Žydintis sodas

Paskutinėje šio sezono „Žydinčio sodo“ laidoje pasakosiu jums apie sodus, puoselėjamus miškų apsuptyje. Išgirsite dviejų sodininkų pasidalinimus.
„Miško sodo“ Vilniaus rajone įkūrėjas, karštovaizdžio inžinierius Gytis Lietvaitis papasakos, kuo sodas skiriasi nuo sodybos, kodėl žmogus pasikviesdamas į sodą atveria ir savo širdį. Vyras pastebi, kad net ir lankant šalies ar užsienio sodus turėtų galioti tam tikros etiketo taisyklės.
Skinamų gėlių ūkio „Supa miškas ir vanduo“ įkūrėja Eglė Granickienė savo sodą puoselėja Plungės rajone tarp miškų ir pelkių. Kraštovaizdžio dizainą nuotoliu Anglijoje studijuojanti Eglė sako, kad buvimas gamtos apsuptyje yra dovana visai šeimai. Šalia gėlių auginimo moteris puoselėja ne tik savo sodą, bet ir padeda jaukią aplinką susikurti kitiems.

Fotografija sodininkei Auksei Dobilienei leido pamilti visus metų laikus. Senelio sodybą Širvintų rajone puoselėjanti moteris išskirtinį dėmesį skiria ilgaamžiams augalams, medžių išsaugojimui ir gyvatvorėms. Kaip tikina sodininkė, jos turi daug daugiau funkcionalumo nei galime įsivaizduoti. Tai ne tik būdas atsiverti, bet ir galimybė į sodą įnešti paslaptingumo.
Auksė sako, kad medžiai sode taip pat atlieka ypatingą reikšmę, jie sukuria pavėsį, o tai, karštėjant klimatui, itin aktualu. Prieš kirsdamas ilgaamžį medį, žmogus turėtų pagalvoti, ar per savo gyvenimą jam pavyks užauginti tokį patį medį.
Paslaptingą sodo gyvenimą skirtingais metų laikais moteris fiksuoja fotografijose. Auksė atvirauja, kad tie patyrimai neretai užgniaužia kvapą.

Žydintis sodas. Ved. Rūta Simanavičienė

Jau 15 metų avietes augina Audrius Kučinskas. Dabar vieno hektaro avietyne Vilniaus rajone, Medininkų seniūnijoje, dera įvairių veislių avietės. Kaip sako augintojas, pagrindinės aviečių auginimo sąlygos: derlingas dirvožemis ir laistymas. Audrius sako, kad yra daug entuziastų, norinčių auginti, tačiau pavyksta tikrai ne daug kam.
Kodėl ekologiškai avietes įmanoma užauginti tik mažuose plotuose, kada skinti uogas, kad jos nepelytų, kaip įmanoma apsiginti nuo kenkėjų ir kokias veisles rinktis, norint skaniausių uogų?
Į visus šiuos klausimus ir dar daugiau, atsakys aviečių augintojas Audrius Kučinskas.

Kone tris mėnesius trunkantis jurginų žydėjimo laikas spėja nustebinti ne tik spalvų, bet ir žiedų įvairove. Skaičiuojama, kad pasaulyje yra daugiau nei 70 tūkstančių jurginų veislių. Kaip sako VU Botanikos sodo Žolinių ir dekoratyvinių augalų kolekcijų kuratorė Lidija Radevičiūtė, jurginas yra dėkinga gėlė selekcijai, nereikia laukti dešimtmečių norint sukurti naujas veisles. Botanikos sode Kairėnuose šiuo metu galima pasigrožėti gausia, daugiau nei 200 skirtingų veislių jurginų kolekcija.
Botanikos sodo darbuotoja pastebi, kad, norint gausaus jurginų žydėjimo, jų nereikia intensyviai tręšti. Tai gali netgi pražudyti augalą.
Išsamiau apie jurginų auginimą, retas veisles, ligų ir kenkėjų prevenciją, klausykitės laidoje „Žydintis sodas“.
Ved. R. Simanavičienė.

Basomis po „Palaimos sodą“. Ir tai ne koks gražus posakis, tai sodininkės Giedrės Adomaitytės gyvenimas. Moteris sako, kad jai svarbu pilnai pajusti savo sodą – neužtenka tik grožėtis akimis ar užuosti, vaikščiojimas basomis leidžia jausti, kaip keičiasi metų laikas.
Centrinis baltas gėlynas, į kurį patenkama perėjus lieptelį, atliepia angliško sodo estetiką. Gėlyne dominuoja rožės. Išskirtinę kolekciją sukaupusi moteris pataria, kokias rožes rinktis, kad jos būtų atsparios šalčiui, ligoms.
Didelę reikšmę sode atlieka medžiai – jie ly šešėlio kūrėjai, kurie leidžia augalams žydėti ilgiau, o ir žmogui vasaros kaitrią dieną prisėsti ant suolelio po medžiu tikra palaima.
Giedrės kolekcijoje tokie įdomūs medžiai: uosialapis klevas, guoba kalninė, himalajiniai beržai, japoninė sedula, japoninis puošmedis, kuris po šalnų visą sodą paverčia kvepiančiu karamele.
Giedrė akcentuoja, kad sodas yra vabzdžių ir paukščių karalystė. Jame ji nenaudoja jokių cheminių priemonių, todėl juntama dermė su gamta.
„Palaimos sodą“ mėgsta ne tik paukščiai, bet ir žmonės. Jame kartais rengiami net akustiniai koncertai Želdynų kūrėja atvirauja, kad tai sodui suteikia dar daugiau gyvybės.
Veikla, kuri leidžia išgyventi yra jurginų auginimas, o jų sode dabar pačių įvairiausių.



