonės.Laidoje dalyvauja televizijos laidų prodiuseris Saulius Jakutavičius ir Seimo darbo grupės nariai – konservatorių atstovė Daiva Ulbinaitė bei Mišrios grupės narys Artūras Zuokas.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Padidėjęs prakaitavimas ir nemalonus kvapas dažnai nurašomi karščiui, stresui ar prastai higienai. Tačiau kada tai tampa rimtu organizmo signalu? Kodėl prakaito kvapas gali pasikeisti staiga? Kuo pavojingas naktinis prakaitavimas ir kodėl kosmetika kartais nepadeda visai?Apie tai – atviras pokalbis su Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadove endokrinologe profesore Džilda Veličkiene. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.