Meninę gyslelę turinti Regina Jurčiukonienė kuria ypatingą sodą. Nors seka ir naujausias tendencijas, visgi sodas paklūsta vien širdies taisyklėms. Jame nėra jokių aštrių kampų, vien banguojanti gėlių ir foninių augalų jūra. Moteris pripažįsta, kad, norint susikurti įstabų žydintį sodą, reikia griežtai planuoti laiką. Net ir stebtelėjimai puodeliui kavos yra suplanuoti.

Žydintis sodas. Ved. Rūta Simanavičienė

Penkis hektarus nenašios žemės Alytaus rajone Daiva ir Jonas Sakalauskai pavertė klestinčiu uogynu. Jame dera: braškės, šilauogės, medlievos, gervuogės ir kita. Patyrusi sodininkė sako, kad įvairios rizikos žemės ūkyje lemia tai, kad pasirenkama auginti įvairias kultūras. Vietoje moliūgų ir aviečių ūkyje atsirado smidrai ir bijūnai.
Vienu didesnių išbandymų braškių augintojams – puvinys. Išplitus jam tenka išmesti tonas uogų. Sodininkė sako, kad svarbiausia yra uogų kokybė, čia nėra jokių kompromisų.
Anot Daivos Sakalauskienės, vartotojams nereikia turėti super galių tam, kad išsirinktų sveikas ir skanias uogas. Užtenka vieno veiksmo. Kokio? Apie viską plačiau išgirsite laidoje „Žydintis sodas“.

Ved. R. Simanavičienė

Liepos viduryje gausu žydinčių viendienių. Įdomu tai, kad vienas žiedas žydi vos dieną. Dar mokykliniame amžiuje šių paslaptingų gėlių auginimu susidomėjo daktaras, selekcininkas Edvinas Misiukevičius, pirmąją veislę ‘Mitsu’ išvedęs dar 12 klasėje. Dabar mokslininko kolekcijoje – 119 viendienių veislių. Šie metai itin derlingi, sukurtos 26 naujos veislės. Kaip pastebi mokslininkas, žmones labiausiai domina viendienės garbanotais žiedais, ryškių spalvų. Didžiausia intriga – retų veislių margažiedės viendienės.
Dr. E. Misiukevičiaus viendienių auginimo kelionė lyg filmas, kuriame netrūko ir detektyvinių prieskonių. Pirmoji lietuviška viendienės veislė ‘Mitsu’ buvo pavogta, laimei, mokslininkui pavyko atgauti dalį augalo ir tęsti toliau selekcijos kelionę.
Laidoje „Žydintis sodas“ daktaras E. Misiukevičius atskleis svarbiausius dalykus, ką daryti, kad viendienių žiedynai būtų stiprūs, sodrių spalvų.
Ved. R. Simanavičienė



Žydintis sodas. Ved. Rūta Simanavičienė

Levandos, hortenzijos, kinrožės, kleomės, katžolės, ežiuolės – ir tai tik dalis gėlių, puošiančių Jolitos Janušonienės „Žydintį lauką“ Kupiškio rajone. Viskas prasidėjo nuo levandų auginimo, o dabar Jolita džiaugiasi jau ketvirtus metus vykstančia Levandų žymėjimo švente. Kaip auginti levandas, kad jos džiugintų ryškiu žydėjimu, klausykitės laidoje „Žydintis sodas“.

Dianos Kapočienės sode žydi net 10 skirtingų veislių bijūnų, vilkdalgiai, aguonos, dekoratyviniai česnakai, viendienės, laukiama lelijų žydėjimo. Ir tai tik maža dalis to, kas žydi moters sode Prienų rajone. Be to, gausu ir meno kūrinių – medinių skulptūrų, dirbinių iš šamoto. Kaip sako sodininkė, kad ir kur bebūtų, laimingiausia ji sugrįžusi į savo namus ir žydintį sodą. Nors darbų ratas niekuomet nesustoja, jėgas moteris atgauna kurdama paveikslus iš samanų iš šakų.