„Palaimos sodo “ kūrėja

„Saulėtose lankose“ Kupiškio rajone – 2 hektarai terapijos: nuo pajūrio tako iki čiobrelių lovos. Kraštovaizdžio architektė, sodybos įkūrėja Vilma Vebeliūnienė sako, kad sodo kūrimo neįsivaizduoja be mulčiavimo. Nors tai kainuoja labai daug, tačiau išlaisvina nuo ravėjimo. Atsižvelgiant į augalų dydį, moteris renkasi skirtingą mulčią: nuo grikių lukštų, pušies žievės iki kanapių stiebų mulčio.
Apie augalų derinius, mulčiavimą ir kaip kovoti su kenkėjais, išgirsite laidoje „Žydintis sodas“.


Žydintis sodas. Ved. Rūta Simanavičienė

Dabar pats metas rinkti šaltalankių derlių. Kaip sako Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentas Gediminas Radzevičius, rugsėjį šaltalankių rinkti jau ne valia, nes uogos surūgsta, o tokių valgyti tikrai nereikia.
Norint užauginti sveikatos šaltiniu laikomas uogas, prireiks daug kantrybės ir žinių.
Kaip paruošti dirvą, prieš sodinant šaltalankius, kokias veisles rinktis, kokios pagrindinės šaltalankių ligos ir kaip rinkti derlių nepakenkiant augalui? Į šiuos klausimus ir dar daugiau atsakymus išgirsite laidoje „Žydintis sodas“.
Gediminas Radzevičius pabrėžia, kad šių uogų auginimas jam teikia viltį, kad galima žmonėms padėti gyventi sveikiau.

Kaip susikurti tokį sodą, kuriame norėtųsi ne tik pabūti, bet gyventi?
Sodininkė Jurgita Sejūnaitė tikina, kad geriausias sprendimas buvo atsisakyti žalios vejos ir paversti sodą gyvenimu: kur gali derėti skirtingi želdynai ir tuo pačiu šeima gali leisti laiką kartu, užsiimti norimomis veiklomis.
Kelias knygas apie sodo kūrimo kelionę išleidusi Jurgita sako, kad sodo kūrimas yra individualus dalykas, kiekvienas pats geriausiai žino, kokio sodo nori. Norint atrasti savo sodo geriausią versiją, reikia nemažai bandymų, o ir kelionės po kitus sodus gali tapti įkvėpimo šaltiniu. Jurgita sako, kad jos sodas yra ir mokomasis. Į susitikimus atvykę žmonės gali pamatyti, kokio efekto jie savo sode nori, o kokio ne.
Laidoje „Žydintis sodas“ išgirsite ne tik apie Jurgitos puoselėjamą sodą, kalbėsimės ir apie naujausias želdynų kūrimo tendencijas, apie tai dėl ko nesutaria želdynų kūrėjai ir kokia problematika vienija visus, nepaisant skirtingų pasirinkimų.

Jau ketvirtus metus Audronės Žeimantaitės - Kedienės žydinčiame sode šeimininkauja antys – Indijos bėgikės. Jų dėka sode nėra nei šliužų, nei juodų sraigių, kurios daliai šalies sodininkų padaro didžiulius nuostolius.
Dėl ančių Audronė keliasi 5 valandą ryto, išleidžia jas į žydintį sodą. Šiomis antimis susidomėjo ir daugiau šalies sodininkų, todėl Audronė antis nuomoja. Moteris sako, kad laukiančiųjų eilė – ilga.
Jau 13 metų puoselėjamas sodas turtingas įvairiausiais augalais. Moteris juos daugina ir parduoda kitiems žmonėms.
Plačiau apie visa tai laidoje „Žydintis sodas“.



Žydintis sodas. Ved. Rūta Simanavičienė

Meninę gyslelę turinti Regina Jurčiukonienė kuria ypatingą sodą. Nors seka ir naujausias tendencijas, visgi sodas paklūsta vien širdies taisyklėms. Jame nėra jokių aštrių kampų, vien banguojanti gėlių ir foninių augalų jūra. Moteris pripažįsta, kad, norint susikurti įstabų žydintį sodą, reikia griežtai planuoti laiką. Net ir stebtelėjimai puodeliui kavos yra suplanuoti.

Žydintis sodas. Ved. Rūta Simanavičienė