Ir vėl apvali proga – jau net 40-a „Dainų Dainai“ serija, kas gi galėjo tikėtis, kad Lietuvoje tiek daug draugiškų didžėjų? St. Stereo tikrai nesiskundžia draugų ir palaikytojų trūkumu – groja daug, groja aktyviai, mėgsta užtikrintą ritmą (na, ir lėtą meilę retkarčiais) bei efektų blokus. Iki ryto ar iki popietės – tiesiog visada. Štai spalį turi gal 8 bookingus, bet rado laiko ir linkėjimamas parašyti.

Mano eteryje ponia, panelė, Mis Getas – DoDo Mundo. Atradau ją turbūt tuo pat metu, kaip ir kiti spalvotos muzikos ieškotojai visame kame – Dovilei debiutavus „Club Tropicana“ sėditekose ir šeikitekose.

Vienas iš šios vasaros didžėjinių atradimų. Netikėtas, „Tundros“ pašvaistėje, vienąkart – chillout erdvėje ramiau, kitąkart – paplūdimyje žemiau. Žinoma, atradimas absoliučiai asmeniškas, nes Gonzaless dub garsus įvairiose tam palankiose kamerinėse erdvėse čempionina turbūt jau kokį pusšimtį metų.

Genn Bo ir Souldatov – ištikimi „foosin“, rudenį, beje, gerokai atsinaujinsiančio, karžygiai. Sekmadienius visuomet leidžia anoje upės pusėje, fotelyje, bet plačiam diskotekininkų ratui pažįstami ir dėl kitų nuopelnų. Abu mėgsta muziką, platesnę už pasaulį, abu kolekcionuoja ir skleidžia garsus, kurių šiaip neatrastume. Vienas dar ir ritmus stato, kitas – „Neringa FM“ laidą „Bright’n’Raw“ kuruoja.

Domas, arba Direktorius – itin veiklus žmogus, savo rankomis ir smegenimis palaikantis šalies alternatyvą, bet puikiai besiorientuojantis ir visame likusiame pasaulyje. „Ore.lt“ bendradarbis, taigi ir mano kolega rašytojas, jis taip pat ir selektina įvairių plotmių bei laikmečių garsus.

Tik laiko klausimas buvo, kada Tadas Quazar, vienas dviejų didžiųjų „Mondayjazz“ akcininkų, grynakraujis vilnietis, betono vaikas ir senosios mokyklos absolventas, paduos man dainų. Juk be to, kad dažnai susiduriam diskotekose, dar ir dalijamės vienu kabinetu vienoje sostinės reklamos agentūrų – smulkmena, bet maloni, juk tikrai ne kartą teko nugirsti besiruošiančio savaitgalio viražams Tado ausinių turinį.

Vasara tęsiasi, romantiški jos vakarai – taip pat. Dar neišblėsus Ampulės linkėjimams iš Kauno savuosius, švelniai apšepusius, lipdo barzdočių klubo narys Grigonis.

Iš treninguoto anoniminio Djscene.lt forumų dalyvio jis tapo, ehm, vis dar treninguotu, bet kylančiu ir tuo pat metu į eletroniką visu ūgiu besigilinančiu didžėjumi. Su didžiąja „Sūpynių“ scena šiemet susitvarkė dar smagiau, nei pernai, matyt, tam pasitarnavo ir tamsus paros laikas. Ampule atsakingas ir už Detroito ambasadą Kaune, be to, paskutinį vasaros penktadienį mėgsta pagroti nelegaliai. Parke ar santakoje. Žodžiu, yra dėl ko palaikyti.

Kadaise jauniausiu iš geriausių Lietuvos didžėjų tituluotas (ir tiesiog šiek tiek paaugęs, bet nė trupučio nesuprastėjęs) Nightjar pastaruoju metu auginasi sparnus Londone. Išties nesąmonė ir liūdna, kad Simas dėl biurokratotechninių kliūčių į „Sūpynes“ nespėjo, bet šią vasarą Lietuvos festivaliuose jį ir jo žanrais neįrėmintus bosus dar tikrai turėtume išgirsti. Tai padaręs palinkėk sėkmės „Outlook Festival“ Kroatijoje, kur jis pasirodys pagrindinėje scenoje. Va taip!

Dubauskaitės aušroje su Paul Newermind, tada dar Pop X, atlaikinėjom Roskilės festivalio saulę (iš ten ir įstabi viršelio fotografija). Tada, prieš kokius septynerius metus, jis mane pirmą kartą pastatė už grotuvų – tai buvo „Cafe de Paris“ ir turėjau pristatinėti savo fonoteką. Buvo taip nedrąsu, kad pasikviečiau ir draugelį, dabar žinomą kaip aout6/Boyfriend, bet čia visai kita istorija. Grįžtu prie esminės.