Kaip žydės jūsų gėlės – priklauso nuo kokybiškos žemės
Ilgametę gėlių auginimo patirtį sukaupusi Laimutė Barkauskienė sako, kad net ir geriausias sodinukas prastoje žemėje gali sunykti. Prienų rajone esančiame ūkyje Laimutė ir Levutis Barkauskai augina apie 500 skirtingų gėlių rūšių. Kokios naujausios gėlės ūkyje ir kokias kompozicijas pasidaryti savo soduose, kad ištvertų visus vasariškų orų išbandymus, klausykitės laidoje „Žydintis sodas“.

Kone 6 dešimtmečius Paulius Ciplijauskas paskyrė gėlių auginimui, naujų veislių atradimui. Žinias Paulius kaupė nuo mažų dienų, gamtos subtilybių mokėsi iš tėvo, agronomo Liudviko Ciplijausko. Dabar savo sukauptą patirtį Paulius perduoda ir sūnui Jonui. Agronomo, selekcininko Pauliaus Ciplijausko kolekcijoje daugiau nei 50 išvestų kardelių veislių. Viena jų „Paparčio žiedas“ buvo pripažinta kaip geriausia ir Amerikoje. Paulius pripažįsta, kad kardeliai nuėjo į antrą planą – dabar bijūnų šlovės metas. O jo kolekcijoje dera bijūnų veislės iš viso pasaulio.

„Nieko neišvarome“, – šypsosi Vilija ir Olegas Ribikauskai, kurių sodyboje Zarasų krašte verda tikras, humoro pilnas gyvenimas. Išpuoselėtas vaismedžių ir lazdynų sodas, o jame – ir vištos bei kiti netikėti svečiai. Ypač žmonių draugiją pamėgo kaimynų gandras Jonas. Išgirsite, kaip net senas rūsys tapo žaliuojančia sodybos puošmena.

Kiekvienais metais hortenzijų populiarumas vis auga. Tai lemia ne tik jų puikus žiemojimas, atsparumas ligoms, bet ir didžiulė atspalvių bei žiedų įvairovės pasiūla. Hortenzijos tiks kiekviename sode, nes gali būti tiek aukštaūgės, tiek žemaūgės. Kokias geriausia rinktis saulėtoje vietoje, o kokios tiks išskirtinai pavėsyje, išgirsite „Žydinčio sodo“ laidoje. „Alytaus medelyną“ puoselėjantys Sandra ir Vilius Kvietelaičiai sako, kad savo verslą pradėjo būtent nuo hortenzijų auginimo. Jų įsigyti žmonės atvyksta net iš kitų miestų. Gausia hortenzijų kolekcija gali pasidžiaugti ir „Pagirių medelyno“ savininkai Raminta ir Vaidas Kilčiauskai. Kiekvienas, norintis auginti hortenzijas, išgirs naudingos informacijos.

Želdynų kūrėjai vis labiau atsigręžia į senuosius augalus. Tai lemia kelios priežastys: egzotiniai augalai negeba įsitvirtinti mūsų klimato sąlygomis, reikalauja daug finansinių ir laiko išteklių. Vilniaus kolegijos lektorius, dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro „VikoFlora“ vadovas Tomas Čižokas pastebi, kad dabar įsivyrauja mišrūs želdynai. Į juos gražu pažiūrėti, bet galima ko nors ir paragauti. Apie naujausias tendencijas ir tai, kodėl svarbu pajusti želdyno ritmą, klausykitės laidoje „Žydintis sodas“.

Dabar tikras alyvų žydėjimo metas. Pasauliniu mastu žymi alyvų kolekcija yra VU Botanikos sode Kairėnuose. Alyvų kalnelyje auga daugiau nei pusšešto šimto krūmų. Alyvos yra skirtingų rūšių ir veislių. Kaip sako VU Botanikos sodo botaninių augalų kuratorius Marius Rimkevičius, dominuoja Paprastoji alyva (lot. Syringa vulgaris). „Žydinčio sodo“ laidoje išgirsite apie alyvų kilmę, botanikos sode esančią išskirtinę kolekciją. Domėsimės ir kaip teisingai sodinti alyvas, kaip tręšti bei apsaugoti nuo ligų.

Žydintis sodas. Ved. Rūta Simanavičienė